<h2>„Žaliojo" kurso idėjos privedė prie katastrofos</h2>
<p>Šri Lanka išgyvena krizę, kurią galimai paskatino ne tik trumparegiškas valstybės finansinis planas, bet ir neadekvatus siekis žemės ūkio valstybėje pritaikyti „žaliojo" kurso idėjas.</p>
<p>Nors dabar pasaulinė žiniasklaida mirga naujienomis apie vilties netekusius Šri Lankos piliečius, įsiveržusius į prezidento rezidenciją, iš šalies gėdingai sprunkančius šalies vadovus ir chaosą, vis daugiau ekspertų prabyla apie tai, kad ši šalis tokioje katastrofiškoje padėtyje atsidūrė dėl to, kad jos prezidentas Gotabaya Rajapaksa siekė įgyvendinti neįmanomas idėjas.</p>
<p>Žemės ūkio valstybėje, kuri gali pasigirti milžiniškais auginamų ryžių ar arbatos kiekiais, pritaikyta organiško ūkininkavimo politika milijonus žmonių privedė prie bado.</p>
<blockquote>
<p>Šiai Pietų Azijos valstybei atsidūrus ant bankroto slenksčio, dabar vis daugiau šalių gali imti atsargiau vertinti ekologinio ir organiško ūkininkavimo praktikas. </p>
</blockquote>
<h2>Nepasiekiamos valdžios užgaidos milijonus pasmerkė skurdui ir badui</h2>
<p>Šri Lankoje paskelbta nepaprastoji. Prezidentas G. Rajapaksa pabėgo iš šalies ir atsistatydino. Laikinu valstybės vadovu paskelbtas ministras pirmininkas Ranilas Wickremesinghe[1].</p>
<p>Tačiau niekas nepasikeitė ir, tikėtina, greitai nepasikeis. Šri Lanka ir toliau lieka milžiniškoje krizėje.</p>
<p>22 mln. gyventojų turinčioje Indijos vandenyno saloje protestai prasidėjo dar balandžio mėnesį ir greitai išplito po visą šalį.</p>
<p>Žmonės kasdien kovojo su elektros energijos tiekimo nutraukimu ir pagrindinių prekių, tokių kaip degalai, maistas ir vaistai, trūkumu[2].</p>
<p>Degalų gyventojams trūksta net autobusams, traukiniams ir medicininėms transporto priemonėms, o pareigūnai teigia, kad neturi pakankamai užsienio valiutos, kad galėtų jų importuoti daugiau.</p>
<p>Mokyklos uždarytos, o žmonės paprašyti dirbti namuose, kad padėtų išsaugoti atsargas. Dar gegužės mėnesį šalis pirmą kartą savo istorijoje nesugebėjo sumokėti palūkanų už užsienio skolą.</p>
<p>Vyriausybė dėl to kaltino pandemiją, kuri smarkiai paveikė Šri Lankos turizmą. Vėliau kaltintas ir karas Ukrainoje, didžiulė infliacija.</p>
<p>Tačiau patys valstybės gyventojai ir ekspertai įžvelgia milžiniškas valdžios klaidas, nemokėjimą elgtis su šalies biudžetu ir žalingą „žaliojo" kurso politiką.</p>
<blockquote>
<p>Vis garsiau kalbama apie tai, kad ekonominę sumaištį, dėl kurios ši Pietų Azijos valstybė atsidūrė tokioje padėtyje, sukėlė pražūtingas perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joshua-lanzarini-jqwzkchlhoc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šalis nėra sutverta užsiimti organišku ūkininkavimu</h2>
<p>Beveik prieš dvejus metus prezidentas G. Rajapaksa Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Šri Lankoje vis dažniau naudojamos cheminės trąšos, pesticidai ir piktžolės daro neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai. </p>
<blockquote>
<p>Per 2019 m. rinkimų kampaniją jis pažadėjo per dešimtmetį Šri Lankoje pereiti prie ekologinio ūkininkavimo.</p>
</blockquote>
<p>Praėjusį pavasarį imtasi veiksmų.</p>
<p>Prezidentas išleido bendrą įsakymą uždrausti bet kokį agrochemikalų importą[3].</p>
<p>Daugiau nei du milijonai ūkininkų, kas yra 27 proc. šalies darbo jėgos, liko be natūralių trąšų. Vyriausybei tuomet niekaip nepavyko padidinti vietinės organinių pesticidų ir trąšų gamybos arba suteikti ūkininkams subsidijų joms įsigyti.</p>
<p>Būtent dėl to labai greitai sumažėjo derlius.</p>
<p>Ryžių, pagrindinio Šri Lankos maisto produkto, kurio anksčiau buvo gaminama pakankamai ir kuris net buvo eksportuojamas, vidutinis derlius sumažėjo apie 30 proc. Pirmą kartą per keletą dešimtmečių ryžius teko importuoti[4].</p>
<blockquote>
<p>Arbatos, pagrindinės šalies eksporto prekės, gamyba sumažėjo 18 proc.</p>
</blockquote>
