Sveikatos draudimas Šveicarijoje brangs
2024 m. šveicarams nebus malonūs, nes privalomos įmokos į šalies sveikatos draudimo fondus (SDF) vidutiniškai didės 8,7 proc.
Dar praėjusio amžiaus pabaigoje, po referendumo, buvo nuspręsta, kad visi, Šveicarijoje gyvenantys asmenys, privalo turėti SDF medicininio draudimo polisą. Sistemos šalininkai teigė, kad jeigu visi mokės po truputį, tai apsaugos nuo staigaus medicininių paslaugų brangimo. Visgi jie apsiriko ir įmokos į SDF, nors ir negreitai, bet užtikrintai augo. Iš pradžių į tai, kadangi tarifai didėjo po nedaug, o Šveicarija yra turtinga šalis, niekas labai nekreipė dėmesio.
Visgi problemos kaupėsi, o tuomet prasidėjo pandemija, kuri dar labiau pablogino situaciją bei pridarė naujų problemų, o visą tai dabar tenka spręsti medicininius klausimus kuruojantiems šalies politikams.
Medicininių įmokų augimas beveik 9 proc. tapo didžiausiu šuoliu nuo pat 2010 metų, kuomet SDF tarifai pabrango net 11 proc. O prisiminus tai, kad šaliai 2023 metais prognozuojama 2,2 proc. infliacija, tampa aišku, kad visos senos įmokos nebepajėgs padengti suminių sveikatos apsaugos sistemos išlaidų, kurios šiais metais sudaro 35 mlrd. šveicariškų frankų.
Be to, nemažą skylę medicinos srities draudikų biudžete paliko prasti finansinių rinkų rodikliai. Reikalas ta, kad SDF kasos taip pat stengiasi uždirbti pinigų savo klientams, investuodamos juos į įvairius finansinius instrumentus. Deja, pastarojo meto situacija finansinėse rinkose nėra džiuginanti. Dar viena problema – kainos. Už sveikatos apsaugos politiką atsakingos Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimais, vaistai šalyje vidutiniškai pabrango 5,5 proc. Tarifų, remiantis kuriais buvo pateikiamos sąskaitos už gydymą stacionare 2022 metais, taip pat neigiamai paveikė bendrą situaciją.
Šveicarų politikams įtaką daro farmacininkai?
Šveicarijos prezidento Aleno Berse vadovaujamas Vidaus reikalų departamentas jau ieško būdų, kaip galima būtų sumažinti išlaidas. Jo turima informacija, nuo 2012 metų, ministerija vaistų kainas sumažino daugiau negu milijardu frankų, o laboratorinių paslaugų įkainius – beveik 10 proc. Visgi, pasak A.Berse, dalis jo pateiktų, su kainų mažinimais susijusių, pasiūlymų buvo arba blokuoti, arba smarkiai perdaryti.
Tarkim Vyriausybei nepatiko prezidento pasiūlymas aiškesniu ir skaidresniu padaryti vaistų kainų kitose šalyse ir Šveicarijoje palyginimą. Labai tikėtina, kad politikų sprendimui įtakos turėjo ir aktyviai veikiantys farmacinės pramonės lobistai. Užtat ministrą palaikė Štefanas Majerhansas, Šveicarijos vaistų kainų rinkoje stebėsenos žinybos vadovas. Pasak jo, vietos sveikatos apsaugos sistemos draudimo sektoriaus įmonės kompensuoti vaistų pirkimą turi ir tiems, kurie jų pigiau įsigyja užsienyje.
Šveicarijoje laukia ligoninių uždarymo vajus
Martinas Landoltas, Medicininio draudimo fondų ir kasų asociacijos „Santésuisse“ prezidentas, pareiškė, kad šalies sveikatos apsaugos sistema skatina daugybę neefektyvių gydymo metodų. Savo abejones dėl neefektyvių terapijos metodų ir tuščiai leidžiamų pinigų vis garsiau išreiškia ne tik politikai, bet ir pačios gydymo įstaigos bei draudimo bendrovės.
