Švedija pradeda priešintis Pasaulio ekonomikos forumo nubrėžtiems žaliosios energijos tikslams
Švedija staiga nusigręžė nuo globalių klimato planų, atsisakydama savo žaliosios energijos tikslų. Seniau Švedija buvo numačiusi, jog iki 2045 metų pilnai pereis prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau dabar sieks kitokio plano – pastatyti daugiau branduolinių reaktorių. Pranešdama apie naująją politiką, finansų ministrė Elisabeth Svantesson perspėjo, jog Skandinavijos tautai reikia „stabilios energetikos sistemos“[1].
E. Svantensson teigė, kad atsinaujinanti vėjo ir saulės energija yra pernelyg nestabili, kad atitiktų šalies energijos poreikius. Tad Švedijos vyriausybė grįžta prie branduolinės energijos, atsisakydama savo tikslų tiekti „100 % atsinaujinančią energiją“. Šis žingsnis yra didelis smūgis nepatikimai ir neefektyviai technologijai.
Šalys stumiamos link atsinaujinančios energijos, kad atitiktų Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) žaliuosius tikslus. WEF žaliąją darbotvarkę labai skatina Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Paryžiaus klimato susitarimas, Pasaulio bankas ir JAV demokratų prezidento Joe’o Bideno administracija.
Tuo tarpų Švedijos finansų ministrė pasidžiaugė, jog naujoji šalies politika leis sukurti tinkamas sąlygas branduolinei energijai. Ji sakė:
„Mums reikia daugiau elektros energijos gamybos, mums reikia švarios elektros ir mums reikia stabilios energijos sistemos.“
Didžiosios Britanijos kampanijų grupė „Net Zero Watch“, kuri akylai stebi ir gilinasi į klimato kaitos bei energetikos sritis, taipogi palankiai įvertino šį Švedijos valdančiųjų žingsnį. Grupė teigė, kad Švedijos sprendimas yra „svarbus žingsnis teisinga kryptimi, netiesiogiai pripažįstantis žemą nestabilios vėjo ir saulės energijos kokybę, ir tai yra bendro pasitikėjimo atsinaujinančios energijos darbotvarke, pradėtos Šiaurės šalyse ir Vokietijoje, žlugimo dalis.“
Remiantis naująja kryptimi, Švedija dabar mano, kad branduolinė energija yra itin svarbi šalies „100% be iškastinio kuro“ energijos ateičiai. „Net Zero Watch“ mano, kad Švedija „gali sau leisti atsisakyti iškastinio kuro, pasikliaudama branduoline, vandens ir biomasės energija“.
Švedijos finansų ministrė įspėjo kitas Vakarų šalis nustoti aklai klausyti WEF
E. Svantensson taip pat pasiuntė įspėjimą kitoms Vakarų valstybėms, kurios aklai siekia įvykdyti WEF siūlomus žaliosios energijos reikalavimus. Švedijos finansų ministrė pažymėjo, kad „labai išsivysčiusiose ekonomikose <…> tik dujų tiekimas branduolinei energijai yra perspektyvus ir galintis išlikti industrializuotas bei konkurencingas“.
Ekspertai tvirtina, kad anglies dvideginio išmetimo mažinimas nėra vertas dėmesio tikslas nei atskirai valstybei, nei visam pasauliui. Potenciali dujų žala yra perdėta ir vis dar neaiški, o tuo tarpu nauda – ignoruojama.
„Net Zero Watch“ energetikos direktorius dr. Johnas Constable’as taip pat paminėjo, jog „gyvenimas šalia Rusijos sutelkia mintis“. Pasak jo, Švedijos žmonės nori „grįsti savo ekonomiką branduoliniu energijos šaltiniu, kuris yra fiziškai patikimas ir saugus, skirtingai nei atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie nėra nei tokie, nei tokie.“ Jis taip pat pasakė, kad kitos pasaulio valstybės ir toliau „gyvena fantazijoje“ apie žaliosios darbotvarkės tikslų įgyvendinimą.
