Magnis yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga
Magnis yra labai svarbus mineralas, atliekantis svarbų vaidmenį palaikant bendrą sveikatą ir gerą savijautą. Jis dalyvauja daugybėje biocheminių organizmo reakcijų ir yra būtinas tinkamam įvairių organų ir sistemų funkcionavimui. Nepaisant magnio svarbos, jo trūkumas yra dažna problema, nes daugelis žmonių nesugeba užtikrinti rekomenduojamos paros normos.
Pirmiausia magnis yra būtinas sveikiems kaulams ir dantims palaikyti. Jis veikia kartu su kalciu ir vitaminu D, skatindamas kaulų formavimąsi ir mineralizaciją[1]. Magnis padeda pasisavinti kalcį į kaulus ir neleidžia jam kauptis minkštuosiuose audiniuose, taip sumažindamas osteoporozės ir osteopenijos riziką.
Užtikrinti pakankamą magnio suvartojimą gyvybiškai svarbu visų amžiaus grupių asmenims, ypač vaikystėje ir paauglystėje, kai kaulų vystymasis yra didžiausias. Be kaulų sveikatos, magnis labai svarbus ir tinkamam širdies bei kraujagyslių sistemos funkcionavimui.
Jis padeda reguliuoti kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagysles dengiančius lygiuosius raumenis ir skatina kraujagyslių išsiplėtimą. Pagerindamas kraujo tekėjimą ir sumažindamas arterijų pasipriešinimą, magnis padeda mažinti kraujospūdį ir sumažinti hipertenzijos, širdies priepuolių ir insulto riziką[2].
Be to, magnis palaiko sveiką širdies ritmą, nes daro įtaką elektrolitų, tokių kaip kalis ir kalcis, judėjimui per ląstelių membranas. Magnis taip pat atlieka svarbų vaidmenį gaminant energiją organizme. Jis yra pagrindinė adenozintrifosfato (ATP), pagrindinio energijos šaltinio ląsteliniams procesams, sudedamoji dalis.
Mineralas, svarbus įvairiems organizmo procesams: nuo medžiagų pasisavinimo iki raumenų funkcijos
Magnis palengvina gliukozės pavertimą ATP per daugybę fermentinių reakcijų, užtikrindamas pastovų energijos tiekimą organizmo medžiagų apykaitos veiklai. Šis mineralas ypač svarbus sportininkams ir asmenims, užsiimantiems fiziniais pratimais, nes padeda raumenų funkcijai, atsigavimui ir bendram darbingumui[3].
Be to, magnis pasižymi gebėjimu skatinti tinkamą nervų funkciją ir reguliuoti nuotaiką. Jis dalyvauja perduodant nervinius impulsus, palaikydamas elektrolitų pusiausvyrą ląstelių membranose. Pakankamas magnio kiekis padeda išvengti pernelyg didelio nervų sužadinimo, kuris gali sukelti raumenų mėšlungį, spazmus ir net traukulius.
Šis svarbus mineralas dalyvauja gaminant ir reguliuojant neurotransmiterių, pavyzdžiui, serotonino, kurie yra būtini sveikai nuotaikai palaikyti ir nuotaikos sutrikimams, tokiems kaip depresija ir nerimas, išvengti[4]. Magnis taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir palaiko stiprią imuninę sistemą.
Jis padeda reguliuoti organizmo uždegiminę reakciją, slopindamas uždegimą skatinančių citokinų gamybą. Lėtinis uždegimas siejamas su įvairiomis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, autoimuninius sutrikimus ir tam tikrų rūšių vėžį. Įtraukdami į savo mitybą magnio turtingų maisto produktų, galime sumažinti su uždegimu susijusių sveikatos problemų riziką ir pagerinti bendrą savijautą.
Vien iš maisto magnio gali ir nepakakti, tad nebijokite ir papildų
Atsižvelgiant į daugybę sveikatai naudingų medžiagų, labai svarbu užtikrinti pakankamą magnio suvartojimą su maistu. Nors galima įsigyti magnio papildų, visada geriausia, kai tik įmanoma, maistinių medžiagų gauti iš natūralių maisto šaltinių. Papildai visada padės kai magnio trūksta, o poreikis yra.
Magnio turtingi maisto produktai yra žalialapės daržovės, pavyzdžiui, špinatai ir lapiniai kopūstai, neskaldyti grūdai, riešutai ir sėklos (pvz., migdolai, anakardžiai ir moliūgų sėklos), ankštinės daržovės, avokadai, bananai ir juodasis šokoladas. Įtraukdami šiuos maisto produktus į maistą, galime padidinti magnio kiekį ir palaikyti optimalią sveikatą.
