Smalsi žmonija: kiek tikėtina, kad egzistuoja paralelinės visatos ir kitos Žemės?

Įdomybės, Mokslas, TeorijosMiglė Tumaitė
Smalsi žmonija
Žmonės mąsto, kiek tikėtina, jog egzistuoja paralelinės visatos. Guillermo Ferla/Unsplash nuotrauka.

<h2>Anot daugelio teorijų, iš tiesų egzistuoja ir daug kitų Žemių</h2>
<p>Grožinėje literatūroje ir tokiuose filmuose kaip „Žmogus-voras“ bei, žinoma, skirtingose jo dalyse paralelinės visatos – dar vadinamos multivisatomis – rodos, egzistuoja kartu (vienu metu) su mūsiške, pradedant nedidelių įvykių skirtumais, baigiant visiškai skirtingomis fizikos taisyklėmis. Bet kokiu atveju, įvairios prielaidos ir hipotezės nepaliaujamai jaudina bei žavi kone kiekvieną.</p>
<p>Taip, fizikos mokslas išties daug svarstė, ar vis tik gali egzistuoti paralelinės visatos, ir pateikė nemažai su tuo susijusių teorijų.</p>
<p>Pavyzdžiui, viena populiari teorija remiasi tuo, ką fizikai jau žino: visata akivaizdžiai plečiasi. O tai reiškia, kad toli nuo Žemės esančios galaktikos tolsta nuo mūsų, – tai vadinama kosmine infliacija[1].</p>
<p>Be kita ko, kuo labiau tolstame nuo Žemės planetos, tuo greičiau visa tai vyksta. Galima sakyti, jog visata plečiasi per greitai, kad šviesa mus pasiektų iš labai tolimų galaktikų, dėl ko galime daryti išvadą, jog visatoje yra taškas, kurio tiesiog nematome[2]. Nepaisant to, tai toli gražu nereiškia, kad ten nieko nėra, mat tikimasi, kad yra ir daugiau galaktikų, bet mes, ko gero, taip niekada jų ir nepamatysime.</p>
<p>Įdomu tai, kad dalis fizikų visatos dalis, esančias toliau mūsų, apibūdina kaip atskirą, lygiagrečią visatą. Ši teorija yra populiari, kadangi jai nereikia jokios ypatingos fizikos informacijos ar kardinalių pokyčių mūsų dabartiniame supratime.</p>
<p>Kita teorija apie paralelines visatas gi remiasi kosmine infliacija, pasikartojančia ne vieną kartą. Manoma, jog kai infliacija įvyko iškart po Didžiojo sprogimo, ji „nutiko“ keliose vietose. Dėl to išsipūtė atskiri visatos burbulai ir kai kuriais atvejais konkrečios rūšies materija atsidurdavo viename burbule, o ne kitame, kas reiškia, kad kai kuriuose burbuluose fizinės taisyklės, turinčios įtakos tam tikriems procesams, skiriasi.</p>
<p>Taigi, kiekvienas burbulas vis dar yra begalinio dydžio, tačiau atskirtas nuo mūsų visatos[3]. Fizikams ši teorija atrodo įdomi, nes ji gali paaiškinti, kodėl neatradome tam tikrų dalykų, kuriuos moksliškai tikėtumės pamatyti. Tai apima magnetinius monopolius – vienpusius magnetinius laukus, kurie turi tik neigiamą arba teigiamą pusę. Vietoj to jie gali egzistuoti absoliučiai kitame visatos burbule.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nasa-cphnknrwxps-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Derėtų nepamiršti ir kvantinės mechanikos – fizikos teorijos, atsiradusios XX a. pradžioje</h2>
<p>Kvantinė mechanika, kaip žinia, yra susijusi su mažų dalelių veiksmo tikimybe. Tarkim, jeigu maža dalelė paleidžiama į sieną, ji gali atšokti nuo jos arba pro ją prasiskverbti. Galiausiai kvantinė mechanika mums nurodo, kuris įvykis yra labiau tikėtinas.</p>
<p>Tačiau matematikoje (apskaičiavime) nėra nieko, kas pasakytų, kad turi įvykti tik vienas iš įvykių – abu dalykai gali įvykti vienu metu. Nepaisant to, mes gebėtume pamatyti tik vieną iš jų. Kitaip tariant, jei pamatytumėte, kaip dalelė atsimuša į sieną, ji tuo pačiu metu taip pat galėjo tuneliu pereiti kiaurai sieną – tik kitoje visatoje, ne mūsų.</p>
<p>Paralelinėje visatoje viskas būtų lygiai taip pat, kaip ir mūsų, išskyrus vieną mažytį skirtumą – toje visatoje dalelė keliavo per sieną, užuot nuo jos atsimušusi. Daugelio pasaulių teorija savo ruožtu teigia, kad tai vyksta kiekvieną kartą, kai įvyksta kvantinė mechaninė reakcija, dargi sukurianti atskirą paralelinę visatą. Tačiau tenka pripažinti, jog sukūrus paralelinę visatą, nebeturime būdo su ja bendrauti.</p>
<p>Kita vertus, nors ši teorija perdėm įdomi, visgi patikrinti jos negalime.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/federico-beccari-l8126owlroy-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sekančios Žemės paieškos tęsiasi</h2>
<p>Iš esmės kiekviena kvantinė reakcija mūsų planetoje galėtų sukurti kitą lygiagrečią visatą su kita Žeme. Bet dėl galybės skirtingų teorijų – visatos burbulų bei begalinės erdvės – viskas tampa dar sudėtingiau. Juolab kad jeigu vis tik yra begaliniai visatos burbuliukai bei begalinė erdvė, tai reiškia, kad yra tikimybė, jog lygiai tokie patys įvykiai pasikartos kitame burbule ar kitoje platybėje, kad būtų sukurta kita Žemė.</p>
<p>Tačiau bandant visa tai apskaičiuoti, daug teorijų tampa išties mažai tikėtinomis. Deja, mes nežinome, ar šios paralelinės visatos apskritai egzistuoja (nūdienoje tokia informacija dar nėra prieinama). Žinoma, fizikai bando rasti būdų, kaip tai patikrinti, bet tai labai sudėtinga. Kita vertus, kas žino – galbūt kitos visatos mokslininkai visa tai jau išsiaiškino.</p>