Jei kankina peršalimo ligos – atkreipkite dėmesį, ar nesate „perdegę“
Artėjant metų pabaigai įvairios užduotys darbe gali tapti nebepakeliamos. Daugelis skuba užbaigti šių metų projektus, atlikti svarbiausius uždavinius ir nepalikti nieko svarbaus kitų metų pradžiai. Tačiau toks skubėjimas, besaikis sėdėjimas prie darbinių užduočių ir su tuo susijęs stresas gali visiškai išsekinti tiek fiziškai, tiek protiškai. O pasirodo, jog pervargimą gali signalizuoti net ir toks iš pirmo žvilgsnio nieko bendro su darbu neturintis požymis kaip dažnas peršalimas ar karšti kolegų ginčai.
Kad ir kokie būtų svarbūs darbai, kuriuos norisi užbaigti prieš Kalėdų atostogas ir metų pabaigą, visgi verta susirūpinti savo bei artimųjų ar kolegų sveikata. Užsibrėžti tikslai gali lengvai atitraukti mūsų dėmesį nuo ilgalaikio pervargimo proceso, kuris gali sukelti nemalonių staigmenų tiek šaltuoju sezonu, tiek ir vėliau.
„K&H“ banko žmogiškųjų išteklių direktorė Leila Medvey teigia, kad būtina stebėti save ir aplinkinius, nes kitu atveju gresia dar didesnė sumaištis darbe ir užsitęsęs ligų bei kivirčų maratonas[1]:
„Fizinė ir psichinė pusiausvyra kasdienybės skubėjime gali būti užgožiama daugybės veiksnių, o pastarųjų metų įvykiai tai tik sustiprino. Tačiau tam, kad kitais metais kompanija veiktų efektyviai ir būtų galima ramia širdimi pasikliauti kolegomis, svarbu atkreipti dėmesį į signalinius ženklus. Nesvarbu, ar tai pasitaiko laikinai, ar ilgam, nes pervargimo atveju reikia imtis veiksmų kiek įmanoma greičiau – iš tikrųjų idealiu atveju to galima išvengti.“
Stebėkite kolegų elgesį, nes tam tikri požymiai išduoda apie pervargimą
Personalo darbuotojams nėra lengva įvertinti kolegų psichinę būseną ir išsekimą, nes kaip tik šia tema žmonės apskritai nelinkę kalbėti. Tačiau yra netiesioginių, apie glūdinčias problemas perspėjančių ženklų. Jų daugelis tiesiog nepastebime, nors labiau patyrusiam žvilgsniui šie subtilūs ženklai daug ką atskleidžia.
Tipiški „perdegimo“ signalai – dažnos ligos ar ar vis dažnėjantys bei karštesni kolegų konfliktai. Abiem atvejais žmogaus protas bei visas kūnas taip reaguoja į per didelę įtampą ir išsekimą.
Taip pat dar vienas iš įspėjamųjų ženklų gali būti pakitęs kolegos elgesys. Jei jūsų darbo bičiulis, kuris anksčiau visada laikėsi terminų, staiga pradeda vėluoti ir atidėti net ir itin svarbias užduotis, tai gali rodyti, kad jis išseko ir nebepajėgia susitvarkyti su gautu krūviu bei užklupusiu streso lygiu. Būtent todėl verta pasikalbėti su kolega ir išsiaiškinti tikrąsias pablogėjusio darbo našumo priežastis, o ne iš karto kaltinti tingėjimu ar negebėjimu atlikti savo pareigų.
