<h2>Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitė nustebino ne tik renginių gausa. bet ir netikėtu atradimu</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kasmet balandžio pabaigoje mūsų šalyje vyksta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms, tačiau retai plačiajai visuomenei girdimas renginių ciklas. Šiųmetė, 21-oji, savaitė transliuoja naują šūkį „Nauja realybė – naujos formos“ ir atliepia į laikmečio aktualijas[1]. Vis tik, nei naujasis šūkis, nei kiti įdomūs renginiai nebūtų sutraukę tiek žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio, jeigu ne Kaune įvykęs didžiulis atradimas.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Būtent Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje rastas lobis – senos knygos, ilgą laiką buvusios užrakintos viename iš čia esančių seifų. Talpykloje slėpėsi net 70 knygų, o seniausia jų išleista greičiausiai dar XVI–XVII amžiuje[2]. Tai didžiulis atradimas tiek miesto, tiek apskritai Lietuvos bibliotekų tinklui.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;"><img src="77_CDN_URL/images/linas-drulia-o2zig6n66qi-unsplash.jpg" alt="Kaunas" /></p>
<h2>Bibliotekos seife netikėtai atrastos net XVI-XVIIa. siekiančios, paauksuotos knygos</h2>
<p class="p1">Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka yra įsikūrusi pačioje laikinosios sostinės širdyje – Laisvės alėjoje, pastate, kuriame ankščiau veikė ūkio bankas. Nuo banko laikų, bibliotekos patalpose yra išlikę du puikiai išsilaikę seifai. Vieno, mažesniojo, seifo keli skyreliai iki šiol buvo užrakinti, o rakto bibliotekininkai neturėjo. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės ir 96-ojo bibliotekos gimtadienio proga nuspręsta kartu su seifų meistru juos atverti[3].</p>
<p class="p1">Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pranešime spaudai teigiama, jog seifą atidaręs „Centrinio raktų serviso“ meistras Petras Šumila užtikrino, kad seifas kažkada buvęs atvertas, o iš naujo užrakintas raktu. Atidarius seifą rasta 70 knygų, daugiausia jų išleista XIX amžiuje prancūzų kalba. Knygas apžiūrėjus kartu su restauratorėmis iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos, paaiškėjo, kad jų būklė patenkinama arba gera, parazitų ar pelėsio pėdsakų rasta tik keliose jų. Seniausia seife rasta knyga – veršiuko oda aptrauktais mediniais viršeliais, išleista greičiausiai XVI–XVII amžiuje, o XVIII amžiuje jau restauruota. Daugelio knygų viršeliai dekoruoti, kai kurių puslapiai paauksuoti, kelios knygos įrištos ranka. </p>
<p class="p1">Pranešime spaudai pažymima, jog tyrinėjant knygas, ieškoma detalių, kurios galėtų atskleisti, kas ir kada knygas galėjo užrakinti seife. Vienoje knygoje rastas sveikinimas gimtadienio proga, rašytas 1952 m., rodo, kad tai tikrai padaryta vėlesniu laikotarpiu. Pats radinio pobūdis – knygos, sufleruoja, kad lobis seife užrakintas pastate jau veikiant bibliotekai, tačiau niekas iš dabartinių ar buvusių darbuotojų šio fakto prisiminti negali. Kol kas šis atradimas lieka netikėta ir paslaptinga dovana, bibliotekininkų savaitės proga.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/janko-ferlic-sfl_qonmy00-unsplash.jpg" alt="Knygos" /></p>
<h2>Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka veikia daugiau nei šešis dešimtmečius</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Biblioteka, kurioje aptikti paslaptingieji lobiai Kaune veikia nuo 1960-ųjų ir yra įsikūrusi Laisvės alėjoje, šalia fontano, pastate, kuriame tarpukariu veikė brolių Jono ir Juozo Vailokaičių ūkio bankas. Bibliotekos pastatas laikomas istorizmo stilistikos pavyzdžiu, pastatytas 1864-ais, o rekonstruotas 1936-ais, pagal architekto Arno Funko projektą. Tai viena seniausių viešųjų bibliotekų Lietuvoje[4].</p>
<p class="p1">Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 2020-ųjų spalį atidaryta po metus trukusios rekonstrukcijos, finansuotos Europos Sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis. Tuomet ir pradėti eksponuoti buvusio Ūkio banko seifai, tad nuspręsta jų paslaptį atskleisti iki galo. Ateityje tikimasi knygas restauruoti ir paruošti jų ekspoziciją, kurią apžiūrėti galės kauniečiai ir miesto svečiai.</p>
