Kritikų įvertintas ir pripažintas pranašiškas animacinis fenomenas
Simpsonai yra neabejotinas televizijos fenomenas skaičiuojantis jau 31-ąjį sezoną. Ilgiausia per visą istoriją rodoma amerikietiškoji komedija, animacinis filmukas puikiai įvertintas kritikų ir plačiai pripažįstamas, kaip vienas geriausių visų laikų humoristinės satyros šou. Nuo politikos, popkultūros iki kasdieninio šeimos gyvenimo.
Tiesą sakant išleista virš 700 serijų, kuriose Matt Groening jau prieš 21-erius metus numatė Donald’ą Tramp’ą Amerikos prezidentu, o prieš 23-ejus metus kompanijos „Disney“ perpirkimą[1] „Fox“. Tai sutapimai, kurie nepaliaujamai ir nuolatos kartojasi.
Ketvirto sezono „Marge in Chains“ serijoje rodoma pasaulinė gripo pandemija, kuri laidoje vadinama „Osaka flu“. Siaubingas virusas išplito dėl neatsakingo Japonijos fabriko darbuotojo elgesio kosėjant į daiktų pakuotes. Ieškodami gydymo Springfildo miesto gyventojai ignoruodavo daktaro Hiberto patarimus. Galiausiai apverčiamas sunkvežimis ir netyčia išlaisvinamos „bitės žudikės“. Pradedami suiminėti nekalti žmonės, Springfildas pasineria į didžiulius pilietinius neramumus, kurie virsta riaušėmis. Įdomus sutapimas yra tas, kad 2020 m. su tokiomis bitėmis susidūrė ir Amerika.
Atmetus tam tikras detales skamba kaip šių dienų aktualijos Amerikoje. Simpsonai atspėjo net ir itin didelio pasisekimo sulaukusio serialo „Sostų karai“ pabaigą. Galbūt Simpsonai žino kas laukia pasaulio po pandemijos? Kas čia vyksta?
Simpsonai numatė teksto koregavimo funkciją, sugedusią balsavimo mašiną, robotus bibliotekininkus ir patį D. Trumpą
Pakalbėkime apie viską nuo pradžių, pavyzdžiui iš 1994 m. serijos, kuomet buvo rodoma apie „Apple“ telefoną, kuriame sugedo automatinio teksto koregavimo funkcija. Šiai dienai ši problema yra puikiai žinoma, dauguma su tuo tikrai yra susidūrę. Kalbame apie tuos laikus kai žmonės kišenėse turėjo dydžio sulig „plyta“ primenančius telefonus, tačiau Simpsonai jau 1994 m. visiems rodė vaizdus apie automatinio teksto koregavimo funkciją.
Žmonės tais laikas dar neturėjo nė menkiausio supratimo kas tai per žaidimas gyvatėlė. Prisiminkit senuosius mygtukinius telefonus ir kiek džiaugsmo, bei laiko buvo praleista spaudžiant įvairiausius mygtukus, kurių pagalba galėjai valdyti gyvatėlę. Tuo metu tai buvo tikra naujiena, pagauti kamuolį ir stengtis nesusidurti su paties uodega.
Toliau galime prisiminti klaidingai balsus skaičiuojančias balsų skaičiavimo mašinas, kalbama apie 2008 m. rinkimų kampaniją. Houmeris Simpsonas bando balsuoti už Obamą, tačiau balsų skaičiavimo mašina užskaito balsą už J. McCainą.
Lizos vestuvių epizodas 1995 m. serijoje pateikia dar keletą netikėtų prognozių, kuomet kelionės į Londoną metu už Tauerio tilto matomas dangoraižis, kuris atrodo neįtikėtinai panašus į dabartinį „The Shard“ pastatą. Įdomu tai, kad šis pastatas pradėtas statyti tik 2009 m. – praėjus 14-ai metų po rodytos Simpsonų serijos.
Robotai bibliotekininkai – ši mintis buvo įgyvendinta praėjus daugiau nei 20 metų po rodytos Simpsonų serijos, Singapūre. Atspėtas ir 1993 m. Simpsonų serijoje atvaizduotas Siegfried’o ir Roy’aus įvykis, kuris išsipildė 2003 m. Du šou atlikėjai garsėjantys savo pasirodymais su dviem baltais bengaliniais tigrais buvo jų pačių užpulti[2]
JAV Nacionalinio saugumo departamento gyventojų šnipinėjimas, epizodas iš Simpsonų filmo išleisto 2007 metais. Mardžė su vaikais nusprendžia pabėgti ir pasislėpti, bet juos suranda agentai besiklausydami telefoninių pokalbių. Po šešerių metų, kaip iš giedro dangaus atsiranda daugumai puikiai žinomas[3] informatorius Edwardas Snowdenas, buvęs Nacionalinės Centrinės Žvalgybos darbuotojas (CIA). Jis paviešina slaptą informaciją apie gyventojų šnipinėjimą.
