Šių laikų realybė: didėjanti nuosavų namų paklausa ir gyvenimas užmiestyje

Aplinka, Kaimas, NamaiMiglė Tumaitė
Gyvenamosios vietos kaita
Šiandien žmonės migruoja tarp miestų ir kaimų. Ivos Rajovic/Unsplash nuotrauka

<h2>Miestas ir kaimas bei geresnio gyvenimo paieškos – natūralus poreikis gyventi laimingai</h2>
<p>Mintys galvoje sukasi kone visuomet… Vieną minutę prisiminimai mus nuneša į tuos laikus, kai sėdėjome prie alyvų žiedais nudabinto valgomojo stalo ir kalbėjomės su močiute, o kitą, tuo tarpu, štai supamės ant saulės apšviestų sūpynių ir kramsnojame šviežią šokoladinio pyrago gabalėlį. Visgi norint pabėgti nuo rūpesčių, įgrisusios aplinkos ar įkyrių mieste gyvenančių kaimynų, kapstymasis iliuzijose, svajose ar tobulą gyvenimą menančiuose prisiminimuose dažnai negelbėja – reikia imtis kažkokių veiksmų.</p>
<p>Mes, žmonės, esame kaip tie pavasarį grįžtantys paukščiai – mintimis klajojame po savo pasąmonės kampelius, arba, kitaip sakant, po išsvajotąjį „Disnėjaus pasaulį“, kuriame, rodosi, esame daug laimingesni, nei kad esame <em>čia</em>. Mat žmonijos noras ieškoti geresnio gyvenimo, vienovės su gamta bei neišsenkančio ramybės šaltinio yra gajus ne ką mažiau, nei kad buvo senais laikais[1].</p>
<p>Anuomet mūsų protėviai bei seneliai statė pastoges, įrenginėjo ūkinius pastatus gyvuliams, sodino grūdines kultūras bei pasėlius norėdami ne tik patogiau gyventi, bet ir tuo pačiu atsiriboti nuo sudėtingos bei ganėtinai atšiaurios gyvenimo realybės.</p>
<p>Tuo tarpu šių dienų žmonės bėga iš miestų dėl tam tikrų juos gąsdinančių pavojų: vedini saugumo instinkto, kuomet pro namo langą gali matyti savo vaikus, lakstančius šalia veik apleisto kelio, žmonės ieško malonios aplinkos ir glaudesnio sąlyčio su žeme bei tokiu būdu siekia ramybės, kurią tikisi gauti gyvendami kaime. Mat įvairių parkų, natūralios žalumos ir milžiniškų miškų kuriamos atmosferos dėka jie turi šansą pasijusti taip, lyg laikas yra pavaldus jiems, o ne atvirkščiai, kaip kad gyvenant visuomet triukšmingame miesto šurmulyje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gautam-krishnan-8501xsqmw3i-unsplash.jpg" alt="Miestas" /></p>
<p>Tiesa ta, jog žmonija visada mėgino vienaip ar kitaip pabėgti nuo aplinkos ir kasdienių juos slegiančių rūpesčių. Aišku, kartais tai būdavo daroma neapgalvotai ir kvailai, o kitais atvejais visai kūrybingai ir perdėm išradingai: įspūdingi pastatai iš stiklo, fantastiško dydžio bokštai, dideles minias pritraukiantys prekybos centrai, pramogų parkai bei kiti mus linksminantys objektai mena žmonių pastangas, kuriomis gana aktyviai bandoma išvengti kasdienių suvaržymų ir apatijos, kylančios iš vienišumo ir atskirtumo nuo gamtos jausmo.</p>
<p>Ir visa tai iš esmės yra savotiškas šiuolaikiškos kultūros produktas<em>. </em>Tuo tarpu galime sau leisti pasvarstyti, ar tai apibūdina pabėgimo nuo gamtos troškimą, ar augančių poreikių neišvengiamybę, kuri palaipsniui didėja dėka virtinės įvairių pasirinkimų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kristina-tamasauskaite-bdves1wxucs-unsplash.jpg" alt="Gyvenimas kaima" /></p>
<h2>Gyvenimas kaime: už ir prieš</h2>
<p>Mes galime sakyti kaimui „ne“ ir tai mums, tiems tikriems miestiečiams, suteiks savotišką atsipalaidavimą, komforto ir palaimos jausmą, kai pagalvosime, jog nereikės kas vakarą sėdėti prie malkomis kūrenamos krosnies ar akylai stebėti, kad iš miško neatsėlintų paslaptingas ir visai nelauktas svečias. Tuo tarpu taip džiuginantis kasdienis miesto šurmulys, ristele bėgiojantys ir visur besibraunantys žmonės bei didelis parduotuvių ir restoranų pasirinkimas miesto žmogui gali būti tiesiog tobulas aktyvaus gyvenimo ritmo komponentas.</p>
<p>Aišku, keičiant gyvenamąją vietą reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad lankymasis muziejuose, teatruose, baruose ir įmantriose kavinėse retai nustelbia malonumo jausmą, kuri patirtume gerdami kavą nuosavo namo prieangyje ir girdėdami paukščių čiulbesį vietoj, pavyzdžiui, kiekvieną rytą girdimo šaižaus penktame aukšte gyvenančio kaimyno balso… Mat tikimybė pasirinkus miestą gyventi daugiabučio namo bute (geriausiu atveju jis gali turėti visai erdvų balkoną) yra gana didelė, na, aišku, nebent turite galimybę įsigyti nuosavą namą, kuris lyginant su namais kaimuose dažnai, deja, kainuoja daug brangiau[2].</p>