Tačiau problemos pripažinimas – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbus yra kompetentingas situacijos valdymas. Leila Medvey pabrėžia, kad dėl darbuotojų pervargimo neretai būna kaltos pačios kompanijos, nesistengiančios rūpintis darbuotojų motyvacija bei psichine sveikata:
„Kaip renkamės vis greitesnius ir patogesnius sprendimus visose gyvenimo srityse, taip ir įmonėms dažnai kyla pagunda darbuotojų motyvaciją ir psichinę sveikatą pataisyti greitomis, bet paviršutiniškomis priemonėmis, pavyzdžiui, kartu suvalgant picą ar išgeriant alaus. Tačiau tai tinka tik situacijos užmaskavimui. Tikrų pokyčių galima pasiekti tik atskleidžiant tikrąsias problemas ir permąstant savo motyvacijos priemonių rinkinį – o prireikus ir jį plečiant.“
Esminės taisyklės, kaip nepervargti ir išsaugoti gerą savijautą
Deja, daugelis žmonių susiduria su dideliais iššūkiais ir vis didėjančiu stresu darbe. Nors paprastas darbuotojas, ypač, jei jis tėra tik mažas sraigtelis didesnėje kompanijoje, nelabai gali pakeisti nusistovėjusią tvarką, tačiau kiekvienas asmuo gali padėti sau ir kitiems sumažinti pervargimo riziką. Stresą darbe galima suvaldyti teigiama ryto rutina, protingesniais laiko valdymo metodais ir kitomis strategijomis. Tad jei norite jaustis geriau, pamėginkite vadovautis šiomis taisyklėmis[2]:
- Sukurkite streso nekeliančią ryto pradžią. Daugelis žmonių ryte elgiasi gan chaotiškai: jie paknopstomis veža vaikus į mokyklą, stresuodami dėl kamščių keliuose, taip pat nespėja ramiai pavalgyti sveikų pusryčių ir galiausiai skuba į darbą su puodeliu kavos. Taip darbo vieta pasiekiama jau spėjus patirti nemažai streso, o dėl to dar jautriau reaguojama į stresą darbe. Būtent todėl reikėtų tinkamai susiplanuoti rytą, jog spėtumėte pavalgyti, be didelio nerimo atlikti visas rytines užduotis ir ramiai pasiekti darbo vietą.
- Žinokite kiekvienos dienos lūkesčius. Didelis veiksnys, kuris smarkiai prisideda prie pervargimo darbe, yra neaiškūs reikalavimai bei būsimi dienos darbai. Jei tiksliai nežinote, ko iš jūsų tikimasi konkrečią darbo dieną arba jei jūsų vaidmens reikalavimai nuolat keičiasi be išankstinio perspėjimo, tikriausiai patiriate didelį stresą. Tad labai svarbu reguliariai bendrauti su savo vadovu, drauge aptariant strategijas, artimiausių darbų lūkesčius ir kitus klausimus. Tai gali padėti sumažinti stresą ne tik jums, bet ir vadovui ar kolegai, su kuriuo dirbate prie bendros užduoties!
- Venkite konfliktų su kolegomis. Kivirčai kenkia jūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Nors kartais gali būti sunku išvengti konfliktų tarp bendradarbių, patartina pasistengti, jog jų būtų kiek įmanoma mažiau. Konfliktines situacijas dažnai sukelia įvairios jautrios temos, įskaitant religiją, politiką ir panašiai, tad patartina darbe nesidalyti asmenine nuomone itin jautriais klausimais.
- Palaikykite tvarką namuose ir darbo vietoje. Planavimas ir tvarka gali labai sumažinti stresą darbe, kadangi mažiau skubate, negaištate laiko ieškodami svarbių dalykų tarp netvarkingai sumestų daiktų ar tiesiog puikiai suplanavę dienotvarkę nekeliate sau nerimo. Taigi, pasitelkę planavimą dirbsite efektyviau ir tikėtina, jog išvengsite daug streso.
- Sukurkite patogią darbo aplinką. Fizinis diskomfortas yra dažnas streso bei pervargimo kaltininkas. Net elementari nepatogi kėdė gali sukelti stresą, jei turite dirbti jausdami nugaros skausmą ir kitus nemalonius pojūčius. Didelis triukšmas ar kiti nemalonūs reiškiniai taip pat gali būti tiesioginiai kaltininkai, kodėl jautriau reaguojate į stresą ir lengviau pervargstate.
- Pietų metu nors šiek tiek pasivaikščiokite. Tai ypač svarbu tiems žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą ar didžiąją darbo dalį beveik nejuda. Trumpos mankštos pertraukėlės ar pasivaikščiojimas gali padėti kovoti su stresu, tad būtinai tai išmėginkite, jei tik turite tam galimybę.
- Grįždami namo klausykitės muzikos. Nors tai gali atrodyti kaip nesusiję dalykai, tačiau iš tiesų muzika gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti streso lygį. Ji taip pat gali padėti pakelti nuotaiką, tad tai puikus būdas kovoti su pervargimu.
Tad jei norite jaustis geriau, rečiau sirgti peršalimo ligomis arba tiesiog sumažinti streso lygį darbe, nepamirškite apie šias paprastas taisykles. Deja, labai dažnai psichologinė savijauta tiesiogiai veikia ir fizinę savijautą. Be to, verta išmėginti įvairias natūralias imunitetą stiprinančias priemones, kurios taip pat gali padėti sumažinti peršalimo tikimybę.
