Ką Gyvenimo įgūdžių programa ketina duoti mano vaikams?
Neseniai važiuodama namo su dar nenustatytomis radijo stotimis ir vis prasukdama, kol rasiu norimą muziką, netyčia užtaikiau ant užkimusių dėdžių pokalbio eteryje. Toks atrodė nykus ir keistas jų pokalbis, kad net pažiūrėjau, kas čia per radijo stotis tokį reikalą transliuoja. Mano nuostabą galutinai prikaustė faktas, kad tai Pūkas – maniau, jų seniai nebėra, o pasirodo, ne tik yra, bet net ir kalba. Kol susigaudžiau, ką čia toliau spausti, kad tuos dėdes išjungti, turiu pripažinti, kad tie užkimėliai galutinai prikaustė mano dėmesį. Pūko nereklamuoju, niekada neklausau, bet, tema, man kaip mamai, buvo įdomi.
Kalba sukosi apie naująją gyvenimo įgūdžių programą, kuri, esą, turėtų būti įvesta mūsų mokyklose. Stebėdama, kaip švietimo sistema kovoja su tokiomis problemomis kaip vadovėlių trūkumas ir mokytojų stoka, pradėjau abejoti, ar šita programa kam nors apkritai reikalinga, o gal vėl nauja pinigų skalbykla. Kiekvienais metais, išleidžiu apie tūkstantį eurų, kad mano vaikai gautų „nemokamą“ mokslą, bet per keletą prabėgusių metų mano vyriausioji dar nei karto ant mokyklos suolo neturėjo visų reikiamų vadovėlių. Ar tikrai turime lėšų biurokratinėms programoms, kai mūsų mokyklos stokoja pamatinių dalykų?
Eteryje kalbėjo Karolis Bruder, buvo pristatomas politikos analitiku. Neturiu teisės abejoti šio žmogaus kompetencija. Tekstas jo buvo smarkiai nerišlus, daug ką jis tiesiog skaitė ir turbūt po ranka turėjo krūvą lapų. Klausyti jo buvo sunku, bet ką jis kalbėjo, iš tiesų, smarkiai gąsdino ir intrigavo. Mes tiek kartų girdėjome apie šią gyvenimo įgūdžių programą, bet ar kas nors ją skaitėte? Ar kas matėte planus, kaip ji bus įgyvendinama ir ką siūlys mūsų vaikams ją peršantys politikieriai tuščiuose kostiumuose, turbūt vedami dabar jau ex-ministro, kuris nėra lyčių ekspertas, ir kiek tų lyčių, žurnalistų paklaustas, atsakyti nesugebėjo. Sunku, vienok, žmogui, be lyčių eksperto diplomo atskirti save nuo žmonos, kurią, pasak jo „Facebooko”, buvęs mokslo ministras jau net keletą metų turi. Bet palikime buvusį ministrą ramybėje – žmogus ne savo batuose, juos ačiū D persiavė, o švietimo sistemos kuriozų padangėje jo maži akibrokštai iš tiesų nebuvo baisiai reikšmingi, nors pamiršti, kad tokie žmonės skiriami svarbiems portfeliams, irgi nevalia.
Klausant šią laidą pradėjau suprasti, kad gyvenimo įgūdžių programa orientuota į lytinį ugdymą ir emocijų valdymą, o ne į realius praktinius įgūdžius, kurie vaikams būtų naudingi kasdieniame gyvenime. Pasak laidos pašnekovo, vaikai bus mokomi, ką daryti „lovoje“, o ne kaip tą lovą pasikloti. Mes, kaip tėvai, turėtume pasitikėti mokykla, kuri mokys mūsų vaikus apie tokias gyvenimo realijas.
Gyvenimo įgūdžių programos turinys, kaip teigia Bruderis, yra „sukurtas tam, kad padėtų vaikams atpažinti ir vengti neigiamų emocijų“. Matyt, pagal ją ruošusius specialistus, mūsų vaikai turėtų augti bijodami gyvenimo iššūkių, o ne juos priimdamim ar ieškodami būdų iškilusias problemas spręsti. Vis atsimušame ten pat – mąstyti, galvoti, ieškoti sprendimų naujoje programoje lyg ir nebus mokoma, o protingas vaikų ugdymas, tarsi, ir paliekamas kažkam kitam. Kvestionuoti vaikai nemokomi.
Vietoje rengimo šeimai, dabar kalbės apie lytiškumą
Verta paminėti, kad ši programa nėra kažkoks absoliučiai naujas dalykas, anksčiau buvo dėstoma programa, kuri vadinosi Sveikatos ir lytinio ugdymo bei rengimo šeimai programa. Dabar tą programą pakeitė į gyvenimo įgūdžių programą, o joje neliko rengimo šeimai, kaip ir lytinio ugdymo samprata buvo pakeista. Gyvenimo įgūdžių programoje lytinis ugdymas atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kurių tikslas – informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką. Programa yra neutrali lyčiai ir šeimai, o iš Iš ugdomosios programos ji tapo prevencine. Vyriškumas ir moteriškumas, šeima, tėvystė ir motinystė šioje programoje pasak pašnekovų vietos neberado.
