Per koronavirusą pasaulis suabejojo skiepų vaikams nauda
Remiantis nauja UNICEF ataskaita, per COVID-19 pandemiją žmonės visame pasaulyje prarado pasitikėjimą įprastų vaikų vakcinų nuo mirtinų ligų, tokių kaip tymai ir poliomielitas, svarba.
Jungtinių tautų agentūra nurodė, kad 52 iš 55 apklaustų šalių visuomenės suvokimas apie vaikų vakcinas smuko.
Duomenys buvo „nerimą keliantis įspėjamasis signalas“ apie didėjančias dvejones ar apskritai vakcinuoti vaikus dėl dezinformacijos, mažėjančio pasitikėjimo vyriausybėmis ir politinės poliarizacijos.
„Negalime leisti, kad pasitikėjimas įprastais skiepais taptų dar viena pandemijos auka“, – sakoma UNICEF vykdomosios direktorės Katrinos Rusel pareiškime.
„Priešingu atveju kita mirčių banga gali būti daugiau vaikų, sergančių tymais, difterija ar kitomis ligomis, kurių galima išvengti“, – teigė ji.
Agentūros teigimu, suvokimo apie skiepų naudą pasikeitimas kėlė ypač didelį nerimą, nes tai įvyko po didžiausio nuolatinio vaikų imunizacijos nuosmukio per visą laiką, o pastarasis įvyko būtent dėl koronaviruso ribojimų.
Iš viso 67 milijonai vaikų per pandemiją praleido vieną ar daugiau potencialiai jų gyvybes gelbstinčių vakcinų, o pastangos pasivyti reikalingą skiepijimą kol kas stringa[1].
Vaikų imunizacija nuo mirtinų ligų per koronavirusą drastiškai sumažėjo
„Daugiau nei dešimtmetį sunkiai uždirbti įprasto vaikų skiepijimo rezultatai buvo sumenkinti“, – rašoma UNICEF ataskaitoje.
Išnagrinėjus 112 šalių vaikų skiepijimo rezultatus paaiškėjo, kad paskiepytų vaikų skaičius sumažėjo nuo 86 iki 81 proc., o tai yra žemiausias rodiklis nuo pat 2008 m. Ypač smarkiai nukentėjo Afrika ir Pietų Azija.
„Nerimą kelia tai, kad nuosmukis per pandemiją įvyko dešimtmečio pabaigoje, kai apskritai vaikų imunizacijos augimas sustojo“, – teigiama ataskaitoje.
Prieš įvedant rekomenduojamas vakcinas vaikams 1963 m., nuo tymų kasmet mirdavo maždaug 2,6 mln. žmonių, daugiausia vaikų. Iki 2021 metų šis skaičius sumažėjo iki 128 000.
Tačiau 2019–2021 metais vaikų, paskiepytų nuo tymų, procentas sumažėjo nuo 86 iki 81 proc., o atvejų skaičius 2022 m. padvigubėjo, palyginti su 2021 m.
Maždaug pusėje iš 55 apklaustų šalių daugiau nei 80 procentų respondentų „suvokė, kad vakcinos yra svarbios vaikams“.
„Yra pagrindo tikėtis, kad skiepijimo mastai atsigauna daugelyje šalių“, – sakoma ataskaitoje[2].
Lietuvoje nebeliko „saugių“ zonų, skiepijimo tempai sumažėjo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pastebi, kad nuoseklus vaikų skiepijimo skaičiaus mažėjimas Lietuvoje stebimas nuo pat 2010 metų.
Tačiau pandemija lėmė, kad Lietuvoje nebeliko taip vadinamųjų „žaliųjų zonų“ – savivaldybių, kur vaikų, paskiepytų nuo užkrečiamųjų ligų, skaičius viršija 95 proc.
„Didžiausią grėsmę ir susirūpinimą kelia tymai, raudonukė, kiaulytė, kai vaikai skiepijami 2 kartus per gyvenimą: iki 2 metų ir 6–7 metų.
2021 metais nuo šių ligų buvo paskiepyta tik 88,5 proc. vaikų, o 2022 metais skaičiai tapo dar blogesni, vakcinacija smuko dar 2 proc.
Praėjusiais metais turėjome 11 kiaulytės atvejų, 7 vaikai ir 4 suaugę. Turėjome ir raudonukės atvejį, praėjusių metų gruodį susirgo nėščia moteris. Šiais metais turėjome taip pat raudonukės atvejį, susirgo 11 mėnesių vaikas, kuriam skiepai dar nepriklausė“, – sakė D. Razmuvienė ir pridūrė, kad norint suvaldyti raudonukės, tymų ir kiaulytės plitimą, reikia pasiekti 95 proc. bendros vakcinacijos[3].