„Net Zero Watch“ tikina, kad nulinės emisijos politika nuskriaus visus, išskyrus turtinguosius
„Net Zero Watch“ prieš keletą savaičių apkaltino Anglijos banką, jog šis išleido 150 000 svarų sterlingų vien tam, kad išmatuotų anglies pėdsaką, paliekamą gaminant plastikinius banknotus. Ši grupė taip pat minėjo, kad nuliniai emisijos planai yra „pavojingai brangūs ir dėl to skaudžiai sumažės visų, išskyrus turtingiausiųjų, gyvenimo lygis, taip pat atsiras nacionalinis silpnumas, visuomenės nestabilumas ir galiausiai žlugs dekarbonizacijos pastangos“[2].
Dr. J. Constable’as įsitikinęs, jog Švedija padarė logišką išvadą, grįždama prie atominių elektrinių ir tuo pačiu sukritikavo Jungtinę Karalystę:
„Kol kas JK vyriausybė ir toliau gyvena savo pačių susikurtoje fantazijoje, bet mes artėjame prie žaliosios svajonės pabaigos.“
Pasak jo, JK turi visas logiškas priežastis sekti Švedijos pavyzdžių, tačiau turėtų eiti dar toliau, didindama gamtinių dujų naudojimą:
„Dabartinė JK klimato politika yra nepakankamai informuota bei utopiška ir beveik neabejotinai nesugebės pasiekti nulinės emisijos iki 2050 metų ar apskritai kada nors. Taip pat kyla aukšta didelės ir negrįžtamos žalos visuomenei rizika.“
Vokietija uždarė paskutinius reaktorius, o Suomija – pastatė naują atominę elektrinę
Tiesa, Švedija nėra vienintelė valstybė, kuri vėl gręžiasi į atominių elektrinių pusę. Abejonės ir nesutarimai, kaip reikėtų elgtis su elektros energijos išgavimo būdais, tęsiasi jau seniai. Kol vienos valstybės klusniai uždarinėja atomines elektrines ir pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių, nepaisydamos jokių perspėjimų ir ekonominių sunkumų, kitos delsia ar pradeda atidarinėti naujas jėgaines.
Pavyzdžiui, prieš daugiau nei du mėnesius Vokietija išjungė paskutinius reaktorius ir oficialiai tapo valstybe, neturinčia nė vienos aktyvios atominės elektrinės. Tačiau jau kitą dieną Suomijoje pradėjo veikti nauja jėgainė.
Tai yra pirmoji atominė elektrinė, kuri buvo atidaryta per pastaruosius 16 metų visoje Europoje. Paleidus šią elektrinę, branduolinė energija turėtų patenkinti apie 40% Suomijos elektros poreikių, todėl tai padidino šalies energetinį saugumą ir galimybę sumažinti emisiją[3].
Suomija laikosi Prancūzijos mąstymo, kuri yra įsitikinusi, kad branduolinė energija – stabili, išskiria mažai anglies dioksido ir yra puiki alternatyva iškastinio kuro elektros energijai. Prancūzija tvirtai įrodinėja, kad branduolinių elektrinių atsisakymas yra ne tik ekonomiškai beprasmiškas žingsnis, bet ir žalingas aplinkai. Jai pritaria ir Portugalija, Danija, Austrija bei Liuksemburgas.
Tuo tarpu branduolinės energijos atsisakiusi Vokietija tvirtina, kad atominės elektrinės sąnaudos yra per didelės ir egzistuoja reaktoriaus avarijų bei toksiškų atliekų rizikos. Tačiau net ir Fukušimos atominės elektrinės avariją patyrusi Japonija nusprendė vėl stiprinti branduolinės energijos gamybą šalyje. Dar praėjusiais metais Japonija nutarė pratęsti tinkamų elektrinių eksploatavimo trukmę ir pastatyti naujus reaktorius vietoj nebenaudojamų[4].