<p>Tiesa, jog mieste socialinis gyvenimas verda visai kitu ritmu; taip pat ten gausu kultūrinių renginių, didesnių galimybių, susijusių su karjera bei mokslais. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad žmonių varžymosi tarpusavyje mastas ten yra itin didelis ir keliantis nemenkų iššūkių.</p>
<p>„Taip“ atokioms gyvenamoms vietovėms sakome tuomet, kai save vadiname „žaliai spalvai prijaučiančiais žmonėmis“ ir galvojame, jog jokiu būdu nepaliksime kitoje namo pusėje esančio ir širdžiai taip mielo gėlių sodo. Ir visgi jei nesate tikri dėl gyvenimo kokybės mieste, persikėlimas į jį gali sukelti šiokį tokį diskomfortą. Mat žmonės, kurie nuo ankstyvos vaikystės gyveno ramų kaimo gyvenimą, gali pervertinti savo galimybes ir itin sunkiai prisitaikyti prie mieste esančio triukšmo bei kone nenumaldomo chaoso.</p>
<p>Jei vis tik jaučiatės, rodosi, pilnai pasiruošęs kardinaliems pokyčiams ir gyvenimui kaime, tuomet galbūt norėsite persikelti į miestelį, kuris yra išsidriekęs palei kalnus ar virtinę nesuskaičiuojamų ąžuolų. Tačiau tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tokius aspektus, kurie yra susiję su vaikų auklėjimu ir tolimesniu jų ugdymu mokyklose.</p>
<p>Ne paslaptis ir tai, jog gyvenimas kaime suteikia puikią galimybę ne tik šeimoms, bet ir pavieniams asmenims mėgautis grynesniu oru, laisvalaikiu gamtoje, ir visai nesvarbu, ar jūs esate gamtos mylėtojas, linkęs į gamtos pažinimą ir tyrinėjimą, ar tiesiog norite sportuoti bei užsiimti kita aktyvia kasdiene veikla.</p>
<p>Dar vienas iš gyvenimo kaime pranašumų yra tas, kad neretai nedidelį skaičių gyventojų turinčios gyvenvietės bei jų bendruomenės yra žymiai glaudesnės. Mat jose tvyranti bendruomeniškumo aura suburia žmones draugėn ir leidžia greičiau įsilieti į socialinį gyvenimą bei susirasti bendraminčių.</p>
<p>Tuo tarpu nedidelis žmonių apgyvendinimo tankis bei išsidėstymas kaimo teritorijoje įtakoja  lankstesnį transporto judėjimą išvengiant spūsčių ir intensyvaus eismo apylinkėse, priemiesčiuose bei trajektorijose tarp jų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nick-staal-yucgy15s5_o-unsplash.jpg" alt="Miesto gyvenimas" /></p>
<h2>Gyvenamosios vietos pakeitimas pandemijos akivaizdoje – žmonės ryžtasi daug kam</h2>
<p>Turtuoliai finansinės krizės ar tam tikrų ligų, pavyzdžiui, maro metu visada bėgo į labiau civilizuotas vietas bei didmiesčius. Tačiau 2020 – 2021 metų pandemijos rykštė atidengė kone visus gyvenimo mieste trūkumus. Uždarytos parduotuvės, smarkiai apriboti tarpusavio ryšiai ir absoliuti sėdėjimo namie kontrolė parodė, jog šie kardinalūs pokyčiai gali būti toli gražu ne laikini.</p>
<p>Turbūt niekas nedrįstų ginčytis, jog pandemija visus mus papurtė iš pagrindų, išmušdama senąjį bei gana stabilų pamatą iš po kojų, ir pastatydama kitą – absoliučiai nepažįstamą. Pakeisdamas mąstyseną, iš naujo formuluodamas prioritetus bei planus ir parodydamas ganėtinai didelę nelygybę tarp žmonių, kuri, matyt, egzistavo visada, virusas nemažą dalį iš mūsų pastūmėjo ieškoti pigesnės vietos gyvenimui ir išvykti į kaimus ar priemiesčius[3].</p>
<p>Tiesa ta, kad dar prieš keliavimo tarp savivaldybių draudimo įsigaliojimą bei kitus žmonių laisvės suvaržymo aktus mes nė nepagalvojome apie galimybę keisti gyvenimą vietą – mes tiesiog gyvenimo, o miestas mus savotiškai įtraukė ir užėmė. Tuo tarpu šis visus sukrėtęs reiškinys peržengė asmeninių poreikių ribas ir pasireiškė egzistenciniu lygmeniu, kuomet žmogaus pažeidžiamumas tapo absoliučiai išsikerojęs, o ateitis nenuspėjama.</p>
<p>Žinoma, nevalia pamiršti, jog virusas nustatė ir kitas šio brutalaus žaidimo taisykles: galimybė dirbti iš namų ir suaktyvėjęs apsipirkinėjimas internetu tapo kasdiene mūsų duona.  Tikėtina ir tai, kad visai netolimoje ateityje darbas namuose taps absoliučiai įprasta praktika, o bėgantys miestai – eiliniu mėginimu išvengti viruso bei bandymu sutaupyti bent dalį asmeninio biudžeto. Ir taip – tai vadinama naujųjų kartų technologijos bambagysle, apie kurią praeities žmonės galėjo tik svajoti.</p>