Svarbu pažymėti, kad tam tikri veiksniai gali prisidėti prie magnio trūkumo. Tai daug perdirbtų maisto produktų turinti mityba, per didelis alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai (pvz., diuretikai ir protonų siurblio inhibitoriai) ir tam tikros medicininės būklės (pvz., virškinamojo trakto sutrikimai, dėl kurių sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas).
Jei įtariate, kad jums trūksta magnio, arba nerimaujate dėl savo suvartojamų maistinių medžiagų, patartina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali įvertinti jūsų individualius poreikius ir pateikti tinkamas rekomendacijas. Nepiktnaudžiaukite preparatais, nežinodami ko tikrai trūksta organizmui.
Vartojant daugiau magnio yra mažesnė rizika susidurti su smegenis veikiančiomis ligomis
Neseniai Australijos nacionaliniame universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad į mitybą įtraukus daug magnio turinčių maisto produktų, senstant smegenys gali mažiau mažėti. Ši išvada yra svarbi, nes ji siejama su geresne pažintine veikla ir mažesne demencijos išsivystymo rizika[5].
Tyrėjai nurodo, kad senstant mūsų smegenų ląstelės ir tūris natūraliai mažėja, o tai gali turėti įtakos pažintiniams gebėjimams ir įgūdžiams. Be to, smegenų skaidulinėje baltojoje medžiagoje, atsakingoje už vidinius ryšius, ilgainiui atsiranda pažeidimų, kurie susiję su didesne pažintinių gebėjimų silpnėjimo tikimybe.
Tyrime dalyvavo 6 001 kognityviai sveikas 40-73 metų amžiaus suaugęs Jungtinės Karalystės gyventojas. Dalyviai 16 mėnesių internetu pildė mitybos vertinimus, kad nustatytų, kiek magnio kasdien suvartoja su maistu. Prieš tyrimo laikotarpį ir po jo buvo atlikti smegenų vaizdo tyrimai, siekiant įvertinti smegenų tūrį ir baltosios medžiagos pažeidimus.
Rezultatai parodė, kad asmenų, kurie kasdien suvartojo daugiau magnio (daugiau nei 550 miligramų), smegenys, sulaukus 55 metų, atrodė vieneriais metais jaunesnės nei tų, kurie kasdien suvartojo vidutiniškai magnio (350 miligramų). Tyrime taip pat pažymėta, kad didesnis magnio suvartojimas, atrodo, turėjo didesnį teigiamą poveikį moterims, galimai dėl estrogenų buvimo.
Smegenų senėjimas atitolinamas maisto medžiagų ir mineralų pagalba
Šios išvados leidžia manyti, kad magnio vartojimo didinimas vartojant magnio turtingus maisto produktus nuo ankstyvo amžiaus, ypač sulaukus keturiasdešimties ar net anksčiau, gali sulėtinti smegenų senėjimo procesą. Ankstesniais tyrimais taip pat nustatytas ryšys tarp magnio ir mažesnės demencijos rizikos.
Mokslininkai teigia, kad šis būtinas mineralas padeda mažinti oksidacinį stresą ir uždegimą smegenyse, kurie, kaip manoma, prisideda prie smegenų ląstelių struktūros nykimo ir Alzheimerio ligos išsivystymo. Daug magnio yra keliuose maisto produktuose, įskaitant raudonąsias paprikas, špinatus, vandens kruopas, juodąjį šokoladą, agurkus, juodąsias pupeles, pinto pupeles, avinžirnius, avinžirnius, lęšius, migdolus, anakardžius ir žemės riešutus[6].
Funkcinės mitybos specialistas ir priešuždegiminių ligų ekspertas Darylas Gioffre’as pataria, kad žmonės kasdien turėtų suvartoti 500-600 miligramų magnio. Kadangi dauguma žmonių su maistu gauna tik apie 200 miligramų magnio, dažnai reikia papildomai vartoti 300-450 miligramų magnio glicinato arba magnio citrato, t. y. magnio formų, kurias organizmas lengvai pasisavina.
D. Gioffre pabrėžia, kad magnis yra svarbiausias smegenų neuroprotektorius. Jis daro didelę įtaką mokymuisi, atminčiai, nuotaikai ir kitiems svarbiems veiksniams. Tyrimais įrodyta, kad vartojant magnio papildus galima sumažinti Alzheimerio liga sergančių pelių smegenyse esančių plokštelių skaičių, o žiurkėms pagerinti ilgalaikę erdvinę atmintį ir bendrą smegenų funkciją.
Naujausias tyrimas pabrėžia magnio svarbą palaikant smegenų sveikatą ir mažinant pažinimo funkcijų silpnėjimo riziką. Įtraukdami į savo mitybą daug magnio turinčių maisto produktų ir apsvarstydami galimybę vartoti tinkamus maisto papildus, galime išsaugoti smegenų funkciją, pagerinti atmintį ir apsisaugoti nuo neurologinių sutrikimų, tokių kaip demencija.
