Būtina plauti rankas ir pakankamai judėti
Visi žinome, jog žiema kiekvieno iš mūsų imunitetui gali būti išties sudėtingas ir nemenkus iššūkius keliantis metų laikas: kol slapstomės nuo įvairių peršalimo ligų bei šaltesnės temperatūros, dargi turime dangstytis ir nuo pasaulį užklupusios pandemijos, kuri gviešiasi pasisavinti paskutinius nualinto organizmo gyvybės likučius.
Taip, įtemptas darbo grafikas ir, rodosi, akimirką trukusios atostogos gali sukelti nemenką stresą, kuris kenkia ne tik mūsų psichologinei bei emocinei sveikatai, bet ir imuninei sistemai. Tuo tarpu asmeninės šventės su kaloringomis vaišėmis ir ištisą naktį trunkantys vakarėliai daro nemenką žalą kasdienei mitybai bei išsiderinusiam poilsio režimui. Ir visgi, gebėdami atpažinti kūno siunčiamus signalus galėsime sužinoti apie galimą riziką sveikatos atžvilgiu, susijusią su šaltuoju sezonu, tokiu būdu pritaikydami keletą įrankių imuniteto stiprinimui.
Nesvarbu, ar tai būtų jūsų psichinė sveikata, ar menkam skersvėjui pasiduodanti kaklo bei juosmens linija – čia yra keletas patarimų, kurie padės sustiprinti imunitetą žvarbiais žiemos mėnesiais.
- Reguliariai plaukite rankas, nes dažnas jų plovimas gali sumažinti patogenų (bakterijų ir virusų) poveikį organizmui, o ypatingai tada, kai šis yra smarkiai išsekęs[1].
- Būkite aktyvūs. Kai kurie tyrimai rodo, jog mankšta šaltuoju etapu gali padėti apsisaugoti nuo ligų bei sustiprinti imunitetą: žmonės, kurie mankštinasi bent porą valandų per dieną – vaikščioja, laipioja laiptais, važinėja dviračiu ir pan. – bene 40 proc. rečiau serga peršalimo ligomis ir greičiau atsigauna po gripo.
- Stebėkite, ką dedate į burną. Einant į šventinius vakarėlius pirmiausia patartina suvalgyti užkandį, kad nekiltų pagunda sotintis angliavandenių turinčiais ar kitais saldžiais patiekalais. Be to, rekomenduojama valgyti lėtai, mat tokiu būdu apgausite savo smegenis, kurios sotumą jausmą galiausiai pajus po mažesnės nei įprastai maisto porcijos.
- Renkitės atsižvelgdami į lauko temperatūrą. Galite dėvėti ir kelių sluoksnių drabužius bei neperšlampamas striukes ar storus paltus, su kuriais būsite saugūs bet kokiu oru. Visada turėkite šaliką ar lietaus striukę, kad prireikus galėtumėte prisidengti.
- Gerkite daug skysčių, kadangi dehidratacija kūne reiškia būtino vandens kiekio sumažėjimą ir įvairioms viruso formoms neatsparų organizmą, galiausiai itin lengvai pasiduodantį ligoms. (Galite visuomet netoliese savęs laikyti buteliuką su kambario temperatūros vandeniu arba, jei jums reikia ko nors šilto, puodelį žolelių arbatos – tai taipogi puiki alternatyva).
Taigi, žvarbios žiemos naktys prie laužo, susitikimai su draugais ir šeima, aktyvumas bei pasivaikščiojimai prieš nakties miegą padės ne tik jaustis budriais, bet ir būti sveikesniais. Žinoma, šio metų laiko mėnesiai yra kiek įtempti, tačiau susiformavus imunitetui jūsų nuomonė pasikeis.
Tinkama mityba – geros sveikatos garantas
Mes pradedame ne tik peršalimo ir žieminio gripo sezoną, bet ir vis dar tęsiame jau daugumai įgrisusį Covid-19 laikotarpį, kurio horizonte šmėžuoja dar kelios papildomos vakcinos: ar nešiotume kaukes, ar praktikuotume fizinį atsiribojimą nuo kiekvieno kelyje sutikto žmogaus, realybė yra tokia, kad kol dalis žmonių serga penkis kartus iš eilės, kiti nė nesučiaudi. Kita vertus, jeigu esate patekęs į „ne taip jau paprasta išsisukti“ gretas, galbūt žinote, kad be tinkamos imuninės sistemos priežiūros – nė iš vietos.
