Teismas pripažino kaltais: neteisėtai išvežė užterštą gruntą ir padarė milijoninę žalą
Buvę Šilutės rajono savivaldybės vadovai nuteisti už aplinkos apsaugos pažeidimus ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – teismas nustatė, kad jų veiksmai padarė daugiau nei 55 mln. eurų turtinę žalą žemei.
Algis Bekeris, Sigitas Šeputis, Remigijus Rimkus ir Artūras Stonkus organizavo neteisėtą naftos produktais užteršto grunto išvežimą į ne tam skirtą garažų teritoriją, dėl ko beveik 8 tūkst. kv. m žemės tapo nebepritaikyta ūkininkavimui, rekreacijai ar gyvenamajai veiklai[1].
Kaltinamųjų veiksmai taip pat leido gauti beveik 188 tūkst. eurų lėšų teritorijos tvarkymui, iš kurių dauguma buvo finansuojama iš ES fondų, todėl padaryta ir didelė neturtinė žala valstybei bei savivaldybei.
Teismas nuteistiesiems skyrė daugiau nei 92 tūkst. eurų baudų: beveik 26 tūkst. eurų Algis Bekeris, beveik 30 tūkst. eurų Sigitas Šeputis, po daugiau nei 18 tūkst. eurų Remigijus Rimkus ir Artūras Stonkus. Be piniginių baudų, visiems keturiems atimta teisė trejus metus būti išrinktiems ar paskirtiems į valstybės, savivaldybių ar nevalstybinių organizacijų pareigas.
Prokurorė siūlo „Grigeo Klaipėdai“ 5 mln. eurų baudą už 48 mln. eurų žalą gamtai
Spalio mėnesio viduryje prokurorė Šiaulių apygardos teisme pareiškė, kad bendrovei „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos turi būti skirta 5 mln. eurų baudą ir įpareigota visiškai atlyginti Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotą žalą – daugiau nei 48 mln. eurų[2].
Teisėsaugos duomenimis, nuo 2012 iki 2020 metų bendrovė neteisėtai išleido į Kuršių maras bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų, kurių užterštumas organinėmis medžiagomis viršijo leistinas normas 166 kartus.
Be to, kaltinimai ir baudos taikomos ir vadovams bei darbuotojams: „Grigeo“ prezidentui Gintautui Pangoniui siūloma 200 tūkst. eurų bauda, ekologei Ritai Liakstutytei – 150 tūkst. eurų, o kitiems vadovams ir darbuotojams – nuo 10 tūkst. iki 125 tūkst. eurų. Bendrovė pripažįsta pažeidimus ir teigia siekianti atlyginti gamtai padarytą žalą.
Niekas netrukdė kirsti miškų paukščių perėjimo metu?
Tuo tarpu žalą gamtai neabejotinai daro ir valstybinės institucijos, turinčios rūpintis gamtos gerove. Pavyzdžiui, dar šią vasarą gyventojai pastebėjo, kad Panevėžio rajone Aplinkos ministerija leido kertamus miškus per paukščių perėjimo laikotarpį – darbai vyko griežtai draudžiamu metu, kai lizdus suka kovai.
Panašūs incidentai fiksuoti Kauno Ramybės parke, Vilniaus Žvėryne, kur be tinkamų leidimų ar buvo ardomi lizdai, ar iškirsti brandūs medžiai. Nepaisant Aplinkos apsaugos departamento priminimų apie neteisėtumo pasekmes, pažeidimai kartojasi ir kelia gyventojų nepasitenkinimą.
O štai valstybei svarbūs projektai, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, numato dar didesnius miško plotų pakeitimus: iš viso planuojama sunaikinti apie 42,9 ha, daugiausia ūkinio miško, nors įstatymas numato, kad tokiuose projektuose tam tikri miškotvarkos reikalavimai gali būti neatliekami, įskaitant laikinų privažiavimo kelių tiesimą.
Neteisėtai išpilto asfalto žala gamtai – 5,2 mln. eurų
Už padarytą žalą gamtai neteisėtai išpylus frezuotą asfaltą Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir kitose saugomose teritorijose pernai metų lapkritį buvo paskelbtas teismo sprendimas įmonei „Akordas 1“.
Teismas nusprendė, kad įmonė turi atlyginti 5,2 mln. eurų žalą aplinkai, nes atliekos buvo išpiltos ant miško kelių Pervalkoje ir Neringos–Smiltynės pl. sankryžos, pažeidžiant aplinkos apsaugos taisykles. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu toks asfaltas laikytinas statybine atlieka, todėl įmonė privalo padengti nuostolius, o sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
