Griežtesni reikalavimai nesumažino norinčiųjų stoti į aukštąsias mokyklas skaičiaus
Šiemetinis priėmimas į aukštąsias mokyklas parodė, kad griežtesni reikalavimai nesumažino stojančiųjų skaičiaus, kaip buvo baiminamasi, tačiau kyla abejonių dėl šio žingsnio naudingumo. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Justas Nugaras teigia, kad siekiama aukštesnės kokybės studentų, tačiau kritikai mano, kad reikalavimas laikyti tris egzaminus, įskaitant matematiką, gali atgrasyti talentingus abiturientus, ypač tuos, kurie orientuojasi į humanitarinius mokslus.
Pasak J. Nugaro, didžiausią poveikį pajuto kolegijos, kurios anksčiau priimdavo studentus su mažiausiais balais. Tačiau kyla klausimas, ar ši politika iš tikrųjų padeda gerinti studijų kokybę, ar tiesiog sukelia papildomą stresą ir atskiria potencialiai gerus studentus nuo aukštojo mokslo. Socialinių mokslų kolegijos studentų sumažėjimas apie 60 proc. gali būti laikomas įspėjimu, kad šie reikalavimai gali turėti nepageidaujamų pasekmių.
Kolegijų sujungimai: reali nauda ar tiesiog biurokratinis formalumas?
Kolegijų tinklo pertvarka yra dar viena diskusijų tema. J. Nugaras teigia, kad tokios reformos buvo būtinos ir savalaikės, tačiau kyla klausimų dėl jų realios naudos. Jūreivystės mokyklos priėmimas apie šimtą studentų atrodo problematiškas, tačiau ar susijungimas su kita institucija iš tikrųjų spręs šią problemą?
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos prijungimas prie Vilniaus kolegijos, pasak viceministro, suteikė naują startą, tačiau kai kurie ekspertai mano, kad tokie susijungimai dažnai yra biurokratiniai formalumai, kurie nesprendžia esminių problemų, tokių kaip finansavimo trūkumas ir kokybiškų dėstytojų stygius. Be to, regionų kolegijų likimas taip pat kelia nerimą, nes studentų pritraukimas į mažesnius miestus gali tapti dar sunkesniu iššūkiu.
Aukštosios mokyklos priverstos imtis gudravimų, kad išlaikytų studijų programas
Dar viena problema, kurią atskleidžia šiemetinis priėmimas, yra aukštųjų mokyklų gudravimai siekiant išlaikyti studijų programas. J. Nugaras pripažįsta, kad kai kurios institucijos dirbtinai prikviečia studentus, kad tik išlaikytų programos rentabilumą. Tai sukelia ne tik etinių, bet ir praktinių problemų.
Ši praktika veda prie studijų kokybės pablogėjimo, nes mažose grupėse dėstytojai negali taikyti šiuolaikinių mokymo metodų. Nors viceministras teigia, kad imsis priemonių šiai problemai spręsti, kyla klausimas, ar tai bus pakankama. Tokie gudravimai rodo, kad aukštojo mokslo sistema turi rimtų spragų, kurias reikia spręsti sistemingai, o ne tik kosmetiniais pakeitimais.
Universitetų priėmimas taip pat kelia abejonių. Klaipėdos universitetas priėmė daugiau studentų, nes nuleido balo kartelę iki minimalaus valstybės reikalavimo. Tuo tarpu Kauno technologijos universitetas laikėsi griežtesnių priėmimo reikalavimų (5,4 balo) ir dėl to prarado dalį studentų. Universitetai priversti rinktis tarp kokybės (laikantis aukštesnių reikalavimų) ir kiekybės (priimant daugiau studentų, bet nuleidžiant reikalavimų kartelę), o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių jų akademinei reputacijai ir finansinei būklei.
Šiemetinis priėmimas į aukštąsias mokyklas parodė, kad griežtesni reikalavimai ir kolegijų tinklo pertvarkos gali turėti ne tik, kaip oficialiai teigiama, teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių.
