Šunys vis dažniau tampa tyrėjais-kriminalistais
Šunys yra vadinami geriausiais žmogaus draugais. Patys naujausi tyrimai rodo, kad naminiai šunys buvo prijaukinti paskutiniojo ledynmečio epochoje prieš maždaug 27000 – 40000 metų[1]. Nuo to laikmečio šunys tapo neišskiriamais žmogaus palydovais: talkindavo medžioklėje, saugodavo nuo plėšrūnų bei pranešdavo apie pavojų. Šiandien šuo, globaliu mastu, yra populiariausias naminis gyvūnas. Visame pasaulyje maždaug 57% žmonių turi naminių gyvūnų, tačiau net 33% augina būtent šunis[2].
Šiais laikais mūsų keturkojai draugai lydi mus į kavines, renginius, keliones. Vis tik, šunys nėra tik tingiai ant sofutės begulinčios būtybės. Daugybė įvairių sektorių naudojasi keturkojų paslaugomis ir įdarbina juos. Policijoje ar armijoje dirbantys šunys nebestebina nieko. Šlapianosių paslaugomis naudojasi ir psichiatrai bei psichologai, taikydami kaneterapijos metodą ir kitus gydymo būdus nuo psichologinių bėdų kenčiantiems žmonės.
Tačiau, kas jau kas, bet kriminalistikos srityje dirbantys keturkojai tikrai nėra įprastas reiškinys. Vis dėlto, puikią uoslę turintys keturkojai gali aptikti ne tik narkotines medžiagas, ginklus, atrasti miške paklydusius vaikus, tačiau užuosti ir nužudyto žmogaus kvapą, sekti kraują. Šiuo atveju galima prisiminti beveik beprecedentę situaciją JAV.
2012-ųjų rudenį, Marko Redwino jaunesnysis sūnus Dylanas atvyko pas tėvą į atostogų namelį netoli San Juano nacionalinio miško Kolorade kartu sutikti Padėkos dienos. Dylanas užmigo, o M. Redwinas išvyko į netolimą miestelį. Jam grįžus, sūnaus namuose nebebuvo. Po maždaug 6 mėnesių paieškų dalis berniuko kaulų buvo rasta maždaug už 16 kilometrų nuo M. Redwino trobelės[3]. Dėl palaikų būklės, nustatyti tikslios mirties priežasties nepavyko.
Policija ir žiniasklaida reiškė užuojautą šeimai, o istorija galbūt ir būtų nugulus į tragiškų, bet iki galo neištirtų įvykių archyvą, jei ne M. Redwino buvusios žmonos ir Dylano motinos bei vyresniojo poros sūnaus išreikštas susirūpinimas, jog būtent M. Redwinas yra prikišęs nagus prie šios nelaimės. Prie tyrimo greitai prisidėjo Carren Corcoran, kuri vadovavo privačiai firmai „Canine Search Solutions”, kuri specializavosi šunų pasitelkimu ieškant dingusių asmenų. C. Corcoran į Koloradą atvyko ne viena, o su savo darbo partnere, vokiečių aviganių veislės kalyte Molly.
Molly buvo apmokyta atidžiai ištyrinėti aplinką bei atsiėsti šalia vietos ar daikto, kuriame pajaučia ieškomo žmogaus, gyvo ar mirusio, kvapą. Apieškant kaltinamojo daiktus, šuo nurodė, kad ant M. Redwino drabužių, taip pat, jo automobilio priekaboje yra jaučiamas aukos palaikų kvapas. Po beveik 4 metų nuo nusikaltimo įvykdymo M. Redwinas buvo suimtas už antro laipsnio nužudymą.
Byla sulaukė dar didesnio susidomėjimo, kai Kolorado teismas nusprendė, jog byloje savo parodymus galės duoti ir Molly dresuotoja C. Corcoran. Kaltinamojo advokatai, žinoma, pasipiktino: juk iš esmės parodymus duos ne dresuotoja, ji remsis šuns atrastais įrodymais, o keturkojų uoslė negali būti pakankamas įkaltis nuteisti asmenį žmogžudyste.
