Kriptovaliutos tampa pavojumi pasaulio galingiesiems
Pastaraisiais mėnesiais technologijų naujienų portaluose mirga antraštės apie netikėtas ir mįslingas kriptovaliutų kompanijų įkūrėjų ar vadovų mirtis. Vienos jų – stebinančios dėl jauno mirusiųjų amžiaus ir informacijos stokos, kitos šokiruoja, dėl mirtis supančių kontraversijų ir plačiosios žiniasklaidos dėmesio stokos šioms temoms.
Kriptovaliutoms esant finansų bei politikos dėmesio centre, su skirtingomis kompanijomis susijusių asmenų žūtys tampa pagrindu įvairioms konspiracinėms teorijoms ir gandams plisti. Nuo pasaulio elito iki pedofilų tinklo – bet kas gali slypėti už su kriptovaliutų kompanijos siejamų asmenų mirčių.
Nors dalis tokių konspiracinių teorijų gali būti pernelyg spekuliatyvios ar net fantastinės, kripto rinka šiuo metu yra tapusi paranku taikiniu, tiek skirtingų valstybių vyriausybėms, tiek ir centriniams bankams.
Kriptovaliutos dažnai vaizduojamos kaip pabėgimas nuo grynųjų pinigų ir senosios, atgyvena laikytinos bankininkystės. Tai tapo tema, kurią nuolat svarsto bankų ir vyriausybių atstovai.
Nors medijos ir politikos atstovai it susitarę kartoja, kad kriptovaliutos nėra patikimas dabartinių pinigų pakaitalas, dalis visuomenė yra linkusi tam prieštarauti, o elito nusiteikimas prieš skaitmeninės valiutos įsigalėjimą, kursto daugiau ar mažiau pagrįstus gandus bei istorijas.
Netikėtos mirtys: sutapimas ar nepalankių balsų nutildymas?
Šiais metais kriptovaliutų rinka patyrė vieną didžiulį smūgį po kito. Žlugo platforma „Terra Luna“, tuomet ir tokios didžiausios kriptovaliutų bendrovės kaip „Celsius“, „Voyager“, „Three Arrows Capital“, „BlockFi“ ir FTX[1].
Niūrią situaciją ne mažiau temdo ir aibė sunkiai paaiškinamų, su kripto pasauliu siejamų asmenų mirčių.
Lapkričio 23 d., būdamas vos 30-ies metų, mirė Tiantianas Kullanderis. Jis buvo laikomas ypač talentingu, sėkmingos Honkonge įsikūrusios skaitmeninio turto bendrovės „Amber Group“ vienas iš įkūrėjų. Kriptovaliutų bendruomenė skubiai sureagavo į netikėtą T. Kullanderio mirtį, tačiau daugiau informacijos apie situaciją nėra pateikiama.
Mėnuo prieš T. Kullanderio mirtį, „MakerDAO“ įkūrėjas ir kriptovaliutų milijonierius Nikolajus Mushegianas nuskendo Puerto Rike. Nors dalis šaltinių teigia, kad šis technologijų aktyvistas kentėjo nuo įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, likus kelioms valandoms iki mirties, jis tviteryje parašė keletą konspiracijos tematikos žinučių, kurios verčia susimąstyti, kas iš tiesų nutiko.
„CŽV, „Mossad“ ir pedofilų elitas valdo kažkokią sekso prekybos įkalčių šantažo grupuotę iš Puerto Riko ir Karibų jūros salų“, – rašė N. Mushegianas.
Neseniai žuvo ir Rusijos milijardierius Viačeslavas Taranas, kurio sraigtasparnis sudužo netoli Monako. Įtarimų kelia tai, kad avarija įvyko esant geros oro sąlygoms, o kitas neatskleistas, kartu skristi turėjęs keleivis, paskutinę minutę atšaukė kelionę.
Anksčiau Ukrainos žiniasklaidoje pasirodžiusiuose pranešimuose buvo teigiama, kad V. Taranas, kuris buvo vienas iš prekybos ir investavimo platformos „Libertex“ ir valiutų prekybos grupės „Forex Club“ įkūrėjų, turėjo ryšių su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba ir plovė Rusijos lėšas naudodamasis įvairiomis kriptovaliutų operacijomis[2].
2021 m. liepą kriptovaliutų bendruomenę sukrėtė žinia, kad Kosta Rikoje nuskendo prieštaringai vertinamas rumunų kriptovaliutų milijardierius Mircea Popescu, dar vadintas „bitkoinų toksiškumo tėvu“. Jis garsėjo tuo, kad ilgus tinklaraščio įrašus M. Popescu papildydavo rasistiniais ir seksistiniais įžeidinėjimais. Po mirties jis paliko 2 mlrd. dolerių vertės kriptovaliutų turtą, tačiau remiantis spaudos pranešimais, net artimi M. Popesku šeimos nariai neturi prieigos prie pinigų.
