Buvę studentai nusprendė ginti savo teises
Grupė buvusių studentų pateikė antimonopolinį ieškinį prieš 17 prestižinių JAV institucijų, kaltindami jas sąmokslu, kurio tikslas buvo apriboti finansinę pagalbą studentams ir dirbtinai išpūsti mokesčius už mokslą, praneša „The Washington Post“ (WP).[1]
Remiantis ieškiniu, studentai permokėjo švietimo įstaigoms apie 685 mln. JAV dolerių dėl universitetų sukurtos schemos, kuri kelia abejonių dėl priėmimo politikos skaidrumo ir finansinės paramos teikimo juose. Jeigu švietimo įstaigos bus pripažintas kaltomis, kompensacijos suma pagal JAV antimonopolinius įstatymus gali automatiškai patrigubėti iki daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių.
Remiantis teismo dokumentais, universitetai, įskaitant Džordžtauno universitetą, Masačusetso technologijos institutą (MIT), Pensilvanijos ir Notre Damo universitetus, tariamai teikė pirmenybę pareiškėjams iš turtingų šeimų, nepaisant teiginių, kad jie vykdo „need-blind“ politiką (orientuotą į studentų priėmimą nepaisant jų finansinės padėties).
Išskirtiniai universitetai skirti ne visiems?
Prestižinių universitetų grupė, vadinama „568 Presidents Group“ buvo sukurta praėjusio amžiaus pabaigoje. Šie universitetai dirbo kartu, kad parengtų finansinės paramos paskirstymo studentams taisykles. Toks bendradarbiavimas buvo leidžiamas 1994 m. įstatymu, kuriame numatyta antimonopolinių taisyklių išimtis su sąlyga, kad universitetai priima studentus neatsižvelgdami į jų finansinę padėtį.[2]
Tačiau buvusių studentų advokatai teigia, kad mažiausiai devyni universitetai pažeidė šią taisyklę. Jie tariamai vis dar pirmenybę teikė turtingiems studentams, taip pažeisdami atskirties sąlygas. Ši antimonopolinė išimtis nustojo galioti 2022 m. rudenį.
„Mūsų šiandieninis pranešimas pateikia tvirtų įrodymų, kad atsakovai 20 metų neteisėtai slapta bendradarbiavo apskaičiuodami finansinę paramą, todėl paramos studentams suma gerokai sumažėjo, nei būtų buvusi laisvojoje rinkoje“, – sakė vienas iš ieškovų advokatų Robertas Gilbertas.
Ieškinyje aprašomi atvejai, kai universitetai, priimdami sprendimus dėl priėmimo, tiesiogiai ar netiesiogiai atsižvelgė į pareiškėjų finansinę padėtį ir jų šeimų aukų istoriją. Pavyzdžiui, buvęs Džordžtauno universiteto prezidentas kasmet sudarydavo apie 80 kandidatų sąrašą, įtraukdamas informaciją apie jų tėvų finansinę būklę ir ankstesnes aukas, tačiau jame nebuvo atsižvelgta į kandidatų akademinius rezultatus, mokytojų rekomendacijos ir asmeninius pasiekimus. Ieškovų teigimu, daugelis paraiškų buvo pažymėtos „Prašome priimti“.
Taip pat pateikiama išsami informacija iš teismo dokumentų: buvęs MIT korporacijos pirmininkas spaudė patikėtinių valdybą priimti du turtingus pareiškėjus, o Pensilvanijos universitete kandidatai iš aukotojų šeimų buvo pažymėti specialiu statusu, kuris padidino jų galimybes įstoti. 2020 metais paskutinis iš šių universitetų pasitraukė iš grupės, kad dosniau paremtų studentus, teigiama ieškinyje. Notre Damo universitetas pripažino, kad priimdamas pareiškėjus kartais atsižvelgdavo į aukų istoriją ir šeimų finansines galimybes.
Ieškinys nukreiptas prieš 16 universitetų
Ieškinį pirmą kartą 2022 m. pateikė aštuoni buvę studentai ir jis buvo nukreiptas prieš 16 universitetų, įskaitant Jeilio, Kolumbijos, Duke, Brauno, Emory, Džordžtauno, Kalifornijos technologijos institutą, Šiaurės vakarų universitetą, Kornelio universitetą, Dartmuto koledžą, Pensilvanijos universitetą, Vanderbilto universitetą, MIT, Notre Damo, Rice ir Čikagos universitetus. Vėliau į sąrašą buvo įtrauktas Džonso Hopkinso universitetas. Nuo tada, kai buvo pateiktas ieškinys, 10 institucijų jau išsprendė bylą, iš viso sumokėdamos 284 milijonus JAV dolerių, tačiau neigė kaltinimus įstatymų pažeidimu, teigdamos, kad pasiekė susitarimą, jog išvengtų brangaus bylinėjimosi. Šios lėšos bus paskirstytos 200 tūkstančių studentų, kuriuos galima paveikė neteisėta schema.
Džordžtauno ir Pensilvanijos universitetai, Kalifornijos ir Masačusetso technologijos institutai, Kornelio, Notre Damo ir Džonso Hopkinso universitetai ir toliau ginčija ieškinį. Jie teigia, kad ieškovų naudoti duomenys ir metodika yra nepatikimi.
Proceso fone buvo pastebėtas reikšmingas universitetų lėšų augimas: jų bendras dydis padidėjo nuo 55 mlrd. JAV dolerių 2003 m. iki 220 mlrd. JAV dolerių 2022 m. Ieškovų advokatai pabrėžia, kad švietimo įstaigos galėjo skirti 10-20 proc. daugiau lėšų studentų finansinei paramai, tačiau pageidavo apriboti paramos dydį.
Nuo „568 Presidents Group“ iširimo 2022 m. daugelis universitetų išplėtė finansinės pagalbos programas. Nepaisant šių pastangų, ieškovų advokatai mano, kad pokyčiai įvyko tik pasibaigus sąmokslui ir kad universitetai galėjo būti daug dosnesni visus 20 metų.
Kitas ieškovų advokatas Tedas Normandas mano, kad užuot konkuravę dėl finansinės pagalbos sumos, kurią jie galėtų suteikti, universitetai „gelbėjo save ir atėmė iš savo studentų šimtus milijonų dolerių, skirtų pagalbai“.