Vis tik, šiuo atveju, keturkojo rasti įrodymai tik paskatino informaciją sparčiau pasiekti dienos šviesą. Tyrimo eigoje pasirodė ir liudininkų, mačiusių M. Redwiną netoli tos vietos, kurioje buvo aptikti jo sūnaus palaikai. Galiausiai, verdiktas buvo pasiektas 2021-ųjų liepos 16-ą. M. Redwinas buvo nuteistas už antrojo laipsnio žmogžudystę bei vaiko nepriežiūrą, kuri sukėlė mirtį. Jo laukia iki 48 metų nelaisvės[4].
Pagrindinis minusas – šuns negalima apklausti teismo posėdžio metu
Vieną didžiausių vaidmenų aukščiau aptartoje byloje vaidina vokiečių aviganių veislės kalytė Molly, kuri bene pirmoji ir susiejo M. Redwiną su įvykdytu nusikaltimu, tačiau daugelis srities ekspertų dvejoja, ar keturkojų pasitelkimas baudžiamojoje teisės praktikoje yra tinkamas ir naudingas.
Kritikai pažymi, kad pasikliovimas keturkojų rastais įrodymais nėra pakankamai išstudijuotas bei pagrįstas moksliniais tyrimais bei analizėmis. Juk šuns uoslė gali ir apgauti: ant asmens drabužių ar daiktų aptinkamas kvapas gali būti pašalinis, o ir pats šuo gali sutrikti aplinkoje, kurioje gausi kvapų įvairovė, pavyzdžiui, pelkėtose teritorijose, miške. Be kita ko, trūksta informacijos ir kaip gi šunys yra apmokomi aptikti mirusiojo kvapą, stokojama daugiau sėkmingų praktinių pavyzdžių[5].
Teisinėje sistemoje žvelgiama į faktus, surinktus įkalčius ir liudininkų parodymus. Taigi, šiuo atveju, šuo negali duoti parodymų, jo negali apklausti ginamojo advokatai. Šią rolę užima dresuotojas, tačiau jis nėra neutrali figūra. Dažnas dresuotojas pažymės savo augintinio profesionalumą ir nebus visiškai objektyvus. Be to, svarbu ir įstatymai. Bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose galioja įstatymas, teigiantis, kad kaltinamasis gali susipažinti su įrodymais surinktais prieš jį ir dalyvauti akistatoje su kaltinančiu asmeniu. Vis dėlto, šiuo atveju tai neįmanoma, nes kaltinantysis yra ne kas kitas, o šuo.
Uoslės srityje, šunys neginčytinai lenkia žmones
Vis tik, yra ir nemenka dalis manančių, kad šuns uoslė yra patikimas įrodymas. Pastaraisiais metais Europoje bei Australijoje paplito aukos kraują galintys atsekti keturkojai. Pasitelkiant būrį taip apmokytų šunų, didžiulė potencialaus nusikaltimo vieta gali būti apieškota greitai, o nusikaltimo pėdsakai gali būti atsekti, net jei kūnas ir yra patraukiamas.
Tiek ant, pavyzdžiui, drabužių, tiek ir ant metalo, medžio ar akmens aptinkamas kraujas išskiria unikalų kvapą, kuris geriausiai jaučiamas, kol dar yra šviežias. Tuo tarpu šunys yra apmokomi pagauti net ir sudžiūvusio kraujo kvapą, o tai itin pasitarnauja, kai apie nusikaltimą pranešama praėjus pirmosioms 24 valandoms[6].
Tokių keturkojų apmokymas užtrunka nuo 18 mėnesių iki 2 metų[7]. Dažniausiai pasirenkami labradoro retriverių arba vokiečių aviganių veislės šuneliai. Vis tik, praktika parodė, kad svarbiausia ne konkreti veislė, bet gyvūno charakteris. Šuneliai turėtų būti stiprios psichikos, pasitikintys savimi, drąsūs.
Iš tiesų, nors kol kas šunų įtraukimas į įkalčių paiešką nėra visiškai pripažintas reikalas, tai neginčytinai palengvina darbą policijai bei tyrėjams. Be to, šuns uoslė yra nuo 100 iki 1000 kartų geresnė nei žmogaus: bendradarbiavimas su šiais keturkojais padarais jau pasirodė esantis vertingas daugelyje sričių, ne išimtis gali būti ir kriminalistika.