Bene garsiausia kriptovaliutų pasaulio asmenybės mirtis įvyko dar 2018 m. gruodį Indijoje, kai per medaus mėnesį mirė „QuadrigaCX“ įkūrėjas Geraldas Kotenas. Pranešama, kad G. Kottenas pasirašė testamentą likus vos kelioms dienoms iki mirties ir buvo vienintelis asmuo, turėjęs prieigą prie milijonų vertės kriptovaliutų turto.
Jo mirties aplinkybės sulaukė tiek daug dėmesio, kad „Netflix“ šią istoriją net pavertė dokumentiniu filmu.
Iki pat šių dienų beveik 170 mln. dolerių vertės G. Koteno turtas vis dar yra neapskaitytas, todėl daugelis spėlioja, kad jis tiesiog suvaidino savo mirtį ir slapstosi.
Sąsajos su elitu gali būti ne tik konspiracinės teorijos
Nors žinomų, turtingų ir įtakingų asmenų mirtys dažnai atsiduria konspiracinių teorijų šalininkų dėmesio centre, šį kartą ypač daug dėmesio sulaukusi N. Mushegiano žūtis vėl įaudrino visuomenę ir padėjo pagrindą gana realistiškoms teorijoms.
Vienose iš paskutinių savo žinučių prieš mirtį, N. Mushegianas tviteryje skelbė apie kovą su „blogais žmonėmis, kurie priklausė centrinės bankininkystės karteliui“, kuris, jo teigimu, naudojo „skolas ir šantažą kaip ginklus“.
„Spankchain“ generalinis direktorius Ameena Soleimani tviteryje rašė, kad jo nuomone, N. Moshegianas buvo nužudytas:
„Jis buvo rastas nuskendęs praėjus 4 valandoms po jo rizikingiausio kada nors parašyto įrašo tviteryje. Jis turėjo visus metus, kad atsitiktinai nuskęstų arba būtų apiplėštas, todėl mažai tikėtina, kad jo mirtis nesusijusi su jo įrašu“[3].
Kriptovaliutų populiarumas nepatinka bankininkams ir politikams
Kriptovaliutos, o kartu ir joms atstovaujančios kompanijos bei asmenys, dėl jų paplitimo neišvengiamai atsidūrė įvairių reguliavimo institucijų, akiratyje. Dažnai institucijos teigia, kad kriptovaliutos yra spekuliatyvaus pobūdžio, o jų procentinis pakilimas arba nuosmukis kartais gali būti dviženklis vos per kelias valandas. Valdžios institucijos taip pat atkreipė dėmesį į įvairias apgavystes[4].
Tačiau ar bankai ir vyriausybių vadovai tikrai rūpinasi skaidrumu ir aferų išvengimu? Galbūt kriptovaliutas kontroliuoti yra tiesiog pernelyg sudėtinga, dėl to jos tampa kliūtimi pasaulio elitui?
Juk kripto rinka vystosi sparčiau nei reguliavimo institucijos gali net suvokti. Neseniai Christine Lagarde, buvusi TVF direktorė, o dabar Europos Centrinio Banko prezidentė, teigė, kad kriptovaliutos nėra valiutos, o tik numanomas turtas, kuris galbūt pretenduoja į valiutos reikšmę, bet ja nėra.
Tai tik vienas iš milijono balsų, įskaitant centrinių bankų vadovų, finansų ministrų ir iždo sekretorių, kurie įspėja apie unikalią kriptovaliutų keliamą grėsmę pasaulinei tradicinių finansų rinkų sistemai.
Centriniai bankai, vykdydami savo politiką, atliko svarbų vaidmenį veikiant 2008 m. finansų krizę. Dabar tokios svarbios vietos bankai gali ir nebeužimti. Dėl savo decentralizuotos sistemos ir tarpusavio ryšio technologijos bitkoinas gali išardyti bankų sistemą, kurioje centrinė institucija yra atsakinga už sprendimus, darančius įtaką ištisų šalių ekonominiam likimui.
Finansų infrastruktūros sistemoje, kurioje dominuoja centriniai bankai, bitkoinas sprendžia tris problemas. Pirma, jis pašalina dvigubo išlaidavimo problemą, nes kiekvienas bitkoinas yra unikalus ir kriptografiškai apsaugotas, o tai reiškia, kad į jį negalima įsilaužti ar jį nukopijuoti[5].
Antra, nors ir decentralizuotas, bitkoinų tinklas vis tiek yra patikima sistema. Šiuo atveju pasitikėjimas yra algoritminis konstruktas, o ne rašytinė sutartis su banku, kuris anksčiau ar vėliau gali nuvilti klientą.
Trečia, „Bitcoin“ tinklas panaikina centralizuotos infrastruktūros poreikį, nes supaprastina valiutos gamybos ir platinimo procesą. Kiekvienas gali generuoti bitkoinus namuose. Tarpininkų nereikia.
Akivaizdu, kad būtent dėl to centriniai bankai kritiškai vertina kriptovaliutas. Joms įsigalėjus, bankinių paslaugų poreikis gali ženkliai sumažėti. Galima tik numanyti, kad pasaulio elitas negali leisti tokiai pelningai sričiai kaip bankininkystė žlugti, o dėl to, galimai imasi įvairių priemonių.
