<h2>Prisitaikymo galimybės nuolat mažėja</h2>
<p>Tiesa ta, jog net jeigu mums ir pavyks pristabdyti planetos atšilimą daugiau nei 1,5 ℃ šiame amžiuje, vis tiek pamatysime didelį poveikį milijardams žmonių visuose žemynuose ir kiekviename sektoriuje. Tai, be kita ko, yra viena iš nerimą keliančių išvadų naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje[1]. Ankstesnė ataskaita, paskelbta pernai, taipogi patvirtino, kad Žemė dėl žmogaus veiklos jau įšilo 1,09 ℃.</p>
<p>Ataskaitose teigiama ir tai, kad, pavyzdžiui, nelabai tolimoje ateityje vaikai iki 12 metų per savo gyvenimą patirs keturis kartus daugiau stichinių nelaimių, o nemaža dalis gyvūnų bei augalų rūšių greičiausiai susidurs su labai didele išnykimo rizika. Ir tai, beje, yra geriausias žmonijos scenarijus.</p>
<p>Klimato kaitos poveikis nebus tolygiai paskirstytas, nes labiausiai nukentės Afrikos bei Azijos šalys. O šios tautos, kaip žinia, yra vienos iš mažiausiai gebančių prisitaikyti. Tuo tarpu toks prisitaikymas kaip, tarkim, tvarus pastatų vystymas, gali padėti žmonijai valdyti didėjančią kataklizmų riziką. Vis tik manoma, jog vien prisitaikymo nepakaks, mat jis turi būti derinamas su drastišku ir skubiu pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu, jei norime išvengti nepaprastų krizių, kurias sukeltų planetos „atšildymas“.</p>
<p>Taigi, nerimą kelianti klimato kaita, kuri turi įtakos milijardų žmonių gyvenimams, ekonomikai ir aplinkai, nuo ašigalių iki pusiaujo ir nuo kalnų viršūnių iki vandenyno dugno, jau sukėlė didelį poveikį visame pasaulyje: per pastaruosius kelerius metus Australiją, Čilę, JAV bei Graikiją siaubė didžiuliai miškų gaisrai; matėme ir precedento neturinčias karščio bangas bei šalčius Kanadoje ir Teksase.</p>
<p>Galų gale, manoma, kad net jei mums ir pavyktų sumažinti pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį, tai vis tiek gali turėti rimtų ir galimai negrįžtamų padarinių, o tai savo ruožtu apimtų tam tikrų rūšių išnykimą, ypač kalnuotose vietovėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matt-palmer-kbtp7dbzhyy-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasaulinis jūros lygis iki 2100 m. pakils maždaug puse metro</h2>
<p>Dažnesnės ir ekstremalios nelaimės gali lemti daugiau nei 250 000 nereikalingų mirčių visame pasaulyje kasmet. Prognozuojama ir tai, kad iki 3 milijardų žmonių dėl sausrų pajus chronišką vandens trūkumą. Manoma, jog potvynių žala gali būti iki dviejų kartų didesnė esant 2 ℃ atšilimui ir iki 3,9 karto didesnė esant 3 ℃, palyginti su žala esant 1,5 ℃. Taigi, jei pasaulis sušils iki 4 ℃, grėsmė iškils maždaug kas antrai augalų ir gyvūnų rūšiai[2]. Svarbu dar ir tai, kad šių įvairių poveikių sąveika taipogi gali sukelti tolimesnę riziką, apimančią dirbamos žemės mažėjimą.</p>
<p>Esami klimato kaitos padariniai jau dabar neproporcingai kenkia vargšams ir nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms. Pavyzdžiui, maisto gamyba labiausiai sumažėjo tose srityse, kuriose jau vyrauja skurdas. Numatoma, jog šis modelis dar labiau suvešės, o tai sukels didelio masto maisto deficitą.</p>
<p>Derėtų paminėti, kad klimato kaita nuo maždaug 1960 m. Afrikoje jau sumažino žemės ūkio našumą 34 % – daugiau nei bet kuriame kitame planetos regione. Tolesnis atšilimas neabejotinai apribos ir vandens prieinamumą, dėl ko didžiojoje žemyno dalyje labai sumažės pagrindinių augalų derlius. Galų gale, iki 2050 m. sumažėjus žuvų kiekiui, šalyje gali išryškėti ir geležies, vitamino A ir B12 trūkumas, taip pat omega-3 riebalų rūgščių stygius.</p>
