<h2>Jei nebus imtasi veiksmų, per Lietuvą greitai nusiris statybų įmonių bankrotų virtinė</h2>
<p>Statybų sektoriui skundžiantis dėl brangstančių žaliavų, karo Ukrainoje sukeltų nepatogumų ir kai kurių medžiagų tiekimo sutrikimų, šio sektoriaus įmonės jaučiasi užspiestos į kampą ir dalis jų jau kalba apie galimus bankrotus. Ant bedugnės krašto balansuojantys verslininkai tikisi valdžios pagalbos, tačiau vietoj to sulaukia sunkiai protu suvokiamų sprendimų, kurie ne tik nepalengvins jų dalios, bet dar ir labiau pabrangins statybas. Vienas iš tokių sprendimų, dėl kurio vėl laukia statybų brangimas, yra Aplinkos ministerijos siūlomas būtinų vieno buto inžinerinių geologinių tyrimų atsisakymas. Ši naujovė labiau paliestų fizinius asmenis, kurie dėl tokio sprendimo brokus turėtų šalinti iš savo kišenės, tačiau šiems tylint, statytojai jau nieko nelaukia ir stverdamiesi už galvų persėja <strong>– </strong>be tokių tyrimų niekas nedirbs, tad beliks tik branginti paslaugų įkainius.</p>
<p>Vieno buto inžineriniai geologiniai tyrimai nebebūtų reikalingi planuojant vieno buto namų, pagalbinių ūkio paskirties pastatų, šiltnamių statybą ir atliekant visų neypatingųjų pastatų rekonstrukciją[5]. </p>
<p>Aplinkos ministerija argumentuoja, kad toks sprendimas paspartins vienbučių gyvenamųjų namų projektavimo ir statybos darbus[2]. O štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius doc. dr. Šarūnas Skuodis mano priešingai.</p>
<blockquote>
<p>Pasak Š. Skuodžio, nauji pakeitimai tik dar labiau pakels ir taip kylančias būsto kainas, o atsakomybė dėl statybų metu padaryto broko guls ant galutinio pirkėjo pečių. Eksperto teigimu, Lietuvoje laikomasi klaidingo lygiavimosi į vakarų valstybes, kurios jau gerokai pažengusios statybų sektoriuje ir projektus rengia vidutiniškai prieš 5–7 m. ir tik tada pradeda statybų darbus. Tuo tarpu Lietuvoje susiimama tik tada, kai suprantama, kad darbai turėjo būti atlikti jau vakar[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statybos-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kirs per fizinių asmenų kišenes</h2>
<p>Net neslepiama, kad toks naujas siūlymas gal ir paspartintų statybų darbus, bet gerokai kirstų per galutinio vartotojo kišenę, mat glaistyti brokus tektų įsigijusiems būstą.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu statant vieno buto individualius namus, nereikalaujant atlikti inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, iškils daug problemų dėl statytojo kompetencijos, neprognozuojamų nuosėdžių, aiškios atsakomybės ribų nebuvimo, draudimo kainos skaičiavimo ir pan.</p>
<p>Aklai priimami politiniai sprendimai, neatsižvelgiant į rinkos darbo kultūrą ir jos poreikius, nesudarys geresnės, tvaresnės gyvenamųjų namų statybos“, – teigė ekspertas[5].</p>
</blockquote>
<p>Docentas pabrėžė, kad nekokybiškai atliktas darbas labiausiai nuskausmins tuos, kurie individualius namus statėsi su banko paskolos pagalba, mat už paskutinius pinigus nudažę sienas, jie vos už pusmečio turės jas vėl lopyti. Ir kalti dėl to liks tik jie patys.</p>
<p>Be viso to, nekokybiškai atlikti darbai kels ir techninių avarijų tikimybę, kai netinkamomis sąlygomis įrengtos infiltracinės talpos tiesiog neveiks, o dėl to kils ir grėsmė užlieti kaimynus.</p>
<h2>Be inžinerinių geologinių tyrimų nė vienas konstruktorius nesutiks projektuoti pamatų</h2>