<p>Ūkininkams išreiškus nepritarimą, rudenį buvo sušvelnintas agrochemikalų importo draudimas, tačiau vis tiek nebuvo grįžta prie cheminių trąšų subsidijavimo.</p>
<p>Šalyje įsivyravo niūrios nuotaikos. Šri Lanka nebuvo skurdi valstybė, tačiau staiga atsidūrė ant bado slenksčio.</p>
<p>Valdžiai aklai vykdant utopines prezidento idėjas, Šri Lankos ūkininkams nebuvo suteikta laiko ar išteklių, kad jie galėtų pereiti prie ekologinio ūkininkavimo.</p>
<p>Tai nulėmė, jog pavasarį tik nedidelė dalis šalies ūkininkų visiškai apsėjo savo laukus. Padėtis tapo tokia sunki, kad vyriausybė nusprendė valstybės tarnautojams penktadieniais leisti išeiti iš darbo ir keliauti prižiūrėti savo namų ūkių.</p>
<p>Tai nepadėjo. Maisto parduotuvėse ėmė trūkti, o kiti globalūs įvykiai Šri Lanką tik dar labiau pastūmėjo link bedugnės krašto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/andhika-y-wiguna-vsnwi5gnibe-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekologija neturėtų kainuoti žmonių gyvybių</h2>
<p>Visuotinai suprantama, kad pramoninis žemės ūkis yra netvarus ir blogina mūsų planetos gerovės būklę. Šiuolaikinė žemdirbystė atsakinga nuo penktadalio iki beveik trečdalio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.</p>
<p>Taip pat sunaudoja iki 70 proc. viso gėlo vandens.</p>
<p>Dėl to ekologinis ūkininkavimas tampa vis populiaresnis. Tačiau, tam, kad ekologiniai ūkiai būtų sėkmingi, jie turi turėti sveiką dirvožemį ir ekosistemas, kuriamas daugelį metų, taip pat rinkas, galinčias mokėti aukštesnę ekologiškų produktų kainą, susijusią su ekonomine rizika ir kartais mažesniu derliumi.</p>
<p>Jei visa pramonės šaka bus priversta staiga atsisakyti neekologiškų cheminių trąšų naudojimo be reikiamos paramos, sektoriui gresia žlugimas. </p>
<blockquote>
<p>Šri Lankos valdžia manė, kad šalis tiesiog magiškai taps ekologinio ūkininkavimo rojumi. Tačiau, tai tebuvo iliuzija ir trumparegiškumas. </p>
</blockquote>
<h2>Tinkamu Indijos pavyzdžiu Šri Lanka nepasekė</h2>
<p>Ekologinis ūkininkavimas yra nuolatinis pažangių ūkininkų tikslas, tačiau perėjimas prie jo negali būti staigus. Įdomu, kad Šri Lanka savo „žaliąją" revoliuciją pradėjo kartu su Indija, tačiau, Indijos eksperimentas skatinti ekologinį ūkininkavimą buvo laipsniškas, paremtas ilgais tyrimais. Ekologinių tyrimų ir mokymo institutas padėjo ir dabar vis dar padeda žemdirbių bendruomenei įsisavinti ekologinį ūkininkavimą[5].</p>
<p>Centrinė vyriausybė, pasitelkdama daugybę programų, remia bio trąšų ir organinių trąšų naudojimo skatinimą per laboratorijas.</p>
<p>Indijos ekologiškų maisto produktų eksportas 2020–2021 m. išaugo 51 proc. iki 1 040 mln. dolerių.</p>
<blockquote>
<p>Dabar Indija eksportuoja ekologiškus maisto produktus į 58 šalis, o tam neturėjo įtakos net pandemija.</p>
</blockquote>
<p>Visa tai tapo įmanoma tik dėl visapusiškos valdžios paramos. Būtent Indija galėjo tapti sėkmės pavyzdžiu Šri Lankai. </p>
<h2>Ekologinis ūkininkavimas kelia grėsmę ir JAV</h2>
<p>Dėl krizės Šri Lankoje yra susirūpinęs visas pasaulis. Kol ekspertai nagrinėja šalies bankroto priežastis, vis daugiau Vakarų politikų ima baimintis, kad „žaliasis" kursas chaosą atneš ir į jų valstybes.</p>
<p>Būtent apie tai JAV kalba respublikonų senatorius Randas Paulas. Jis teigia, kad Šri Lankos pavyzdys rodo, kad amerikiečiai turėtų vengti centrinio ekonomikos planavimo:</p>
<blockquote>
<p>„Mano supratimu, ryžių gavyba sumažėjo 50 proc. Paskutinį kartą, kai mes matėme tokį įvykį, tai buvo vadinama didžiuoju badu Kinijoje valdant Mao. Taigi, centrinis planavimas nėra gera idėja"[6].</p>
</blockquote>
<p>Senatorius R. Paulas perspėja, kad žemės ūkį žlugdantys ekologiniai draudimai gali ateiti ir į Jungtines Valstijas: „Mūsų šalyje yra labai populiarus herbicidas, piktžolių naikintojas, kurį naudojame nuo 1960 m., o vyriausybė kalba apie tai, kad iš esmės bandys jį uždrausti.“</p>
<p>R. Paulo teigimu, valdžios skatinamas klimato fanatizmas yra pavojingas.</p>