<p>Negana to, klimato kaita savo ruožtu dargi kelia didelę grėsmę gyvybei ir pragyvenimui Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalyse. Dėl šių priežasčių ilgainiui apie 90 % tropinių koralų rifų bus smarkiai pažeisti.</p>
<p>Galiausiai darosi aišku, jog prisitaikyti neužtenka, kad išvengtume prognozuojamų didėjančių nuostolių – mums reikia skubių bei paspartintų veiksmų įvairių infrastruktūrų atžvilgiu. Kitaip tariant, vykstant klimato kaitai, mūsų gebėjimo prisitaikyti ribos bus vis griežtesnės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kelly-sikkema-_whs7fpfkwq-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išeitis – itin greitas reagavimas</h2>
<p>Ne paslaptis, kad mums reikia tvirtų institucijų, turinčių įvairų indėlį, mokslinių tyrimų ir jų plėtros, suteikiančių naujas prisitaikymo galimybes bei prieigą prie tinkamų finansinių išteklių. Tiesa, išsivysčiusios šalys sutiko mobilizuoti 100 milijardų JAV dolerių per metus prisitaikymui ir švelninimui besivystančiose šalyse finansuoti. Tačiau nors klimato kaitos finansavimas apskritai didėja, to nepakanka, jog prisitaikymas prie klimato kaitos neatsiliktų. (Tik nedidelė dalis yra skirta prisitaikymui prie klimato kaitos. Didžioji lėšų dalis skiriama išmetamųjų teršalų mažinimui.)</p>
<p>Netgi gerai suplanuota ir įgyvendinta pasaulinė prisitaikymo programa nepadės visiškai išspręsti padidėjusios klimato kaitos rizikos, todėl gali padidėti nuostoliai ir žala. Šalia veiksmų, kurių imamės prisitaikydami prie klimato kaitos, reikės imti ir lygiagrečiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tuo tarpu prisitaikymas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei kartu bus smarkiai sumažintas pasaulinis išmetamų teršalų kiekis.</p>
<p>Panašiai teršalų išmetimo mažinimo veikla turės vis labiau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Pavyzdžiui, aukštesnė temperatūra ir mažesnis kritulių kiekis, numatomas Pietų Australijoje, sumažins anglies kiekį, kurį miškai gali sugerti, nes miškų augimo tempas sumažės, o dėl gaisrų bus patiriama daugiau nuostolių. Kartu su patobulintu gaisrų valdymu, šiltesniam klimatui pritaikytų augalų rūšių derinys gali padėti kompensuoti kai kuriuos iš šių padarinių. (Akivaizdu, kad pasaulinių išmetamųjų teršalų mažinimas kartu su veiksmingu prisitaikymu mus nukreips į mažesnių sąnaudų bei žalos trajektoriją, tačiau pasauliniu lygiu nė vieno iš šių dalykų nedarome reikiamu mastu.)</p>
<p>Kita vertus, ne per seniausiai Taryba patvirtino išvadas „ES diplomatija klimato srityje. Spartesnis Glazgo rezultatų įgyvendinimas“[3]. Jose akcentuojama, jog siekiant 2022 m. paspartinti COP 26 – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos – rezultatų įgyvendinimą itin svarbus vaidmuo tenka klimato diplomatijai ir trečiosioms šalims skirtai ES informavimo veiklai. Išvadose teigiama dar ir tai, kad ES ir jos valstybės narės, laikydamosi bendro Europos komandos požiūrio, bendradarbiaus su partneriais visame pasaulyje, kad būtų įveikiami su šiuo įgyvendinimu susiję iššūkiai, ir aktyviai dirbs prie įvairių COP 26 pateiktų sektorinių iniciatyvų.</p>
<p>Ir nors vidutinių ir mažų pajamų šalyse trūksta reikiamo masto finansavimo atspariai bei teisingai energetikos pertvarkai įgyvendinti ir tai trukdo darniam vystymuisi, vis tik ES ir toliau prisidės prie tvarių, ekologiškų bei teigiamų galimybių sudarymo plėtoti klimato kaitos poveikiui atsparią energetiką, transportą ir skaitmeninę infrastruktūrą.</p>