Įspūdingi panašumai matomi serijoje „Lisa Goes Gaga“ ir daininkės Lady Gaga „Super Bowl“[4] pasirodyme, kuris įvyksta po penkerių metų. Blizgantis kostiumas ir sklandymas virš žiūrovų pasikabinus ant kelių lynų.
Numatytas ir kadaise labai populiarus žaidimas „Guitar Hero“, kuris pirmą kartą išleistas 2005 metais. Serijoje iš 2002 m. Mickas Jaggeris ir Keithas Richardsas padovanojo Houmeriui striukę su nugaroje atspausdintu užrašu „Guitar Hero“.
Legendinės grupės „The Beatles“ senieji laiškai paminėti 2-ojo sezono 18 serijoje pavadinimu „Brush with greatness“. Joje rodomas atsakymas į gerbėjų laiškus, o atlikėjas sako: „Jie skyrė savo laiką parašyti man laišką ir man nerūpi, kad man prireiks dar 20 metų visiems atsakyti. „Aš atsakysių į kiekvieną iš jų“. Na, taip jau nutiko, kad dvi moterys iš Anglijos praėjus 50 metų gavo[5] atsakymą iš Paulo McCartney.
Ilgą laiką trukusios „Fox“ laidos gerbėjai pastebėjo, kad 2014 m. epizodo scena buvo stulbinančiai panaši į naujai paviešintas britų milijardieriaus Richardo Brandsono nuotraukas, kuriose jis sklandė „Virgin Galactic“ raketoje[6].
Galima surasti ir daugiau išsipildžiusių prognozių, iš kurių, tikriausiai, galima būtų išleisti pilną knygą. Sklando kelios teorijos, kurios paaiškina šiuos reiškinius, viena iš jų, kad animacija jau rodoma trisdešimt metų, todėl tai ilgas laiko tarpo per kurį Matt Groening yra aprašęs įvairiausius įvykių scenarijus. Tai tiesiog taip nutinka, kad kai kurios prognozės pasitvirtina.
Moksliškai tai paaiškinama tokia[7] teorija, kaip Harvardo matematikų Frederick Mosteller ir Persi Diaconis 1989 metais pasirodžiusiu „sutapimų tyrimo metodai“. Jame teigiama, kad kai atliekama tiek daug spėjimų paprasčiausiai kažkurie iš jų bus teisingi. Galbūt, tačiau, kodėl kitos ilgalaikės televizijos laidos, tokios kaip „Šeimos bičas“, „Kempiniukas“, „Tomas ir Džeris“ ar kiti nesugebėjo numatyti tiek ateities įvykių kiek Simpsonai?
Ateities programavimas – sąmokslo teorija gaubianti Simpsonų animaciją
Ko gero labiausiai paplitusi vadinamoji sąmokslo teorija apie Simpsonus yra[8] „ateities programavimas“ (angl. predictive programing). Tai teorija apie tai, kad vyriausybių ir aukštesnio sluoksnio darbuotojai naudojasi futuristiniais filmais ir knygomis, kaip masine minčių valdymo priemone. Taip jie siekia įteigti gyventojams suplanuotus ateities įvykius.
Pirmą kartą ši teorija pasiūlyta ir aprašyta tyrėjo Alan’o Watt, jis tai vadina subtilia psichologine įtaka pasinaudojant televizijos pagalba. Tokiu būdu visuomenė supažindinama su siekiamais įgyvendinti pokyčiais. Kuomet jie įvyksta, visuomenė tai priima kaip savaime suprantamą reiškinį. Tai sumažina visuomenės pasipriešinimą ir sąmyšį.
Teigiama, kad ateities programavimo atvejus galima pastebėti ne tik Simpsonuose, bet ir tokiuose filmuose kaip „Bado žaidynės“, „Futility“ ir daugelyje kitų. Ar tai gali būti tiesa? Ar šie įvykiai viso labo spėjimai ar ateities programavimas?
Įdomus faktas, kad Matt’o Groening kitas animacinis filmas yra pavadintas Futurama. Jis atvaizduoja Niujorką 31-ojo amžiaus technologinių stebuklų laikotarpyje. Animacijoje rodomi Įvairūs naujausieji įrenginiai, architektūra kuri panaši į taip vadinamą „Populuxe“ stilių, visuotinį klimato atšilimą, ypač nelanksčią biurokratiją, piktnaudžiavimą narkotikais ir kitą. Autorius iš tiesų kuria unikalius šedevrus, kurie palieka gilesnę prasmę nei tik paprasta, banali animacija.
