Teoriniai „ūkininkai” susidurs su sudėtingesne realybe
„Sofos“ ūkininkais paprastai vadinami tie asmenys, kurie yra įsigiję žemės sklypų bei išsiėmę ūkininko pažymėjimą, tačiau praktikoje, jokia realia ūkininkyste ar žemės ūkio produkcija neužsiima. Žinoma, tai kelia didžiulį nepasitenkinimą iš ties sunkiai dirbančių žemdirbių tarpe, nes taip ne tik skatinamas nesąžiningumas, bet ir yra iškreipiama rinka, skatinama nelygybė, mat „sofos” ūkininkai nevengia susirinkti visų įmanomų išmokų.
Menka paslaptis, kad Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad ūkininkai tiesiog lobsta, pasipelnę ir pritaikę įvairias Europos Sąjungos paramas, mokėdami mažesnius mokesčius ir gaudami lengvatas. Toks požiūris susidaro būtent dėl minimų „sofos‘‘ ūkininkų ir pasyvaus „ūkininkavimo‘‘, kai asmuo tiesiog išsinuomoja valstybės žemę, deklaruojasi ūkininkaujantis ir gauna tiesiogines išmokas vien tik už tai, kad kartą metuose sumulčiuoja žolę. Dažnai debatus kelia net ne pačių ūkių dydis, bet tai, už ką yra gaunamos išmokos ir kaip jomis naudojamasi.
Dar prieš keletą metų teigta, kad tokie „sofos‘‘ ūkininkai valdo apie 87 000 hektarų žemės sklypų Lietuvoje. Didelė jų dalis esą priklauso smulkiems ūkiams, kuriuos valdo senyvi žmonės, nelabai galintys vykdyti intensyvesnę veiklą. Vis tik, tuometis žemės ūkio ministras tokią praktiką palaikė ir teigė, kad šie ūkininkai padeda palaikyti europinius ekologinius reikalavimus [1]. Pastaruoju metu vis garsiau piktinamasi tokia neteisybe, juk iš tiesų, remti derėtų tuos, kurie sunkiai dirba. Natūralu, kad tai siutina tiek pačius ūkininkus, tiek valdžią, todėl nuspręsta imtis permainų ir tokią veiklą stebėti atidžiau.
NMA siekia apsaugoti tikruosius ūkininkus ir taiko sankcijas tinginiams
„Nacionalinė mokėjimo agentūra” (NMA), siekdama, kad ūkininkai, deklaruojantys žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, gaunantys išmokas už gyvulius bei dalyvaujantys su plotu susijusių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių veiklose, neprarastų dalies jiems skirtų išmokų, analizuoja dažniausiai nustatytus pažeidimus ir ieško galimybių, kaip padėti ūkininkams išvengti galimų sankcijų[2].
Kaip teigia NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius, ieškomos ne tik galimybės sankcijas mažinti, bet ir nustačius ūkininkavimą imitacijos atvejus, išmokų krepšelius padidinti tikriesiems ūkininkams. NMA jau ilgą laiką koncentruojasi į tai, kad „sofos‘‘ ūkininkų patikros netrikdytų sąžiningai, realių ūkininkų ir paramos gavėjų veiklai. Pasak NMA nformacijos, šiuo metu yra akcentuojama, kad tikrinimai taptų vis tikslingesni – stengiamasi papildomai kontroliuoti galimus rizikingus pareiškėjus pagal kasmet atnaujinamus rizikos kriterijus, o apie pažeidėjus sužinoti bei suplanuoti patikras padeda su kitomis institucijomis pasirašyti susitarimai.
NMA duomenimis, daugiausia nustatoma neteisingo deklaravimo pažeidimų, įsipareigojimų nesilaikymo atvejai, kai atliekant patikrą randami nenušienauti laukai ar neapsėtas pūdymas. Toliau rikiuojasi žalinimo reikalavimų pažeidimai, kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimai.
Didesnį dėmesį pasyviam ūkininkavimui rodo ir rizikingų pareiškėjų ūkiuose įvykdytų patikrų statistika, NMA duomenimis, 2020-ais iš 1991 atliktos patikros net 1519 arba 76% buvo neigiamos, t. y. fiksuoti tam tikri pažeidimai, tuo tarpu 2019-aisiais patikros, kurių metu nustatyta pažeidimų, sudarė 45%, o 2018-aisiais – vos 34% visų atliktų patikrų. Taigi, rizikingų pareiškėjų patikrų efektyvumas labai išaugo, o bendras jų skaičius kasmet mažėja.
Dar 2020-ais buvo atlikta pakartotinė neatitikimų analizė, koncentruojantis tik į labiausiai rizikingas pareiškėjų grupes. Nustačius galimai nesąžiningus pareiškėjus, tikriesiems ūkininkams papildomai skirti net 4,5 mln. eur., o 2021-ais ši suma gali dar išaugti.
Pasyvią ūkininkystę pažaboti siekia jau ne viena valdžia
Diskusijos dėl „sofos‘‘ ūkininkų nesąžiningumo Seime ir visuomenėje vyksta jau seniai. Dar 2020-ais Seimo nariams ir žemės ūkio ministrui susiginčijus, kokius žemės plotus turi tiesiogines ES išmokas gaunantys vadinamieji „sofos“ ūkininkai, Andrius Palionis pažadėjo griežčiau juos kontroliuoti. Tokios priemonės tampa vis būtinesnės – pasyvūs ūkininkai dažnai turimos žemės tinkamai netvarko ir neprižiūri, ji galėtų būti skirta realiai dirbančiam ūkininkui[3].
Galima tikėtis, kad dabartinė sistema taps veiksmingesnė atbaidant nesąžiningus „ūkininkus”, o parama pasieks tuos, kuriems jos tikrai reikia.
