Sparčiausiai vakcinuoti Seišeliai arba kaip virusas išplito gavus vakcinas

Seišeliai
Seišeliuose net 70 proc. gyventojų jau yra paskiepyti. Thomo Lipke/Unsplash nuotrauka.

<h2>Seišeliai gavo labiausiai vakcinuoto regiono pasaulyje titulą</h2>
<p>Remiantis statistiniais duomenimis, Seišeliai pasižymi didžiausiu kiekiu gyventojų, kurie jau yra paskiepyti COVID-19 vakcina: vakcinuotų asmenų kiekis visuomenėje sudaro net 70 proc., vakcinuotų pilnu kursu – net 62 proc. Šiuo metu Seišeliuose populiacija siekia 128 919 gyvenančių žmonių.[1] Taigi, kame visa problema?</p>
<p>Problema yra tame, jog kaip iš sparčiausiai vakcinuoto pasaulyje regiono, buvo tikimasi masinio „sveikimo“ nuo COVID-19. Tiesa, paminėkime ir tai, kad iki masinės vakcinacijos pradžios, kuri buvo pradėta šių metų sausio mėnesį, Seišelių gyventojai nelabai ir žinojo, kas ta „mirtina infekcija“. Tik pradėjus vakcinuotis jie suprato – koronaviruso atvejų skaičius per dieną pasiekė neregėtas aukštumas. Seišelių Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš visų užsikrėtusiųjų šia infekcija, iki gegužės 8 dienos, daugiau nei trečdalis buvo paskiepyti vakcina nuo COVID-19.[2]</p>
<p>„MSN news“ nurodo, kad didžioji dalis gyventojų buvo paskiepyti vakcina iš Kinijos „Sinopharm“, kurią PSO buvo patvirtinusi skubiam naudojimui tik praėjusį penktadienį. Taip pat nurodoma, jog šalia šios vakcinos taip pat buvo naudojama ir „AstraZeneca“. </p>
<p>„The Wall Street Journal“ nurodo, kad dar balandžio mėnesį PSO teigimu, vakcinos „Sinopharm“ veiksmingumas, pabrėžtina, siekiant užkirsti kelią simptominėms ar sunkesnėms COVID-19 formoms, yra kiek didesnis nei 78 proc. suaugusiems (iki 60 metų). Tuo tarpu vakcinos „AstraZeneca“ veiksmingumas 79 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaccination-2.jpg" alt="Vakcinacija" /></p>
<h2>Daugiausiai užsikrėtė paskiepyti dvejomis dozėmis</h2>
<p>Kaip gi tai įvyko, kai vakcinos yra tokios „saugios“ ir paremtos mokslu? Ar vis dar galime tikėti mokslu, kuris akivaizdžiai klysta? Oficialiuose šaltiniuose yra nurodoma, jog iš visų teigiamų COVID-19 testų net 37 proc. užsikrėtusiųjų buvo paskiepyti net dvejomis vakcinų dozėmis. PSO duomenimis, 57 proc. pilnai paskiepytų žmonių buvo skiepyti vakcina „Sinopharm“, o 43 proc. – „AstraZeneca“. Panašu, kad mistinis įvykis bandomas „užglaistyti“ ministerijos nurodymu, jog beveik 80 proc. asmenų, kuriems reikalingas medicininis gydymas, nebuvo paskiepyti.[3]</p>
<p>Tai, jei išties taip ir buvo, kodėl prasidėjus masinei vakcinacijai virusas taip staigiai išplito, jei prieš tai gyventojai net nežinojo apie šių laikų „marą“? PSO netgi viešai pripažino, kad vakcinacija viruso plitimo nesustabdys, todėl net ir vakcinuotiems asmenims teks laikytis ribojimų: laikytis socialinės distancijos, dėvėti kaukes. </p>
<p>Oficialiame Seišelių Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje nurodoma, jog šiai dienai yra 2 739 užsikrėtusieji COVID-19, pasveikę – 6 413, o iš viso fiksuoti 9 184 atvejai, iš kurių 32 mirtys.[4] PSO imunizacijos direktorės Kate O'Brien teigimu, didžioji dalis pasitaikiusių infekcijos atvejų yra lengvi, o „Sinopharm“ vakcinai reikia ne vienos, o dviejų dozių. „Kai kurie atvejai, apie kuriuos pranešama, atsiranda netrukus po vienos arba antros skiepų dozės“,- „The Wall Street Journal“ teigė Kate O'Brien.</p>
<p>Tačiau netgi ir toks paguodžiantis PSO pasakymas buvo „atmuštas“, kuomet žmonės pradėjo viešai skelbti informaciją apie tai, kad nors ir buvo gauta antra „Sinopharm“ dozė, vis tiek po kelių savaičių pasireiškė smarkus karščiavimas, kosulys bei kiti nemalonūs požymiai.[5] Tai reiškia, jei dvi skiepų dozės nepasiteisino, skiepus turėsite kartoti nuolat, kol tai taps sezoniniu vakcinavimu, nors po jo ir sirgsite liga, kuria niekad nesirgote.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcina.jpg" alt="Vakcinavimas" /></p>
<h2>Seišelių pavyzdys dar kartą įrodė galimybių paso (ne)efektyvumą</h2>
<p>Taigi, kokių dar argumentų valstybėms reikia įrodant galimybių paso nereikalingumą, kai šis pasas „stumiamas“ į visuomenę buldozeriu? Seišelių atvejis – puikus pavyzdys siekiant įrodyti, kad vakcinacija nėra tas rodiklis, kuris galėtų nuspręsti, kokiomis veiklomis žmogus gali užsiimti ir kokiomis – ne. Svarbu paminėti, kad visos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės ir šalutiniai poveikiai bus pildomi juos pirmiau išbandant „ant žmonių“.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad „galimybių“ pasas neturi jokio medicininio pagrindo – kadangi paskiepyti asmenys nėra apsaugoti nuo užsikrėtimo virusu, jie patys to net nežinodami, gali tapti „tyliaisiais“ viruso nešiotojais. Taip pat deklaruojama, kad daugiau durų atsivers persirgusiems koronavirusu, tačiau pabrėžiame, jog net ir persirgus šia infekcija, gali nesusiformuoti antikūnai, o taip pat jie ne visada apsaugo nuo viruso mutacijų, kurios dabar labai paplitusios – ypatingai žiniasklaidoje.</p>
<p>Kitas aspektas yra atlikto testo tikslumas – testas gali rodyti tiek klaidingai neigiamus, tiek klaidingai teigiamus rezultatus. Taipogi nėra jokio pagrindo manyti, kad šią minutę atliktas testas reiškia dvi ar tris paras saugumo – užsikrėsti galima nepriklausomai nuo to, kad atlikote testą.[6]</p>
<p>Žinoma, tai vėlgi „atsimuša“ į turizmą. Šalys, priklausančios nuo turizmo sektoriaus, šoka pagal PSO „dūdelę“, kad galėtų kuo greičiau atverti sienas, nors reikalavimai ir visiškai nelogiški. Štai Seišelių salų užsienio ir turizmo ministras Silvestras Radegonde'as portalui „The Wall Street Journal“ teigė, kad žmonės neturėtų pradėti abejoti kiniškos vakcinos veiksmingumu, kadangi į ligonines paguldyti pacientai turi lengvų simptomu. Įdomu tik tas, pagal kokius kriterijus sveikatos sistema atsirenka lengvus simptomus turinčius pacientus, kuriuos guldyti į ligoninę? Jei simptomai – lengvi, kam išvis juos reikia guldyti?<img src="77_CDN_URL/images/testavimas.jpg" alt="Testavimas" /></p>