Taigi, norint įvaldyti savo kūno pajėgumus, derėtų susikurti jį palaikančius įpročius. Ir mityba, kaip žinia, yra kone svarbiausia to dalis. Aišku, nėra vieno stebuklingo imunitetą stiprinančio produkto, bet stebėjimas to, ką dedate į burną, yra pirmas žingsnis sveikatingumo link.
Visų pirma, reikėtų savo racioną papildyti vitaminu D, kadangi jis vaidina svarbų vaidmenį, padėdamas apsisaugoti nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Beje, tai taikoma peršalimo ligoms ir gripui, (mažiau – koronavirusui).
Apskritai, subalansuota mityba yra išties svarbi imuninei sistemai, dėl ko keletas specifinių maisto produktų gali padėti užtikrinti, jog gausite reikiamą kiekį vitaminų, mineralų, antioksidantų, baltymų ir naudingų riebalų. Ir į šį sąrašą įeina spalvingi vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu mineralų, alyvuogių aliejus, avokadas, lašiša, jogurtas, rauginti kopūstai, kefyras, nesmulkinti grūdai, ankštinės daržovės, natūralūs prieskoniai (ciberžolė, juodieji pipirai, česnakai), imbieras, riešutai, sėklos, linų sėmenys, žalioji arbata bei juodasis šokoladas (šį vis tik rekomenduojama vartoti saikingai).
Patartina vengti maisto, kuriame apstu pridėtinio cukraus, taipogi greito ir kepto maisto, rafinuotų angliavandenių, kurių yra baltoje duonoje, makaronuose bei įvairiuose kepiniuose, perdirbtos mėsos. Dargi gera idėja apriboti alkoholio vartojimą. Ir visgi, kaip veikia imuninė sistema?
Tiesa ta, jog mūsų imuninė sistema – tai gynybos bokštas, saugantis nuo įsibrovėlių iš išorinio pasaulio[2]. Įdomu tai, kad pastaroji sugeba atskirti organizmo ląsteles nuo svetimų antigenų, ir tai apima virusus, bakterijas, grybelius, svetimus audinius bei toksinus, kurių ji bando atsikratyti, kad palaikytų mus sveikus. Be kita ko, imunitetą sudaro dvi dalys: įgimta bei adaptyvi arba specifinė imuninė sistema, dėl kurios gaminami specialūs baltymai. Na, o kai turime antikūnų prieš tam tikrą virusą, tai reiškia, jog mes nebesusirgsime. Ir tokio tipo imunitetas gali tęstis daugelį metų, o kai kuriais atvejais – visą gyvenimą.
Streso mažinimas veikia imuninės sistemos funkcionavimą
Taip, kai kurie papildai gali padėti išlaikyti organizmą sveiką, bet jie turėtų papildyti sveiką gyvenimo būdą, o ne jį pakeisti ar tapti maisto pakaitalu. Žinoma, jeigu kūnas, pavyzdžiui, negamina vitamino C, ko gero, norėsite vartoti papildą. Tačiau prieš vartojant bet kokį preparatą, svarbu pasitarti su savo gydytoju.
Kad palaikyti normalią organizmo būklę, iš esmės vien vitaminų nepakanka: nepamirškite, jog suaugusiam reikia maždaug 8 valandų miego, nes jo trūkumas sutrikdo apsauginių medžiagų gamybą; daliai antsvorį turinčių žmonių svorio netekimas taip pat išeitų į naudą. (Nutukimas siejamas su susilpnėjusiu imuniniu atsaku bei lėtinio uždegimo būsena)[3].
Be to, svarbu valdyti stresą – tai turi naudos ne tik kūnui, bet ir protui: kuomet streso lygis yra didelis, organizmas pereina į kovos režimą. Na, o jeigu jis linkęs užsitęsti, tuomet kenčia imuninė sistema bei jos funkcionavimas. Taigi, galbūt nuolatinį naršymą socialinėse platformose derėtų pakeisti į masažą, meditaciją, jogą, patinkančios muzikos klausymą, aromaterapiją, žygius į gamtą ar literatūrą, padedančią pažinti emocijas? Kita vertus, netgi vakaras, praleistas žiūrint gerą komediją, gali būti tikrai naudingas.
