Septintokams skirta užduotis sukėlė abejonių dėl turinio kokybės
Lietuvoje gerai žinomas biologijos mokytojas Paulius Sungaila viešai atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, probleminę 7 klasės geografijos užduotį iš 2023 metų leidinio. Pedagogas pabrėžė, kad užduotis nėra sukurta dirbtinio intelekto, o paimta iš oficialių mokymo pratybų, todėl kelia rimtų klausimų dėl švietimo turinio kontrolės.
Anot jo, tokie pavyzdžiai rodo sisteminę problemą – mokymo priemonės nėra pakankamai recenzuojamos nei dalykiniu, nei pedagoginiu, nei vaiko raidos ar lygių galimybių aspektais. Tai reiškia, kad į ugdymo procesą patenka turinys, kuris gali neatitikti šiuolaikinių švietimo standartų[1].
Užduotyje – stereotipiškas moterų vaizdavimas
P. Sungaila itin aštriai kritikuoja užduotyje pateikiamą moterų vaizdavimą. Jo teigimu, vietoj analitinio ir pagarbaus požiūrio į moterų gyvenimą pasaulyje, mokiniams pateikiamas stereotipų rinkinys.
„Vaikams čia pateikiamas ne pagarbus, analitinis pasaulio moterų gyvenimo pažinimas, o stereotipų rinkinys. Moterys vaizduojamos per skurdą, priklausomybę nuo vyro, ankstyvą motinystę, prostituciją, ligas, naštą ir bejėgiškumą. Tai nepadeda suprasti geografijos. Tai formuoja primityvius vaizdinius apie moteris, šeimą, lytį, socialinę padėtį ir skirtingas pasaulio šalis“, – nurodė P. Sungaila.
Mokytojas pažymi, kad toks pateikimas ne tik neatlieka ugdomosios funkcijos, bet ir gali turėti ilgalaikį poveikį mokinių požiūriui į visuomenę bei lyčių vaidmenis.
P. Sungaila: tokios užduotys gali kenkti raidai
Pasak P. Sungailos, problema tampa dar rimtesnė atsižvelgiant į mokinių amžių. Septintos klasės mokiniai dar tik formuoja savo pasaulio suvokimą, socialinių vaidmenų supratimą ir vertybines nuostatas.
Jis įspėja, kad tokio pobūdžio užduotys ne ugdo kritinį mąstymą, o priešingai – įtvirtina stereotipus. Be to, jos gali normalizuoti požiūrį, jog moters gyvenimas pirmiausia apibrėžiamas per santykį su vyru, vaikais ar socialiniu pažeidžiamumu. Tai, anot pedagogo, daro neigiamą įtaką vaikų socialinei ir emocinei raidai.
Ragina keisti mokymo turinį
P. Sungaila pabrėžia, kad kalbėti apie moterų padėtį pasaulyje yra svarbu, tačiau tai turi būti daroma atsakingai. Jo teigimu, ugdymo turinys turėtų remtis duomenimis, analize ir kontekstu, apimti temas, tokias kaip išsilavinimas, sveikata, teisės, ekonominės galimybės ir kultūriniai skirtumai.
Pedagogas ragina tokias užduotis šalinti iš mokymo priemonių, o leidėjus ir recenzentus – prisiimti atsakomybę už turinio kokybę.
„Mokykla neturi gausinti stereotipų. Mokykla turi mokyti juos atpažinti“, – pridūrė mokytojas.
Kaip komentaruose pridėjo P. Sungaila, šių pratybų autoriai – Lina Barauskienė, Angelė Pakamorienė ir Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.
Formuojama nuomonė apie moterų socialinę padėtį?
Į tokias pateiktas užduotis sureagavo ir internautai, kurie teigė negalintys patikėti, kad šiuolaikinės moterys vis dar vaizduojamos kaip tos, kurios vis dar esą nieko negali padaryti. O gyvenimas priklausantis ne nuo jų pačių, o nuo jų pasirinkto partnerio.