Ana Ženevjeva Bjutikofer, H+B klinikų ir ligoninių grupės direktorė, neseniai teigė, kad šalyje ir per daug klinikų ir daliai jų teks užsidaryti: „Ir jeigu vidutinio ilgumo perspektyvoje nebus sukurti visos sveikatos apsaugos sistemos adaptavimo prie naujos situacijos planai, tai vėliau problemų bus sulaukta ir kitose srityse.“
Draudimo bendrovės „Groupe Mutuel“ vadovo Tomo Bojerio nuomone, konfliktas yra pačioje sistemoje.
„Ligonines valdo kantonai, todėl jie suinteresuoti užtikrinti jų pelningumą. Bet būtent jie ir sprendžia, kurią sąskaitų dalį dengia pacientą, kurią – SDF fondai ir ligoninės“, – teigė jis dar 2023 metų pradžioje.
„Santésuisse“ prezidento Maritino Landolto nuomone, visą sveikatos apsaugos sistemą turėtų valdyti federalinė valdžia, o ne kantonai. Tačiau parlamento rinkimų metai tokiems sprendimams nėra palankūs.
Augančios sveikatos apsaugos sistemos paslaugų kainos seniai yra skaudžia tema ir tas, kuris imsis šios problemos, sau pasirašys politinį mirties nuosprendį. Visi bandymai kažką pakeisti nieko neduos, tačiau bus padėtas taškas politinėje karjeroje. Todėl jokių planų apie sveikatos apsaugos sistemos reformą ir įmokų į SDF mažinimą niekas nerengia. Visgi greitai pareigas paliksiantis A. Berse pasisako už tai, kad radikaliai pertvarkyti dabar esančios sveikatos apsaugos sistemos nereikia.
Šveicarijos sveikatos apsaugos sistema pasaulio akyse
38 Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi šalių fone, Šveicarija gali „pasigirti“ brangiausia sveikatos priežiūros sistema. „Health at a Glance 2021“ tyrimas atskleidė, kad tas pats vaistų ir paslaugų krepšelis Šveicarijoje bendrą Organizacijos vidurkį viršija 72 proc., o vienos ligoninės išlaikymas yra dvigubai brangesnis negu kitose šalyse. Kita vertus, šveicarai yra daugiau negu patenkinti tuo, kad gali gauti reikiamas paslaugas pagal gyvenamąją vietą.
Tokią poziciją išsakė 91 proc. Konfederacijos gyventojų, kai bendras visų organizacijos šalių vidurkis buvo tik 71 proc. Savo tyrimą atliko ir portalas „Moneyland.ch“. skalėje nuo 1 iki 10, 1538 portalo apklausti respondentai medicininiu draudimu užsiimančias įmones įvertino 7,9 balais, medicininių paslaugų kainos ir kokybės santykis sulaukė 7,4 proc. įvertinimo.
Ar ir toliau medicininis draudimas bus didesnis už infliaciją?
Tai, vienas sudėtingiausių šiai dienai klausimų. Visgi, įvertinus problemų sveikatos apsaugos sistemoje kiekį, tikėtina, kad taip ir bus.
„Šiai sistemai būtina greitoji pagalba. Mes susidūrėme su tikrai problemine situacija“, – teigė T. Bojeris.
O štai autoritetinga Šveicarijos medicinos darbuotojų asociacija (Verbindung der Schweizer Ärztinnen und Ärzte FMH) nurodė, kad per pastaruosius 15 metų bendros išlaidos sveikatos apsaugai šalyje išaugo tik 2,6 proc., kai įmokos į SDF augo kartais, tačiau tik todėl, kad pasenęs sveikatos draudimo modelis jau nebespėja paskui išlaidas ir pasikeitusį gydymo charakterį, leidžianti efektyvią pagalbą gauti ne tik stacionare, bet ir ambulatoriškai.
Asociacija konsultuojasi su Vidaus reikalų ministerija bei su draudikais dėl naujo, su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu susijusio, modelio ir naujos sąskaitų pateikimo medikams ir ligoninėms sistemos sukūrimo. AFMH mano, kad tai leis sveikatos apsaugai skirtas lėšas pervesti į didesnį balansą, kas turėtų kažkiek sumažinti šiandienines problemas. Kita vertus, apie tokios reformos būtinumą kalbama jau 15 metų, tačiau iš mirties taško pajudėta taip ir nebuvo.
