Nigerija žengia žingsnį link skaitmenizuotos finansinės erdvės
Siekdama pereiti prie negrynųjų pinigų ekonomikos, Nigerija pradeda riboti pinigų išėmimą iš bankomatų iki 45 JAV dolerių per dieną.
Ši politika, kuri taip pat bus taikoma bankams ir grynųjų pinigų grąžinimui už pirkinius, pradėta taikyti po to, kai šalyje pradėti naudoti naujai sukurti skaitmeniniai pinigų banknotai, skirti grynųjų pinigų kiekiui kontroliuoti.
Nigerijos centrinis bankas gruodžio 6 d. išleido nurodymą finansų įmonėms ir pažymėjo, kad nuo šiol fiziniai ir juridiniai asmenys iš bankomatų galės išsigryninti tik 45 JAV dolerių arba 20 000 Nigerijos nairų per dieną ir 225 JAV dolerių bei 100 000 nairų per savaitę.
Viršijus šias sumas fiziniams asmenims bus taikomas 5 proc. mokestis, o juridiniams asmenims net 10 proc. mokestis[1].
Politikai teigia, kad pinigų išėmimo apribojimai ir pastarojo meto centrinio banko monetarinės iniciatyvos paskatins daugiau žmonių įsitraukti į bankų sistemą ir pažabos valiutos kaupimą, neteisėtus srautus ir infliaciją.
Tačiau kiti analitikai nerimauja, kad ši iniciatyva gali pakenkti kasdienėms žmonių ir įmonių atliekamoms operacijoms, nes skaitmeniniai mokėjimai Nigerijoje yra nepatikimi[2].
Nigerijos „be grynųjų pinigų“ politika kertasi su šalies piliečių poreikiais
Siekdama įgyvendinti „Nigerijos be grynųjų pinigų“ politiką ir skatinti Nigerijos centrinio banko skaitmeninės valiutos „eNaira“ naudojimą, šalis drastiškai sumažino grynųjų pinigų, kuriuos gali išsiimti fiziniai ir juridiniai asmenys kiekį.
Anksčiau buvo nustatyta, kad fizinių asmenų grynųjų pinigų išėmimo per dieną riba yra 338 JAV doleriai arba 150 000 nairų, o juridinių asmenų – 1 128 JAV doleriai arba 500 000 nairų.
Dar 2012 m. Nigerija įgyvendino grynųjų pinigų atsisakymo politiką, motyvuodama tuo, kad tai padidins mokėjimo sistemos efektyvumą, sumažins bankų paslaugų kainą ir padidins pinigų politikos veiksmingumą[3].
Vis dėlto, Nigerijos ekonomika labai priklauso nuo „šešėlinio sektoriaus“ arba veiklos, kuri nepriklauso teisinei sistemai ir vyriausybės reguliavimui, pavyzdžiui, ūkininkavimo, gatvės ir turgaus prekybos, viešojo transporto.
Šiame sektoriuje, kuriame dirba dauguma Nigerijos gyventojų, paprastai pirmenybė teikiama gryniesiems pinigams, nes didelė dalis piliečių tiesiog neturi banko sąskaitų. Pasaulio banko duomenimis, tik 45 proc. suaugusiųjų Nigerijoje turi sąskaitas reguliuojamose finansų įstaigose.
Nigerijos bankai jau anksčiau ribojo pinigų išgryninimą
Nigerijos bankai dar pernai sustabdė atskirų pinigų išėmimą užsienyje vietinėmis debeto kortelėmis ir sugriežtino mokėjimų internetu apribojimus. Tai buvo padaryta po to, kai centrinis bankas pareiškė, kad sustabdys JAV dolerių pardavimą skolintojams[4].
Komerciniai bankai tuomet ėmė riboti sumą, kurią asmenys gali išsigryninti debeto kortelėmis užsienyje, kad sumažintų atsiskaitymų užsienio valiuta riziką, nes šalyje ėmė trūkti dolerių. Dolerių trūkumas pastebėtas po to, kai dėl koronaviruso pandemijos smarkiai nukrito naftos, pagrindinės Nigerijos eksporto prekės, kaina.
„Stanbic Bank“ tuomet pranešė, kad reaguodamas į ekonomines realijas, iki 50 JAV dolerių sumažins pirkinių ir mokėjimų internetu limitus ir sustabdys grynųjų pinigų išėmimą. Dar prieš dvejus metus Nigerijoje buvo nustatytas 300 JAV dolerių dienos limitas.
Nigeriją įkvėpė Izraelio pavyzdys
Paskutinis Nigerijos sprendimas dėl grynųjų pinigų išėmimo ribojimų gali būti įkvėptas Izraelio. Šių metų vasarą Izraelis paskelbė, jog rengiasi uždrausti grynųjų pinigų operacijas, viršijančias 4 400 JAV dolerių, ir verslo operacijas, viršijančias 1 760 JAV dolerių[5]. Įstatymą pažeidusiems asmenims numatyta skirti baudas nuo 15 iki 30 proc. atitinkamos sandorio vertės.
Šiuo Izraelio įstatymu siekiama kovoti su finansiniais nusikaltimais, skatinant naudoti skaitmeninius mokėjimus, kuriuos lengviau kontroliuoti.
Įstatyme numatytos išimtys labdaros organizacijoms, tam tikroms religinėms institucijoms, Vakarų Kranto palestiniečiams, šeimos nariams ir giminaičiams, tačiau turistai privalo laikytis įstatymo.
Ateityje tikimasi imtis papildomų priemonių, draudžiančių izraeliečiams namuose laikyti daugiau kaip 200 000 šekelių grynųjų pinigų.
Centrinių bankų kontrolė auga, vyriausybės nusigręžia nuo grynųjų pinigų
Pasaulyje populiarėjant kriptovaliutoms ir kitiems skaitmeniniams mokėjimo sprendimams, centriniai bankai vis dažniau domisi galimybe sukurti savo atsaką šioms technologijoms – centrinio banko skaitmenines valiutas (CBDC).
Centrinio banko skaitmeninės valiutos – tai šalies vyriausybės išleistų, centrinio banko kontroliuojamų pinigų skaitmeniniai variantai, konkuruojantys su kriptovaliutomis. Apie šią konkurenciją ir jos poveikį kripto rinkai plačiau rašėme čia.
Bene žymiausias šiuo metu įgyvendinamas CBDC projektas yra Kinijos skaitmeninės valiutos iniciatyva, kuri buvo bandoma 2020 m. Kinija pradėjo įgyvendinti šį projektą dar 2014 m. ir jo plėtrą pristatė kaip tiesioginį iššūkį pasauliniam JAV dolerio dominavimui.
2017 m. Švedijos „Riksbank“ taip pat pradėjo bandomąjį CBDC, vadinamą „e-krona“. 2010 m. Švedijoje apie 40 proc. mokėjimų buvo atliekama grynaisiais pinigais, tačiau iki 2016 m. šis skaičius sumažėjo iki 15 proc. Dėl to, Švedijos bankas pasiūlė pradėti testuoti elektroninę kroną[6].
Europos Centrinis Bankas (ECB) taip pat svarsto galimybę išleisti CBDC arba skaitmeninį eurą, o Bendrijoje vis dažniau imamasi ribojimų, susijusių su grynaisiais pinigais. Būnant Europos Sąjungos nare, šie draudimai veikia ir Lietuvą. Nauji įstatymai, ribojantys atsiskaitymą grynaisiais mūsų šalyje, įsigaliojo nuo šių metų lapkričio.