„Išvis, kaip iš nuotraukos, kurioje matosi tik moters veidas ir ranka, galima spręsti apie moters šeimyninę, finansinę padėti, kad ji bijo AIDS ir t.t. Man nesuvokiama, ko čia bandoma išmokyti“, – rėžė viena internautė.
Kita gyventoja pridūrė, esą pagal šią užduotį galima spręsti, jog visur pasaulyje moterys gyvena blogai ir nieko pakeisti negali.
„Jei tikslas buvo išmokyti vaikus stereotipų, užduotis pavyko. Jei suprasti pasaulį… nelabai. Ne geografija, o stereotipų pratybos“, – pridūrė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) narė Meilė Platūkienė.
Užduoties tikslas: skatinti kritinį mąstymą?
Į situaciją sureagavo ir geografijos mokytojas Mantas Karanauskas, sukritikavęs septintokams skirtą geografijos pratybų užduotį apie moterų padėtį pasaulyje. Pedagogo teigimu, užduotyje pasaulis pateikiamas stereotipiškai, o moterų gyvenimas siejamas tik su problemomis ir socialine našta[2].
Daugiausia diskusijų sukėlė užduotis, kurioje mokiniai trims moterims iš Afrikos, Tailando ir Lietuvos turėjo priskirti tokius apibūdinimus kaip „dirba kurorte padavėja ir prostitute“, „ištekėjo vos trylikos“, „daug dirba, slegia šeimos našta“. Istorijos mokytojas Antanas Jonušas taip pat pareiškė, kad tokia užduotis neturėjo patekti į galutinį leidinio variantą.
Vis dėlto dalis ekspertų bei pratybų autoriai kritiką atmeta ir teigia, kad užduoties tikslas – skatinti mokinius diskutuoti apie socialines problemas skirtinguose pasaulio regionuose. Geografijos mokytoja ekspertė Vilma Norvaišienė sako, kad tokios temos skirtos ugdyti kritinį mąstymą, o vienas pratybų bendraautorių Rytas Šalna pabrėžia, kad geografija apima ne tik gamtą, bet ir žmogaus teises bei socialinę nelygybę.
Tuo metu Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pranešė, kad kreipsis į leidyklą „Briedis“ dėl paaiškinimo ir vertins, ar pratybų turinys atitinka nustatytus reikalavimus.
ŠMSM: už mokymo priemonių turinį atsako leidėjai
77.lt besikreipus komentaro į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), ši nurodė, kad šiuo atveju kalbama ne apie vadovėlį, o apie pratybų sąsiuvinį.
„Šiuo konkrečiu atveju yra kalbama apie užduotį ne vadovėlyje, o pratybų sąsiuvinyje. Pratybų sąsiuviniai mokymo procese neprivalomi, mokytojai sprendžia, ar juos apskritai naudoti, jei taip – kurias užduotis, temas“, – teigiama ministerijos komentare.
Kartu ŠMSM pabrėžė, kad tai nepanaikina leidėjų atsakomybės.
„Be abejo, tai nepanaikina leidėjų pareigos užtikrinti, kad užduočių turinys visapusiškai atitiktų ugdymo programas“, – pažymėjo ministerija.
Anot ŠMSM, už mokymo priemonių turinį atsako leidėjai.
„Už vadovėlių ir mokymo priemonių turinio kokybę atsako jų leidėjai – leidyba yra decentralizuota“, – nurodoma komentare.
Ministerija taip pat priminė, kad mokymo priemonės turi atitikti nustatytus reikalavimus, būti parengtos remiantis patikimais šaltiniais, o jose negali būti diskriminacijos ar stereotipų.
„Turinyje negali būti diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu“, – teigiama komentare.
ŠMSM taip pat informavo, kad Nacionalinė švietimo agentūra jau kreipėsi į leidėją.
„NŠA, reaguodama į informaciją viešojoje erdvėje, jau kreipėsi į leidėją, kad paaiškintų situaciją ir ištaisytų turinį, esant neatitikimų nustatytiems reikalavimams“, – nurodė ministerija.
