<h2>Škotijos nacionalinėje galerijoje – netikėtas atradimas</h2>
<p>Daugiau nei šimtmetį apie paslėptą Vincento van Gogo autoportretą niekas nebuvo nė girdėjęs, tačiau neseniai už kito to paties menininko paveikslo nugarėlės paslėptas garsiojo olandų postimpresionalisto kūrinys buvo surastas Škotijos nacionalinės galerijos kuratorių dėka.</p>
<blockquote>
<p>Galerijos atstovai pranešė, kad anksčiau nežinomas V. van Gogo darbas, kuriame pavaizduotas pats menininkas, buvo rastas kitoje 1885 m. paveikslo „Valstietės galva" drobės pusėje[1].</p>
</blockquote>
<p>Edinburgo galerijos ekspertai paveikslą aptiko, kai prieš būsimą parodą rentgeno spinduliais peršvietė drobę.</p>
<p>V. van Gogo muziejus Amsterdame ištyrė naujai atidengto paveikslo drobę ir patikino, kad autoportretas „beveik neabejotinai" yra originalas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-07-15-at-1-20-25-pm.png" alt="" /></p>
<h2>Dailininkas drobes naudodavo pakartotinai</h2>
<p>Kaip V. van Gogo autoportretas atsirado paveikslo „Valstietės galva" nugarinėje pusėje? Šiuo metu ekspertai spėlioja, kad XX a. pradžioje įrėminant kūrinį jis buvo padengtas klijų ir kartono sluoksniais bei taip paslėptas.</p>
<p>Dabar ekspertams tenka ieškoti būdų, kaip jį atidengti nepažeidžiant „Valstietės galva" paveikslo. </p>
<p>Pats faktas, kad viename kūrinyje V. van Gogas galėjo užslėpti net keletą paveikslų, neturėtų stebinti. Dėl pinigų stygiaus V. van Gogas drobes naudodavo pakartotinai, taigi tikėtina, kad būtent taip nutiko ir šiuo atveju[2].</p>
<p>Jau anksčiau keletas kitų autoportretų iš Nueneno laikotarpio 1883–1885 m., kai V. van Gogas gyveno pietų Nyderlandų mieste, buvo aptikti ant jo ankstesnių paveikslų nugarėlių ir dabar kabo Nyderlandų bei Jungtinių Valstijų muziejuose.</p>
<p>Naujai surastame menininko autoportrete, jis pavaizduotas barzdotas, su skrybėle, o ekspertai teigia, kad yra iš karto atpažįstamas ir negali būti įvardijamas kaip kitas asmuo.</p>
<blockquote>
<p>Manoma, kad portretas tapytas ankstyvosios V. van Gogo kūrybos laikotarpiu, be to, portrete aiškiai matoma kairioji menininko ausis, kurią, kaip žinoma, jis 1888 m. nusipjovė.</p>
</blockquote>
<p>Škotijos nacionalinės galerijos vyresnioji kuratorė Frances Fowle teigia, kad V. van Gogo autoportreto atradimas yra „jaudinantis" įvykis:</p>
<blockquote>
<p>„Tokios akimirkos pasitaiko neįtikėtinai retai. Mes atradome nežinomą Vincento van Gogo, vieno svarbiausių ir populiariausių pasaulio dailininkų, kūrinį."</p>
</blockquote>
<p>Būsimos impresionistų parodos Karališkojoje Škotijos akademijoje Edinburge lankytojai gali pamatyti autoportreto rentgeno nuotrauką per švieslentę.</p>
<h2>V. van Gogas – netipinė asmenybė ir intriguojantis menininkas</h2>
<p>V. van Gogas buvo dailininkas postimpresionistas, kurio darbai tuomet išsiskyrė emocijomis ir spalvomis. Tačiau jo gyvenimas nebuvo nei lengvas, nei kupinas turtų ir sėkmės, nei ilgas.</p>
<p>Kurį laiką jis siekė tapti dvasininku, tačiau nebuvo priimtas į seminariją dėl to, kad lotynų kalbą laikė mirusia[3].</p>
<p>Dirbęs įvairius darbus, galiausiai 1880 m. rudenį V. van Gogas nusprendė persikelti į Briuselį ir tapti dailininku.</p>
