Slovakijos opozicinės partijos ketina inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Roberto Fico vyriausybe
Slovakijos opozicinės jėgos artimiausiu metu ketina inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Roberto Fico vyriausybe. Tai antradienį, sausio 14 d., bendroje spaudos konferencijoje pareiškė partijų „Progresyvioji Slovakija“, „Laisvė ir solidarumas“, „Krikščionys demokratai“, „Slovakija“, „Už žmones“ ir „Krikščionių sąjunga“ atstovai. Šių partijų nariai kaltina premjerą išdavus šalies interesus ir simpatizuojant diktatoriams.[1]
„R.Fico išvyko iš Slovakijos. Užuot buvęs namuose ir sprendęs žmones varginančias problemas, jis keliauja po pasaulį, nusilenkia diktatoriams, mėgaujasi prabanga kažkur Vietname. Jis įžeidinėja mūsų kaimynus ir partnerius. Mes aiškiai pareiškiame, kad neleisime R. Fico pasukti Slovakijos į rytus“, – „Aktuality“ citavo progresyvios Slovakijos lyderį Michailą Šymečką (Michal Szymeczka). – Per 14 metų, kai R. Fico buvo valdžioje Slovakijoje, jis padarė tiek daug žalos, kad neįmanoma jo suskaičiuoti per 10 valandų.“
Kada tiksliai pasitikėjimo R. Fico ministrų kabinetu klausimas bus pateiktas balsavimui parlamente, kol kas nežinoma, rašo „Reuters“. Norėdama apkaltos vyriausybei opozicija turės užsitikrinti daugumą parlamento balsų. Dabar valdančiąją koaliciją Slovakijos parlamente palaiko 76 iš 150 deputatų.
Fico Robert – 1964 09 15Topoľčany, Slovakijos politikas. Dr. (teisės m., 2002). Sudijavo teisę Bratislavos universitete, 1988–92 Slovakijos valstybės ir teisės instituto doktorantas; 1994–2000 atstovavo Slovakijai Europos Žmogaus Teisių Teisme. 1987–90 priklausė Čekoslovakijos komunistų partijai, 1990–99 – Demokratinės kairės partijai (įkurta reformavus Slovakijos komunistų partiją). Nuo 1992 parlamento narys. Nuo 1999 vadovauja partijai Kryptis – socialinė demokratija (SMER). 2006–10 koalicinės vyriausybės ministras pirmininkas (jam vadovaujant 2009 01 01 Slovakijoje įvestas euras). 2012–18 vėl ministras pirmininkas; 2012–14 vadovavo pirmajai Slovakijos vienpartinei vyriausybei, po 2016 03 parlamento rinkimų suformavo koalicinę vyriausybę. 2014 nesėkmingai balotiravosi į prezidentus. Aktyviai priešinosi Europos Sąjungos nustatytai privalomo imigrantų priėmimo kvotų sistemai (viešai vadino ją visišku fiasko), plūstančių pabėgėlių srautą vertino kaip grėsmę tiek Slovakijai, tiek visai Europai.
2018 03 atsistatydino dėl politinės krizės ir protestų, kurie kilo nužudžius žurnalistą Jáną Kuciaką, tyrusį Italijos nusikalstamos grupuotės Ndrangheta ryšius su Slovakijos politiniu elitu. SMER 2023 09 laimėjus pirmalaikius parlamento rinkimus nuo 10 25 vėl ministras pirmininkas (koalicinę vyriausybę, be SMER, sudarė Balsas – socialinė demokratija (HLAS) ir Slovakijos nacionalinė partija), jau 10 26 pareiškė, kad Slovakija stabdanti karinę paramą Ukrainai, t. p. pasisakė prieš sankcijas Rusijai.[2]
R. Fico, dujos, V. Putinas ir Ukraina
2024 m. gruodžio pabaigoje R. Fico lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po to R. Fico grasino apriboti elektros energijos tiekimą Ukrainai – žiemos ir nuolatinių Rusijos atakų prieš šalies energetikos infrastruktūrą akivaizdoje. Reaguodamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė V. Putinui „nurodyti“ R. Fico „atidaryti antrą energetinį frontą prieš Ukrainą Slovakijos žmonių interesų sąskaita“. V. Zelenskis priminė, kad R. Fico atsisakė Kijevo pasiūlytos kompensacijos už dujų tranzito iš Rusijos nutraukimą nuo sausio 1 dienos. Dabar jis „gali palikti Slovakijos žmones be mažiausiai 200 milijonų JAV dolerių per metus, kuriuos Ukraina moka už importuojamą elektrą“, gruodžio pabaigoje socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos prezidentas.[3]
Sausio 11 dieną Slovakijos premjeras teigė, kad jam „atsibodo“ Ukrainos prezidentas, kuris „laksto po Europą, tik maldauja ir šantažuoja bei prašo pinigų“.[4]
„Tai tiesiog turi liautis“, – per opozicijos inicijuoto parlamentinio komiteto posėdį pareiškė R. Fico. Opozicionieriai pareikalavo R. Fico paaiškinimo apie jo kelionę į Maskvą, taip pat apie tolesnius Slovakijos žingsnius, susijusius su rusiškų dujų tranzito per Ukrainą nutraukimu.
Sausio 13 dieną R. Fico socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į Ukrainos lyderį, siūlydamas jam dėl „visiško V. Zelenskio darbo darbotvarkės rimtumo supratimo“ susitikti „Slovakijos Respublikos teritorijoje netoli Slovakijos valstybinės sienos su Ukraina“.
„Gerai. Atvykite į Kijevą penktadienį“, – įraše socialiniame tinkle „X“ atsakė V. Zelenskis.
Užkrečianti „mada“ arba kaip vaikai tampa politikos įrankiais
Slovakijoje kilo skandalas po to, kai moksleivis Simonas Omanikas (Simon Omanik), įsisegęs Ukrainos vėliavos spalvų kaspiną, atsisakė paspausti ranką prezidentui Peteriui Pelegriniui (Peter Pellegrini) per olimpiadų nugalėtojams ir medalininkams skirtą apdovanojimų ceremoniją. Ministras pirmininkas R. Fico sureagavo į incidentą savo paskyroje „Facebook“ platformoje.[5]
Išplatinus vaizdo įrašą, kuriame paauglys atsisako paspausti rankas valstybės vadovui, S. Omanikas davė interviu, kuriame pavadino R. Pelegrinį populistu, sukčiumi ir melagiu, kuriai netinkama spausti ranką.
Atsakydamas į tai, R. Fico sukritikavo moksleivį socialiniame tinkle, vadindamas jį „baisiu paaugliu“, kuriam reikia „trenkti į veidą“ ir atimti apdovanojimą.
„Jei švietimo ministras būtų suorganizavęs tokį renginį ir vienas iš puikių studentų nebūtų paspaudęs man rankos kaip vienam iš pirmųjų trijų valstybės vadovų, pirmiausia norėčiau jo paklausti, ar jis turi vaikų kambarį. Antra – ko jį išmokė tėvai. Trečia – aš paimčiau iš jo apdovanojimą ir išsiųsčiau jį ten, kur jam ir priklauso, stebint visai žiniasklaidai“, – rašė R. Fico.
Premjeras pabrėžė, kad toks elgesys nenusipelno pagarbos.
