Žiniasklaida trimituoja stichiją, bet daliai žmonių – juokas pro ašaras
Pastarąsias dienas atrodo, kad Lietuvą užgriuvo ne sniegas, o bent jau žemės drebėjimas – tokio masto perspėjimai, pranešimai pasipylė iš visų ekranų. Socialiniuose tinkluose žmonės ironizuoja: tarsi staiga būtume tapę Pietų Italija, kur 3 centimetrų sniego pakanka uždaryti mokyklas.
„Birš tai birs, visur trimituoja,“ – juokiasi skaitytojai, stebėdami, kad trečiadienio rytą daugelis portalų pranešė apie „iššūkius“, „sniego puolančius masyvus“, „užverstus kelius“ ir jau spėjusią padidėti avarijų statistiką. Alytuje policija fiksavo daugiau incidentų, tačiau gyventojai tikina, kad tokios žiemos Lietuvoje jau buvo ne kartą – tiesiog ne visi prisimena.
Žmonės dalijasi vaizdais, kaip žiemos rytas atrodo… tiesiog kaip žiemos rytas.
Naglis Šulija: „Panika dėl 15 centimetrų rodo užaugusią naują kartą“
LRT meteorologas Naglis Šulija vakar socialiniuose tinkluose pasidalijo žinute, kuri greitai paplito. Jis, kaip įprasta, nevyniojo žodžių į vatą ir įvardijo, ką mano apie sniego dramatizavimą:
„Tai kažkas snigs ir čia kažkas užgrius. Dar pasigirdo tokių žodžių, kaip „užvers“ ir „paralyžiuos“. Ir galvoju: panika dėl 15 centimetrų rodo, kad užauga nauja karta, kuriai toks žiemiškas pirstelėjimas – dalykas itin siaubingas. Ir tai geriausia klimato kaitos iliustracija, kurią tik mačiau. 15 centimetrų. Tiek šį kartą apie orus.“
Ši citata socialiniuose tinkluose sulaukė tūkstančių reakcijų. Žmonės komentuoja, kad būtent toks balsas dabar reikalingas – ne panika, o sveikas protas.
Sniegas Lietuvoje – kasmetinė realybė, bet panikos tonas auga
Kritikai pastebi, kad pastaraisiais metais žiniasklaidoje įsitvirtino tendencija: vos tik pasninga, viešojoje erdvėje ima sklandyti žodžiai „stichija“, „paralyžius“, „krituliai puola“, „apsunkintas eismas“, o sniego kiekiai aptariami tarsi rekordiniai.
Tačiau realybė paprastesnė: anksčiau tokie orai nesukeldavo tokio masto emocinės reakcijos. Gali būti, kad tam įtakos turi:
- rečiau pasitaikančios tikros žiemos,
- visuomenės išlepimas dėl kelių metų švelnesnių sezonų,
- didesnis informacinis triukšmas,
- socialinių tinklų pagreičiai.
Tuo metu vairuotojai, įpratę prie lietuviškų žiemų, tik šypteli: jei 10–15 cm sniego jau vadinama „iššūkiu“, tai kas bus, jeigu kada nors sulauksime 30?
Kas realiai įvyko: kur buvo daugiausia avarijų ir sutrikimų
Nors daliai žmonių šis sniegas – tik įprastas žiemos vaizdas, faktinė situacija rodo, kad tam tikruose regionuose kilo problemų. Anot žiniasklaidos, sudėtingiausia padėtis buvo pietinėje Lietuvoje.
Alytaus policija pranešė apie padidėjusį eismo įvykių skaičių. Iki vidurdienio registruota apie 10 avarijų – gerokai daugiau nei įprasta darbo dienos rytą. Vienoje jų Alytaus rajone nukentėjo moteris po susidūrimo su sunkvežimiu. Pareigūnai dalį incidentų sieja su staiga slidžia tapusia kelio danga ir vairuotojų nepasiruošimu žieminėms sąlygoms.
Sostinės pietinėje dalyje ryte be elektros liko apie 2,8 tūkst. gyventojų. ESO nurodė, kad gedimas įvyko dėl statybų metu pažeistų oro linijų – ne dėl sniego. Daugumai vartotojų elektra jau atstatyta, o likusiems vežami generatoriai.
Kelininkai teigia, kad sudėtingiausios sąlygos buvo tarp 8–12 val. ryto Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Šlapias sniegas vietomis formavo apdrabą, keliuose susidarė plikledis. Vairuotojai raginti neskubėti ir kelionėms skirti daugiau laiko.
Sinoptikai praneša, kad sniegas slinks į šiaurę ir vakarus, o pietuose pereis į šlapdribą. Iki ketvirtadienio ryto kai kuriose vietose sniego danga gali dar padidėti iki 10–15 cm.