Pirmoje programos dalyje akcentuojamas savęs pažinimas ir asmeninis tobulėjimas, tuo tarpu antrojoje srityje, susijusioje su santykiais ir bendradarbiavimu, daugiau dėmesio skiriama neigiamų santykių atpažinimui bei jų poveikio emocijoms nagrinėjimui. Ši programa skatina vengti neigiamų santykių, tačiau nepateikia priemonių, kaip kurti konstruktyvius draugystės ir meilės ryšius. Pavyzdžiui, neigiamų santykių tema minimi net 10 kartų dažniau nei teigiamų. Smurtas programoje pabrėžiamas 139 kartus, patyčios – 74 kartus, o meilė tik 2 kartus. Be to, meilė aptariama ne antrojoje, kaip galėtų būti logiška, bet ketvirtoje srityje, kur ji susieta su lytinių santykių ir kontracepcijos temomis.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiai programai įgyvendinti bus skiriama daug dėmesio, tačiau realybėje situacija gali būti visiškai kitokia.
Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokių specialistų reikės. Programa numato, kad ją dėstys mokytojai, turintys psichologinių žinių, išmanymo apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, patyčių ir smurto prevenciją, lytinį švietimą bei sveikatos ugdymą. Tačiau ar mūsų mokyklos jau turi tokių plataus profilio specialistų? Deja, tikėtina, kad ne. Mokytojų stoka yra itin aktuali problema, ir daugeliui pedagogų trūksta tinkamos kvalifikacijos, kad galėtų sėkmingai įgyvendinti šią programą.
Kaip teigia Bruderis, „tokių plataus profilio specialistų šiuo metu nėra. Ir vargu ar jie atsiras laiku“. Tai kelia didelį nerimą: ar mūsų vaikai iš tiesų gaus reikiamą išsilavinimą, kai jų mokytojai gali nesugebėti perteikti žinių, reikalingų gyvenimo įgūdžiams? Ar mokyklos galės užtikrinti, kad specialistai turės tinkamą pasiruošimą?
Dar viena problema – etatai. Programa numato, kad 5–10 klasėse gyvenimo įgūdžių pamokos vyks 148 kartus, kas reiškia, kad mokiniai turės vieną pamoką per savaitę, o vėliau po vieną pamoką kas dvi savaites. Klausimas, kaip šios pamokos bus integruotos į jau esamus dalykus, ir ar mokytojai galės dėstyti daugiau nei vieną dalyką, nes tai gali atskirti dėmesį nuo gyvybiškai svarbių disciplinų. Ar mokytojai, turintys įprastą užimtumą, sugebės skirti pakankamai laiko ir pastangų šiai programai?
Mokytojų, kurie dėstys gyvenimo įgūdžių programą, pasirinkimas bus lemiamas. Turėsime užtikrinti, kad tai būtų pedagogai, kurie ne tik žino teoriją, bet ir moka ją pritaikyti praktikoje. Bruderis pabrėžia, kad „medikas gali papasakoti vaikams apie kontracepciją, policininkas – apie narkotikų žalą. Tačiau nei vienas, nei kitas nemoka ir negali vaikų ugdyti.“ Specialistai turėtų turėti patirties ir žinių, kad galėtų efektyviai mokyti vaikus. Be to, svarbu, kad jie suprastų, kaip užmegzti ryšį su mokiniais ir sudaryti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir drąsūs išreikšti savo nuomonę.
Susidaro įspūdis, kad gyvenimo įgūdžių programos turinys su gyvenimo įgūdžiais nieko bendro neturi
Užplūsta piktdžiugiškos mintys. Kas tas lytiškumas, apie kurį kalbama? Lytinis ugdymas programoje atrodo kaip tuščias ideologinis popierius, atskirtas nuo tikrųjų gyvenimo realijų. Ypač stebina, kad nekalbama apie šeimą, mamas ar tėčius. Šeima yra visko pagrindas, ir jos ignoravimas rodo, kaip nutolome nuo tikrų vertybių.
Kur dingo kalbos apie motinystę ir tėvystę? Mokysime vaikus apie lytinius santykius, bet pamiršime, kaip kurti ir išlaikyti sveikus tarpusavio ryšius? Jei programa orientuota vien į lytinį ugdymą, tai paruošime vaikus su iškreiptu požiūriu į meilę ir šeimą. Mokykla gali tapti ne tik neefektyviu švietimo centru, bet ir pavojingu ideologiniu „perauklėjimo“ įrankiu.
Norint, kad programa būtų naudinga, būtina akcentuoti šeimos svarbą, meilę ir santykius. Mūsų vaikams reikia žinių ne tik apie lytinį švietimą, bet ir apie tai, kaip tapti atsakingais suaugusiais, gebančiais kurti sveikus santykius. Tik taip galime užtikrinti, kad jie užaugtų kaip visapusiški ir atsakingi žmonės, pasirengę priimti gyvenimo iššūkius su pasitikėjimu ir užtikrintumu.
Ši programa turėtų tapti realiu sprendimu, o ne dar viena biurokratinė iniciatyva, skirta popieriniams tikslams. Dabar atrodo priešingai.