<p>Apie tai, kad šie tyrimai visada buvo ir bus reikalingi, prakalbo ir UAB „Geotestus“ direktorius doc. dr. Saulius Gadeikis. Anot jo, tokių tyrimų atsisakymas niekaip nepalengvintų būsimų privačių namų statytojų darbų, o daugiametė patirtis esą rodo, kad be inžinerinių geologinių tyrimų nė vienas konstruktorius nesutiks projektuoti pamatų.</p>
<blockquote>
<p>Vienintelis dalykas, kas laukia, anot S. Gadeikio, yra tas, jog dalis projektinių ir statybų darbų tiesiog atsidurs šešėlyje, nes norėdami sutaupyti, užsakovai juos pasidarys be jokių registracijų Lietuvos geologijos tarnyboje[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arbai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainų kilimui lubų nėra</h2>
<blockquote>
<p>Vietoje to, kad valdantieji imtųsi veiksmingų priemonių prieš statybų sektoriaus paralyžiavimą, panašu, kad jie tokiais savo sprendimais tik dar labiau kursto kainų augimą.</p>
</blockquote>
<p>Statistikos departamento duomenimis, statybos sąnaudų elementų kainos vasarį per metus padidėjo 15,5 proc., o per mėnesį – 3,6 proc.[6].</p>
<p>Skelbiama, kad labiausiai brango negyvenamųjų statinių (19,7 proc. per metus ir 4,4 proc. per mėnesį), gyvenamųjų pastatų (atitinkamai 16,7 proc. ir 3,6 proc.) bei inžinerinių pastatų statyba (atitinkamai 10,3 proc. ir 2,7 proc.). Per metus labiausiai pabrango metalo gaminiai (9 proc.), elektrotechninės medžiagos (5,3 proc.) ir vamzdžiai (4,8 proc.).</p>
<p>Drastiškai kylant medžiagų kainoms, susiduriama su situacija, kai užsakovams ir rangovams sudarius darbų sutartį, pastarieji jos už numatytą kainą atlikti nebegali, todėl užsakovui paliekamos vos kelios išeitys: arba mokėti didesnę darbų kainą, arba nutraukti sutartį grąžinant sumokėtą avansą[8].</p>
<p>Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai praneša, kad tokiais nenumatytais atvejais tiek rangovui, tiek užsakovui derėtų išlaikyti budrumą. Štai Civilinio kodekso 6.653 straipsnio 5 dalis esą numato, kad jeigu sutartyje yra nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jos padidinti, o užsakovas – sumažinti.</p>
<p>Tačiau tais atvejais, kai atliekant statybos rangos darbus padidėja tiekiamų medžiagų kaina, kurias rangovui teikia tretieji asmenys ir ši padidėja iš esmės, ir tokio didėjimo nebuvo galima numatyti sutarties sudarymo momentu, rangovas esą turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį[8].</p>
<blockquote>
<p>Taip pat 6.685 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc.</p>
</blockquote>
<h2>Priversti nutraukti sutartis</h2>
<p>Prasidėjus karui Ukrainoje ir užstrigus kai kurių statybinių žaliavų tiekimui, it kortų namelis pradėjo byrėti visas statybų sektorius. Pranešama, kad kai kurie darbų vykdytojai net yra <a title="Vyriausybei kritikos negaili ir V. Uspaskich: paralyžiuojamas statybų sektorius" href="/vyriausybei-kritikos-negaili-ir-v-uspaskich-paralyziuojamas-statybu-sektorius">priversti nutraukti sutartis</a>, kurių nesugebės įgyvendinti – įmones jau pasiekia informacija, kad kai kurie tiekėjai jau nebegali įvykdyti sutarčių sąlygų, kadangi gamyklos yra tiesiog uždarytos, todėl yra priversti trauktis.</p>
<p>Sutarčių vykdymas stringa ir su viešaisiais pirkimais. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija pranešė, kad jau kreiptasi net į šalies premjerę Ingridą Šimonytę, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktorių Darių Vedricką su prašymu numatyti galimybę koreguoti jau pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis, o į naujas įtraukti ateities kainų pokyčių prognozes, didesnius delspinigius ir perkančiųjų organizacijų garantijas[9].</p>
