- Galime išsiugdyti norimas savybes
- Genetika lemia mūsų pasirinkimus
- Asmenybės tipas turi įtakos gyvenimui ir mąstymui apie save
Galime išsiugdyti norimas savybes
Ar kada nors jautėte, kad kažkas jums svarbus, pavyzdžiui, geriausias draugas, ilgainiui tampa visiškai kitu žmogumi, su kuriuo pasidaro sunku rasti bendrą kalbą?
Tuo pat metu jūs galbūt turite priešingą problemą – kad ir ką darytumėte ar kaip stengtumėtės, atrodo, kad niekaip nepavyksta sulaužyti senų įpročių ir pasikeisti į gerąją pusę. Klausimas šiuo atveju gana paprastas: kodėl kai kurie žmonės nugali savo baimes ir didžiausias ydas, kol kiti, rodos, stovi vienoje vietoje?
Taip, esame linkę konkuruoti ne tik profesinėje veikloje – neretai galvojame ir apie tai, kaip pasikeitė iš kompiuterinių žaidimų ilgą laiką neišaugęs ir aukštųjų mokslų nebaigęs (standartinis žmogaus vertinimo matas) kiemo draugas, jūsų pačio asmenybei liekant „fiksuotai“.
Šis ryškus kontrastas, be kita ko, atkartoja ir ilgai trunkančias diskusijas psichologijoje.
Ilgą laiką psichologai mąstė, jog asmenybė yra nekintanti per visą mūsų gyvenimą[1]. Tačiau ilgainiui tai, kaip žinia, buvo paneigta: paaiškėjo, kad nors vidinės savybės yra gana stabilios, jos toli gražu nėra „įkaltos akmenyje“[2].
Paprastai didžiausi charakterio pokyčiai įvyksta jauname ir vyresniame amžiuje, o vidutinis amžius yra didžiausio stabilumo laikotarpis. Bet asmenybės pokyčius gali lemti ir natūralus senėjimo procesas arba išorinių veiksnių, tokių kaip, tarkime, svarbūs gyvenimo įvykiai ir kasdienis bendravimas su kitais žmonėmis, įtaka.
Visgi tiems, kurie bijo pasenti (o tokie, neabejoju, sudaro didžiąją daugumą), turime gerą žinią: laikui bėgant išryškėja ne tik žilstelėję plaukai, bet ir neurotiškumo bei nepasitikėjimo savimi mažėjimo tendencijos.
Genetika lemia mūsų pasirinkimus
Kai kurių naujausių tyrimų pagalba nustatyta, kad dalis pasauliečių yra iš prigimties stabilesni savo asmenybės profiliuose nei kiti[3].
Ši aplinkybė paaiškintų, kodėl, pavyzdžiui, rodote „pasyvesnį“ stabilumo lygį, kol geriausio draugo įpročiai keičiasi dažniau, nei pieno produktų kainos prekybos centrų lentynose. Kita vertus, ilgalaikė karjera, partneris ir būsto paskola taip pat darys nemenką įtaką: kažin, ar bankams „pavaldus“ ir už daugiavaikę šeimą atsakingas žmogus leisis į pusę metų truksiančią solo kelionę, mėgindamas prikelti kadaise numarintus žvėriško smalsumo likučius.
Trumpiau tariant, nors ir norėdami išbandyti kažką naujo, žmonės vis tik linkę išlaikyti jiems būdingą profilio nuoseklumo lygį – apskritai tie, kurių asmenybė buvo stabili, išliko stabili, o nestabilios asmenybės žmonės – nestabilūs, dėl ko atrodo, jog asmenybės bruožų stabilumo kokybė yra sunkiai „išginama“. Tai gali paaiškinti hipotetinę istoriją apie draugo asmenybės pasikeitimą, priešingai nei jūsų nelankstumą.
Nepaisant to, nederėtų savęs kaltinti ar juo labiau gailėti.
Atsakant į klausimą, kodėl norime skirtingų dalykų skirtingu metu, svarbu nepamiršti genetinio bei biologinio faktorių ir (arba) ankstyvos gyvenimo patirties, galinčios nustatyti ir išlaikyti asmenybės stabilumo lygį; ir, galiausiai, atsitiktiniai veiksniai, tokie kaip netikėti gyvenimo pokyčiai arba dalykai, dėl kurių kažkas nukrypsta nuo įprasto gyvenimo status quo, taipogi sumažina stabilumo lygį.
Taigi, koks jūsų stabilumas, priklauso nuo asmeninio nusiteikimo, aplinkos ir iki šiol sukauptos gyvenimo patirties.
Tikėtina, jog visi trys procesai egzistuoja kartu kiekvieno individo gyvenime, tačiau būtent tam tikras jų derinys ir įtaka lemia unikalų asmenybės stabilumo lygį ir pokyčius laikui bėgant.
Asmenybės tipas turi įtakos gyvenimui ir mąstymui apie save
Iš tiesų, jeigu po to, kai išgyvenote tam tikrus brendimo etapus – pavyzdžiui, baigėte mokyklą, pradėjote karjerą ir susiradote ilgalaikį partnerį, tai jūsų nepakeitė, tai gali rodyti atsparumą kitų įtakai. Tačiau tai taip pat gali reikšti, jog bus gana sudėtinga pasikeisti ar iš naujo atrasti save išbandant kažką naujo.
Bet kokiu atveju, asmenybės stabilumo kokybė neabejotinai įtakoja mąstymą ir bendravimą su žmonėmis.
Panašiai kaip su įprastai vėluojančiu draugu, ant kurio nebepykstate, nes išmokote skirti jam papildomas 10 minučių, kai ką nors darote kartu (aplinkinių asmenybės (ne)stabilumo savybės atpažinimas gali būti labai naudingas mokantis, kaip geriausia bendrauti, paliekant asmeninės erdvės).
Visgi nors buvimas labai stabiliu ar nestabiliu gali atrodyti ne pats tinkamiausias „variantas“, nustatyta, kad dauguma žmonių turi vidutinį pastovumo lygį, kuris patenka kažkur per vidurį.
Turėdami šią gana stabilią, bet vis dar šiek tiek atvirą pokyčiams asmenybės sistemą, jūs ne tik galite natūraliai patirti asmenybės pokyčius, bet ir išlaikyti stabilų „kas tu esi“ jausmą, siekdami to, ko iš tikrųjų norite – viskas yra įmanoma.
