- Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su depresija, dėl to kaltinami socialiniai tinklai
- Socialiniai tinklai tapo masinio naikinimo ginklu
- Siekiama įteisinti amžių, kada naudotis socialiniais tinklais būtų legalu
Vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su depresija, dėl to kaltinami socialiniai tinklai
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 2011-2021 metais amerikiečių paauglių mergaičių, jaučiančių liūdesį ir nerimą, padaugėjo nuo 36 proc. iki 57 proc., o paauglių berniukų – nuo 21 proc. iki 29 proc[1]. Beveik kas trečias paauglys (arba 30 proc. paauglių) rimtai svarstė apie savižudybę. Tai net 60 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį.
Be to, 1 iš 5 arba 18 proc. jaunuolių per pastaruosius metus patyrė seksualinį smurtą. Tai yra net 20 proc. daugiau nei 2017 m., kai CDC pradėjo sekti šį rodiklį. Daugiau nei 1 iš 10 paauglių kada nors buvo priverstas turėti lytinių santykių ne savo noru. Tai 27 proc. daugiau nei 2019 m[2].
Šiuolaikiniai paaugliai, nuo gimimo augę su socialiniais tinklais bei internetu, vis dažniau patiria spaudimą ir neigiamas emocijas tiek dėl savo išvaizdos ar elgesio, tiek ir dėl socialinės klasės, lyties bei rasės.
Suaugusieji – tėvai, artimieji, mokytojai – ne tik nesugeba tinkamai ir efektyviai spręsti šių jautrių problemų, tačiau kai kuriais atvejais, jas dar labiau gilina. Kaip teigia „Fox News“ kanalo vedėjas, žurnalistas Trey Gowdy , tokia yra „dviprasmiška technologijų prigimtis“.
Socialinė žiniasklaida gali būti naudojama tiek geriems, tiek žalingiems tikslams, gali padėti, o kartu ir kenkti. Regis, kad tai suprasti ima ir pati jaunoji karta, kurios atstovai dar paauglystės pradžioje susidūrė su socialinių tinklų keliamais iššūkiais ir dabar siekia apsaugoti jaunesniuosius.
Socialiniai tinklai tapo masinio naikinimo ginklu
Žurnalistas T. Gowdy, kalbėdamas apie socialinių tinklų poveikį paaugliams pateikė pavyzdį, jog paauglys ar net vaikas negali balsuoti, pirkti cigarečių arba alkoholinių gėrimų, žiūrėti filmų suaugusiems, tačiau turi visišką ir neribojamą prieigą prie socialinių platformų, kuriose talpinamas turinys gali būti ypač žalingas.
Šioje diskusijoje dalyvavo ir Ema Lembke, judėjimo „Log Off“ įkūrėja, skatinanti vaikus ir paauglius atsakingai žvelgti į socialinius tinklus. Ji teigia, kad technologijų milžinių veikla ir neigiamas poveikis jauniesiems visuomenės nariams yra ignoruojami dėl to, kad milijardinės kompanijos iš jaunų vartotojų gauna didžiulę naudą.
„Šioms didelėms technologijų platformoms, kuo daugiau vartotojų, tuo daugiau pelno. Taigi šios bendrovės elgiasi taip: nesvarbu, kokio amžiaus yra naudotojas, jos stengsis maksimaliai išnaudoti tą gaunamą dėmesį, kad gautų kuo didesnį pelną. Nors iš tikrųjų tai skatina jaunimo psichikos sveikatos krizę, su kuria šiandien susiduriame. Atvirai kalbant, manau, kad tai su kuo susiduriame, yra mano kartos tabako krizė – būtent tai yra socialinė žiniasklaida. Nereguliuojama socialinė žiniasklaida mano kartai tapo masinio naikinimo ginklu“, – teigia E. Lembke[3].
Kritiškai apie socialinius tinklus E. Lembke atsiliepia ne be reikalo – ji kalba iš savo asmeninės patirties. Kai ji buvo 12-metė, 6 klasės moksleivė, ji įsitraukė į interneto ir socialinių medijų pasaulį, kurio žavesys greitai išblėso. Paauglė pradėjo vertinti savo vertę pagal sekėjų skaičių ir „patinka“ skaičių, neilgai trukus ji ėmė kritiškai vertinti savo išvaizdą, kas paskatino valgymo sutrikimą.
„Pamačiau, kad mano draugai ir visi aplinkiniai vis dažniau patiria nerimą, depresiją, susiduria su kūno suvokimo problemomis. Bet tai buvo pagrindinėje mokykloje. Neįsivaizduoju, kokią psichinės sveikatos krizę ir fizinę krizę tai sukels ištisoms kartoms, nes technologijos vis labiau skverbiasi į šių vaikų gyvenimus ir raidos laikotarpius, tai vyksta vis anksčiau“, – teigia E. Lembke, dabar jau Vašingtono universiteto studentė[4].
Šiandien mergina jau siekia, kad socialinės žiniasklaidos kompanijos pagaliau taptų atskaitingos. Kartu su Brauno universiteto studente Aliza Kopans, jos įkūrė lobistinę grupę „Tech(nically) Politics“, kuri siekia socialinės žiniasklaidos reguliavimo.
Merginos ima interviu, bendrauja, filmuoja kitus jaunuolius, kurie pasakoja panašias į jų istorijas ir siunčia filmuotą medžiagą šalies įstatymų leidėjams, taip tikintis paveikti juos pakankamai, kad pagaliau būtų priimti atitinkami teisės aktai.
Siekiama įteisinti amžių, kada naudotis socialiniais tinklais būtų legalu
O patys JAV įstatymų leidėjai imasi savų iniciatyvų. Montanos valstijos respublikonų senatorius Joshas Hawley ragina kolegas priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatytas teisinis amžius, nuo kurio vaikams leidžiama legaliai naudotis socialine žiniasklaida[5].
Senatorius taip pat teigia, kad technologijų bendrovės ėmėsi žalingos ir vaikams bei paaugliams nesaugios interneto vartojimo praktikos, nes pelnas joms tiesiog svarbesnis už vaikų apsaugą. J. Hawley jau seniai kritikuoja socialinės žiniasklaidos platformas ir technologijų bendroves, ne kartą ragino JAV visiškai uždrausti Kinijai priklausantį „TikTok“.
„Man svarbiausia apsaugoti vaikus, jų psichinę sveikatą ir saugumą. Yra daugybė tai patvirtinančių įrodymų, kad didžiosios technologijų bendrovės savo pelną iškelia aukščiau už vaikų apsaugą internete“, – sako J. Hawley.
Dabar Montanos senatorius siūlo, kad minimalus amžius, nuo kurio būtų galima naudotis socialine žiniasklaida, būtų 16 metų. Tokiu įstatymu socialinės žiniasklaidos bendrovės būtų įpareigotos nuolat tikrinti savo naudotojų amžių.
J. Hawley teigimu, jo siūlymas nėra taip sudėtingai įgyvendinamas kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Senatoriaus teigimu, jo įstatymo projektas gali sulaukti abiejų partijų paramos, nes demokratai taip pat kritiškai vertina dideles technologijų bendroves.
„Per daugelį metų turėjau daug pokalbių su demokratais šia tema. Nebemanau, kad tai yra partinis klausimas. Turiu omenyje, kad kalbama apie vaikų apsaugą nuo neatsakingų ir grobuoniškų didžiųjų technologijų bendrovių. Su tuo gali sutikti kiekvienas Amerikos tėvas, kad ir kokių politinių įsitikinimų būtų, arba jei jų tiesiog neturi“, – sako J. Hawley.
