Rytų Europos vlastybės stoja į kovą su stambių prekybos tinklų dominavimu ES rinkoje
Rytų Europos šalys, vadovaujamos Slovakijos žemės ūkio ministro Richardo Takáčo, ėmėsi iniciatyvos stiprinti Europos Sąjungos (ES) taisykles dėl nesąžiningos prekybos praktikos. Kartu su Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Lietuva, Rumunija ir Slovėnija, Slovakija siekia esminių struktūrinių pokyčių, kad būtų apsaugoti smulkesni tiekėjai ir vartotojai, patiriantys nuostolius dėl didžiųjų prekybos tinklų dominavimo.
Tokie tarptautiniai prekybos tinklai kaip „Lidl“, „Tesco“, „Spar“ ir „Auchan“ jau dešimtmečius yra įsitvirtinę Rytų Europoje. Jų derybinė galia leidžia mažinti kainas tiekėjų sąskaita, taip spaudžiant vietinius ūkininkus ir maisto perdirbėjus. Ministro Takáčo teigimu, dabartiniai ES pasiūlymai, pristatyti gruodžio mėnesį, nepajėgūs išspręsti tokių problemų kaip selektyvios kainodaros strategijos ar produktų pardavimas už mažesnę nei savikainos kainą.
Slovakija imasi lyderės vaidmens
Slovakijos vyriausybė, vadovaujama premjero Roberto Fico, siekia, kad ES įvestų griežtesnes taisykles ir padidintų apsaugą ne tik ūkininkams, bet ir galutiniams vartotojams. Takáčo vadovaujama koalicija akcentuoja būtinybę užtikrinti sąžiningesnes sąlygas maisto tiekimo grandinėje. Slovakijoje jau yra taikomos priemonės vietiniams gamintojams apsaugoti, įskaitant planuojamą konstitucinį pakeitimą, kuris įpareigotų prekybos tinklus siūlyti ne mažiau kaip 50 proc. vietinės produkcijos reklamos kampanijose.
Nepaisant pastangų, daugelis Rytų Europos šalių susiduria su teisiniais iššūkiais, kai jų iniciatyvos konfliktuoja su ES bendrosios rinkos taisyklėmis. Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas ėmėsi agresyvių veiksmų prieš užsienio prekybos tinklus, įskaitant mokesčių įvedimą, kainų lubas ir vietinės nuosavybės skatinimą. Tačiau kritikai teigia, kad šie žingsniai daugiau skirti tarptautinių konkurentų išstūmimui nei realiai apsaugai.
Pabrėžiama nacionalinio intereso svarba
Takáčo vadovaujama politika pabrėžia nacionalinio intereso svarbą. Slovakija, kartu su Lenkija ir Vengrija, taip pat palaiko neteisėtą embargą Ukrainos žemės ūkio produkcijai, aiškindama tai būtinybe apsaugoti vietinius ūkininkus. Šie veiksmai pabrėžia augantį konfliktą tarp nacionalinių prioritetų ir ES teisės.
Rytų Europos siekis reformuoti ES taisykles rodo gilėjančią atskirtį tarp senųjų ir naujųjų Sąjungos narių, kartu primindamas apie sudėtingą pusiausvyrą tarp nacionalinių ir bendrųjų ES interesų. [1]