Aurelijus Veryga: atsitiko tai, kas turėjo atsitikti
„Atsitiko tai, kas ir buvo prognozuota, kuomet „tiktokiniai“ politikai visokiais „galimybių pacais“ spaudė visuomenę vakcinuotis.
Jau tada Lietuva ir kitos šalys buvo įspėtos neperspausti.
Perspaudė.
Tai būtų įdomu sužinoti, ar ministras Dulkys planuoja prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko? Ar čia Armonaitės atsakomybė?“, – į mažėjančias skiepijimo apimtis sureagavo ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga[4].
Kodėl vieni skiepai nemokami, o kiti mokami?
Gyventojams nepasitikėjimą kėlė ir tai, kad skiepai nuo koronaviruso visuomet buvo nemokami. Nors Lietuvoje yra sočiai skiepų nuo ligų, kurios taip pat mirtinos arba sukelia labai rimtas ligas, tačiau nuo kitų ligų dauguma tų skiepų yra mokami.
„Kodėl skiepai nuo Covid nemokami, o nuo kitų ligų – mokami?“ – klausia Respublika.
Jei žmogus gyvena ten, kur daug užkrėstų erkių, tai jos kelia rimtą pavojų. Tuo tarpu skiepytis nuo covid šiuo metu yra didelė kvailystė, bet kelios dešimtys tokių kasdien atsiranda.
Vyriausybei nusispjauti į žmonių sveikatą. Jiems svarbu paremti covid „vakcinų“ verslą, ypač mRNR.
Taip pat jie neleidžia palyginti skiepytų ir neskiepytų sveikatos duomenų, nes drumstame vandenyje žvejoti jiems patinka labiau. Užuot darius tikrus mokslinius tyrimus, tiriami antikūnai prieš išnykusius virusus.
KGB archyvų neatskleidžia, kad buvusius KGB’istus būtų galima tampyti už virvučių. Ir skleisti gandus apie tuos, kurie nebendradarbiavo. Panašu į valstybės valdymą pažymomis. Atsakingos aukštosios komunistų partinės mokyklos pareigūnės, Raudonosios Dalios įvesta tradicija“, – taip feisbuke rašo Rimas Jankūnas[5].
Skirs pinigų skiepų baimėms sumažinti
Valdžiai per pandemijos metus gerai prisidirbus, dabar mokesčių mokėtojų pinigais bus bandoma srėbti tą valdančiųjų užvirtą košę.
Sveikatos apsaugos ministerija ketina sukurti naują vakcinacijos internetinę platformą ir švieslentę, taip pat imtis kitų priemonių, kurios padėtų plėsti ir gilinti gyventojų žinias apie skiepijimą.
Įvertinus tyrimo rezultatus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) internetinėje svetainėje nuspręsta sukurti skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų platformą, kurioje bus skelbiama visa aktuali informacija, susijusi su skiepais. Teigiama, kad ši informacija bus skirta visuomenės informuotumui ir raštingumui didinti. Platformoje taip pat planuojama sudaryti galimybę gyventojams užduoti klausimus, į kuriuos atsakys ekspertai. Papildomai informacija apie skiepus bus teikiama ugdymo įstaigų bei aukštųjų mokyklų bendruomenėms.
„Rūpestis savo ir artimųjų sveikata prasideda nuo mūsų visų sąmoningumo ir atsakomybės prisiėmimo už save. Didinant jį, šiemet planuojamos aktyvesnis darbas ir visa eilė priemonių: tai susitikimai tiek su gyventojais, tiek su visuomenės sveikatos specialistais, informacinė sklaida apie imuniteto stiprinimą ir plintančių mitų bei dezinformacijos paneigimas. Tikiu, kad šios priemonės prisidės prie sveikesnės visuomenės ugdymo“, – sako ministras Arūnas Dulkys[6].
Taigi panašu, kad pačių valdininkų sukurtos problemos sukuria ir papildomas galimybes įgyvendinti naujus projektus, tokius kaip, pavyzdžiui, skiepų švieslenčių. Ir, žinoma, ne už dyką. Tik kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams, neskelbiama. Regis, toks informacijos slėpimas jau tampa įprasta SAM praktika, mat iki šiol net ir daugybę kartų klausta, ji taip ir neįvardino, nei kiek pinigų išleido vakcinoms, nei už kokias sumas jas utilizavo.
