Atsakingos institucijos atvirai „išsidirbinėja“ – taiko dar nepriimtus teisės aktus ir skirtingus kriterijus panašių projektų vystytojams
Lietuva įsisuko į didžiulį energetinės nepriklausomybės skandalą, kai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Aplinkos apsaugos agentūros bei valstybinių bendrovių „Via Lietuva“ ir „LTG Infra“ tarnautojai galimai veikia ne valstybės labui sudarinėdami kliūtis verslui investuoti į atsinaujinančius išteklius. Skaičiuojama, kad dėl to Lietuva jau praradusi per 4 mlrd. eurų privataus ir valstybinio kapitalo investicijų.
Pastaruoju metu spaudoje mirgantis „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis kiek nustūmė dėmesį nuo savęs ir visuomenės žvilgsnį nukreipė į tai, kaip Lietuva siekia tapti „energetiškai nepriklausoma“ šalimi, tačiau tuo pačiu žudančia bet kokias (buvusiems valdininkams nepalankias?) investicijas į vėjo jėgainių parkus[1].
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) lapkričio 19 d. atviru laišku kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, tuometinę ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, seimo pirmininką Saulių Skvernelį, energetikos ministrą Dainių Kreivį, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą bei parlamento frakcijų seniūnus dėl šalies energetinio proveržio naikinimo ir daugiau nei 4 mlrd. eurų investicijų stabdymo.
Anot konfederacijos, aukščiau minimos institucijos jau eilę metų piktybiškai kenkia Lietuvai ir neleidžia pagaliau tapti energetiškai nepriklausomai savo veiksmais atbaidant visus, norinčius investuoti į šalies energetiką. Pasak LAIEK, šios institucijos atbuline tvarka taiko teisės aktus, diskriminuoja vystytojus, iškreipia rinkos sąlygas – vieniems suteikdamos reikiamus leidimus, o kitiems – ne, nesuprantamai interpretuoja teisės aktus bei masiškai pradelsia sprendimų priėmimo terminus, numatytus įstatymuose.
Žlugdomos šimtai milijonų investicijų
Minimame kreipimesi pabrėžiama, kad tokiais veiksmais žlugdoma galybė investicijų, kurias norėjo padaryti jau šešios Lietuvoje veikiančios energetikos bendrovės.
Štai UAB „Sunly vėjo elektrinių parkai“ yra priversta stabdyti daugiau kaip 960 mln. eurų investicijas Lietuvoje ir keturių nepriklausomų vėjo energetikos parkų plėtrą, kadangi VSTT daugiau nei pusmetį vėlavusi priimti sprendimą dėl minėtiems parkams būtinos atlikti poveikio ūkinei veiklai studijos (PŪV). Be kita ko, buvo taipogi taikomi teisės aktai, kurių iš tiesų nebuvo galima taikyti, o išvados dėl investuotojo veiklos galimybių grįstos „nuomone“, o ne teisės aktais.
Taip pat nurodoma, kad tendencingai žlugdomos ir UAB „Evecon“ numatytos didesnės nei 1,2 mlrd. eurų investicijos trijuose Lietuvos parkuose.
„Jau 7 mėnesius VSTT nepriima teigiamų sprendimų dėl PAV ataskaitos viename projekte, nors ji jau keletą kartų taisyta pagal suderintas pastabas, o Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) sprendimo priėmimui pasitelkia papildomus du subjektus ir papildomus ekspertus, kas lems daug ilgesnį sprendimo priėmimo laiką, nors remiantis LR įstatymais, galutinius sprendimus turi priimti pati AAA“, – nurodoma laiške.
Dėl teisės aktų taikymo atbuline data bei vėjo elektrinių stabdymo dėl paukščių, kuriems nėra taikomos apsaugos priemonės, Lietuva gali netekti dar 800 mln. eurų investicijų, kurias suplanavo UAB „Archstudija vėjo elektrinių parkai“ į tris vėjo jėgainių parkus šalyje.