<p>Nors jis neturėjo jokio formalaus meninio išsilavinimo, jo brolis Theo pasisiūlė finansiškai paremti brolį. Jau 1885 m. jis sukūrė pirmąjį savo šedevrą „Bulvių valgytojai".</p>
<p>Tuo pat metu, jis išgyveno ir asmeninio gyvenimo dramas. Jo romantiniai santykiai buvo painūs ir kupini skausmo.</p>
<p>Jis buvo įsimylėjęs neseniai našle tapusią pusseserę Keitę, kuri jį atstūmė. Vėliau menininkas persikėlė į Hagą ir įsimylėjo alkoholikę prostitutę Klasiną Mariją Hoornik[4]. </p>
<p>Tačiau neilgai trukus jo mylimoji vėl ėmė verstis prostitucija, o V. van Gogą apėmė visiška depresija.</p>
<p>Jis visą gyvenimą kovojo su psichikos sveikatos problemomis. Dažnai jausdavosi labai piktas arba liūdnas ir negalėjo kontroliuoti savo emocijų.</p>
<blockquote>
<p>Kartais jis žalodavo save, išgyvendavo sąmonės pritemimus. Būtent tapyba jam padėjo suvaldyti emocijas, tačiau kartu ir dar labiau skatino asmenybės nestabilumą. </p>
</blockquote>
<p>Tuo metu nebuvo tinkamo suvokimo apie psichikos sveikatą, todėl menininkas niekada nesulaukė reikiamos pagalbos. </p>
<p>Jis nusižudė būdamas tik 37 metų, taip ir nepatyręs tikros šlovės ir pripažinimo. </p>
<p>Per visą savo gyvenimą V. van Gogas sugebėjo parduoti tik kelis savo paveikslus ir buvo priverstas kai kuriuos savo darbus iškeisti į maistą ar gydymą.</p>
<blockquote>
<p>Iš viso jis sukūrė daugiau kaip 2 100 darbų, iš kurių 860 tapybos darbų aliejiniais dažais ir daugiau kaip 1 300 akvarelių, piešinių ir eskizų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/stale-grut-f5mwsw11jjo-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Brangiausi darbai puošia privačių kolekcininkų namus arba geriausius pasaulio muziejus</h2>
<p>Nors dauguma žymaus tapytojo darbų yra tokiuose muziejuose kaip Niujorko MoMA, Orsė muziejus Paryžiuje ir jo paties vardo muziejus Amsterdame, keliems turtingiems privatiems kolekcininkams pavyko įsigyti dailininko kūrinių, tiesa, už milžiniškas sumas.</p>
<p>1889 m. nutapytas paveikslas „L'homme est en mer" 2015 m. „Sotheby's" aukcione buvo parduotas privačiam kolekcininkui už 24 mln. JAV dolerių.</p>
<p>Paveikslas „Arbres Dans Le Jardin de L'Asile", nutapytas 1889 m., 2019 m. buvo parduotas už 40 mln. JAV dolerių[5].</p>
<p>Tuo tarpu „Portrait de l'artiste sans barbe" „Christie's" aukcione Niujorke buvo parduotas už 65 mln. dolerių ir tuo metu buvo vienas brangiausių parduotų kūrinių.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau brangiausiai parduotas buvo gydytojo Paulo Gacheto, kuris rūpinosi dailininku paskutiniaisiais jo gyvenimo metais, portretas.</p>
</blockquote>
<p>1990 m. „Christie's" aukcione Niujorke kūrinys buvo parduotas privačiam kolekcininkui už rekordinę 75 mln. dolerių kainą ir taip tapo brangiausiai kada nors parduotu V. van Gogo paveikslu.</p>
<p>Kūrinyje vaizduojamas daktaras P. Gachetas, sėdintis prie stalo, palenkęs galvą ir atsirėmęs į savo ranką. Ant stalo taip pat galime pastebėti lapiją, žolę, kuri tuo metu buvo naudojama vaistams nuo tam tikrų širdies sutrikimų gaminti.</p>
<p>V. van Gogas nutapė dvi skirtingas šio paveikslo versijas, o antrąjį kūrinį galima pamatyti Orsė muziejuje Paryžiuje.</p>
