<h2>Teatrinė instaliacija „Muilo opera: Burbuliuko meilė” – šiandien ypač svarbus žvilgsnis į Žemės praeitį</h2>
<p style="text-align: justify;">Vilniuje įsikūręs Stalo teatras kviečia į susimąstyti priversiančią teatro instaliaciją „Muilo opera: Burbuliuko meilė”, kurios metu lankytojas gali pasinerti į kelionę per Žemės amžius, susipažinti su gamta ir gyvūnija bei išvysti tikėtiną, bet pragaištingą mūsų planetos ateitį.</p>
<p style="text-align: justify;">Oficialiame Stalo teatro puslapyje rašoma: </p>
<blockquote>
<p class="p1">„Žmogus taip ištobulėjo, kad gali susikurti bet ką. Jis atskleidė daugybę paslapčių ir naujomis žiniomis pasinaudojo konstruodamas begalę įmantrių dalykų- mašinų, rūbų, burbulų… Besižavėdamas savo žiniomis ir jėga, pasijuto esąs visagaliu, sugebėsiančiu pakeisti Gamtą. Savo norus iškėlė virš dėsnių sukūrusių Žemę ir Gyvybę joje… Pamiršo, jog pats yra Gamtos dalis, kad yra jos vaikas, jos kūrinys"[1].</p>
</blockquote>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Ši instaliacija, meno kūrinys priverstintis pergalvoti savo ir savo aplinkos kasdienius veiksmus, įtaką gamtai ir pasauliui bei pėdsakus, kuriuos neišvengiamai paliekame savoje planetoje.</p>
<h2>Melancholiškas siužetas neturėtų atbaidyti meno gerbėjų</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Liūdnas siužetas toks atpažįstamas, lyg stebėtum eilinę muilo operą, kuomet norisi surikti – „jau žinau, kas bus toliau!“… Ar pavyks Dusiai, kurios gyvybę palaikantis oro burbuliukas jau visiškai subliuško, išvysti kylančią naujos dienos saulę, ar nesubliukš meiliai Žemę ir žmogų supantis gigantiškasis Bio-burbulas, sudarytas iš aibės mažų, bet tokių pat reikšmingų ir meilių burbuliukų..? Apie tai mums pasakos keistoki žmonės: gal ateiviai iš ateities, norintys mus įspėti, gal ateities klajūnai, savo gudriais prietaisais bandantys prikelti tuos, kuriuos kažkada prarado[2].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Stalo teatro parengtą instaliaciją įkvėpė dailininkės Ievos Babilaitės istorijos „Dusia, oras ir vanduo” iliustracijos. Kaip skelbia ELTA, pati dailininkė perkėlė vizijas iš knygos į sceną – tai karpinių, oro srautų, šviesos ir visokių keistų dalykų kompiliacija. Scenografijai sukurti dailininkė naudoja artimas Stalo teatro dvasiai medžiagas. Čia jautriai sąveikauja dailininkės ir spektaklio režisierės Saulės Degutytės įtakų zonos. Spektaklį lydi originali ambientinė Snieguolės Dikčiūtės muzika su operiniais inkliuzais, kuriuos įdainuoja jauni aktoriai Paulina Simutytė ir Balys Ivanauskas, kartu atgaivinantys begalę objektų: čia priversdami juos plaukti, čia skristi, o publiką aikčioti. Spektaklio šviesa, šviesų paveikslai – dominuojanti scenografijos dalis. Dailininkės ir režisierės vizijas iššviečia Tadas Juozapaitis. Spektaklio sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/angel-origgi-wpkbivtwdl4-unsplash.jpg" alt="Teatras" /></p>
<h2>Stalo teatras garsėja neįprastais meniniais sprendimais </h2>
<p style="text-align: justify;">Stalo teatras yra daiktų, objektų teatras, profesionalių menininkų trupė, veikianti nuo 2004-ųjų. Teatro spektakliuose personažai kuriami pasitelkus įvairius daiktus, meninės idėjos perteikiamos lėlėmis tampančiais daiktais. Taip surandamas autentiškas ryšys su mažiesiems žiūrovams pažįstama aplinka[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Spektakliai kuriami, remiantis įvairių šalių tautosakos, mitologijos, literatūros kūriniais. Teatras spektaklius pristato Lietuvoje ir užsienyje. Veda kūrybines dirbtuves, edukacines programas kūdikiams, vaikams ir jaunimui, seminarus pedagogams, kūrėjams. 2011 ir 2014 m. teatras apdovanotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimu[4]. </p>