Analogiškus veiksmus VSTT esą taiko ir UAB „Enefit Green“ atžvilgiu, kuri Lietuvoje turėjo plėtoti dvejus vėjo jėgainių parkus ir investuoti apie 500 mln. eurų. Dėl tų pačių veiksmų bendrovei „Green Genius“ teko sustabdyti 600 mln. eurų investicijas bei dar apie 500 mln. eurų bendrovių „Homa group“ bei „Geoinvest“ investicijų, numatytų į keturis šalies vėjo jėgainių parkus.
Tiesa, žlugdomos ir to pačio „Ignitis renewables“ daugiau nei 800 mln. eurų siekiančios investicijos, už kurias turėjo būti plėtojami trys vėjo jėgainių parkai.
Situacija identiška „Teltonikai“ – sudaromas neadekvatus biurokratinis koridorius
Tiesa, nors šių energetikos bendrovių skaudulys Lietuvos žiniasklaidos dėmesio dar neprikaustė, padarytos investicijos net kiek didesnės nei skandalingai iš Lietuvos išstumto „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko, dėl kurio šalis prarado 3,5 mlrd. eurų verslo investicijas bei apie 6 tūkst. darbo vietų.
Savo rašte LAIEK aiškina, kad lygiai taip pat kaip ir „Teltonikos“ atveju, šiems projektų vystytojams esą yra sudaromos neadekvačios biurokratinės kliūtys – infrastruktūros projektavimas ne tik vilkinamas po ilgiau nei pusmetį, bet ir galiausiai yra nutraukiamas neradus alternatyvių infrastruktūros maršrutų.
Preliminariais konfederacijos skaičiavimais, dėl tokių biurokratinių mechanizmų šalis netenka aukščiau minimų bendrovių per metus sumokamų daugiau nei 30 mln. eurų mokesčių iš nekilnojamo turto ir bendruomenių, kas bendrai sudarytų net apie 900 mln. eurų per visą elektrinių eksploatacijos laikotarpį.
Dar svarbiau, kad šiose vėjo elektrinėse būtų pagaminta apie 70 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, ko pasekoje, galėtume tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe.
„Tuo tarpu, remiantis neoficialiais duomenimis, apie tokius VSTT ir jos valdininkų veiksmus yra žinoma Aplinkos ministerijai, atlikusiai vidinį auditą, kuriame paaiškėjo, kad net apie 70 proc. atvejų VSTT veikla buvo neteisėta – pradelsti terminai, teisės aktai taikyti neteisingai, diskriminuojant vystytojus ir pan.“ – teigia LAIEK.
„Teltonika“ prezidentas su sunkumais susidūrė po to, kai prezidento rinkimuose parėmė G. Nausėdą
Tuo tarpu „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys teigė, kad su biurokratine mėsmale susidūrė tada, kai finansine išraiška pareiškė palaikymą antrajai kadencijai išrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai[2].
„Aš pajaučiau, kad nuo to laiko visi mano projektai ėmė lėtėti. Visi atsakymai ir terminai, svarstymai, pasidarė ilgesni. Galbūt čia yra sutapimas ir kuriama sąmokslo teorija, nukreipiant nuo pagrindinių klausimų – kaip gauti elektrą, kaip padaryti tai, kad projektas veiktų ir būtų įgyvendintas. Aš nenorėčiau, kad mes nuklystume į „kas galėtų paneigti“ ir pan.“ – tvirtino A. Paukštys.
Verslininkas taip pat teigė nevaikščiojęs nei pas ministrus, nei pas politikus, prašydamas paramos savo projektams, kas turėtų ir taip būti padaryta net ir neprašant.
O štai dėl to, kad tuometiniams valdininkams nepalankų kandidatą parėmęs A. Paukštys pas šiuos nevaikščiojęs su „konjako dėžutėmis“, dėl to buvo kaip reikiant „pačirškintas“ valstybinės reikšmės kelių valdytojos „Via Lietuva“, užkrovusios ant verslininko pečių pernelyg nelogiškus reikalavimus. Pavyzdžiui, sprendimas uždrausti tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje, pasiūlant tiesiog derybas su privačių sklypų savininkais.
