Įmonei „Akordas 1“ – 5,2 mln. eurų bauda už žalą aplinkai: tokių nusižengusiųjų Lietuvoje nestinga

„Akordas 1“ turės atlyginti 5,2 mln. eurų žalą aplinkai

Aplinkos apsaugos departamentas neseniai pranešė, kad trijose Kuršių nerijos vietovėse asfalto atliekas išpylusi įmonė „Akordas 1“ teismo sprendimu turės atlyginti 5,2 mln. eurų žalą aplinkai.

Pasak departamento, įgyvendindama kelio Neringoje rekonstrukciją, pastaroji įmonė 2020 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais dalį susidariusių statybinių atliekų vežė ne statybinių atliekų perdirbėjams, o jas neteisėtai išpylė ir išstumdė ant miško kelių valstybės saugomoje teritorijoje.

Atliekos buvo išpiltos Kuršių nerijos nacionaliniame parke – Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, ant grunto kelio dalies Pervalkoje ir ant grunto kelio dalies tarp Neringos–Smiltynės pl. sankryžos ir Žaliojo kelio.

Minimose teritorijose buvo išpilta 1199, 635 tonos nefrezuoto asfalto atliekų. 

Pati įmonė kategoriškai nesutiko su tuo, kad jos išpiltas frezuotas asfaltas laikytina atlieka ir kad jos pakartotinai panaudoti nei aplinkkelio tiesimui, nei duobių lyginimui ji negalėjo.

Šias aplinkybes ji įrodinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Vis tik Lietuvos apeliacinio teismas priėmė sprendimą, kad toks asfaltas laikytinas statybine atlieka.

Teismo vertinimu, toks statybinių atliekų atgabenimas, išpylimas ir išstumdymas minėtose teritorijose vertintinas kaip teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas. Paskutinė teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Didžiausia bauda už žalą aplinkai – virš 100 mln. Eur

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamentas už 10 tūkst. tonų miško žemėje Vilniaus rajone nelegaliai užkastų atliekų pažeidėjams paskaičiavo 103,9 mln. eurų baudą žalai atlyginti^[1]. Tai tapo didžiausia bauda už tokio tipo aplinkosauginį pažeidimą.

„Paskaičiavus išmestų atliekų tankį gauta, kad žemės sklype preliminari atliekų masė 9974,34 t, padaryta žala (pagal preliminarius skaičiavimus) aplinkai – 103 992 468,84 Eur“, – tuomet sakė departamento atstovė Renata Surovec.

Bauda skirta už Vilniaus rajono Juodžių kaime esančiuose sklypuose veikusį nelegalų sąvartyną, kuriame atliekos buvo deginamos ir užkasamos nuo nuo 2010 m.

Anksčiau atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad nelegalią veiklą koordinavo anksčiau už įvairius nusikaltimus teistas Darjušas Zareckis: jo vadovaujama grupuotė teikdavo atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas.

Po departamento sprendimo, atliekų tvarkymo ėmėsi sklypą valdanti Nacionalinė žemės tarnyba. Teigta, kad jų sutvarkymo išlaidos taip pat gali būti išieškotos iš D. Zareckio.

Nemenka bauda buvo skirta ir už 2018 m. aplinkos užteršimą naftos produktais Šilutės rajone. Tuomet žala gamtai įvertinta 55 mln. eurų, o pavojingomis atliekomis buvo užteršta beveik 8 tūkst. kv. m ploto teritorija. 

Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo „Grigeo Klaipėda“ atvejis, o Aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį dėl 48 mln. eurų žalos.

Kitas ne mažiau dėmesio sulaukęs incidentas – gaisras „Ekologistikos“ padangų saugykloje, įvertintas 5,5 mln. eurų suma.

2018 m. statybinių medžiagų užkasimu apkaltinta Vilkaviškio įmonė „Gintrėja“, kuriai pateiktas 33 mln. eurų ieškinys^[2].

Savo ruožtu pati didžiausia Lietuvos ekologine katastrofa laikomas incidentas įvyko dar prieš nepriklausomybės atkūrimą. 1989 m. tuometinės „Azoto“ gamyklos, dabar žinomos kaip „Achema“ teritorijoje išsiliejo tūkstančiai tonų amoniako ir užsidegė amofoso trąšų sandėlis.

Incidentas pareikalavo septynių žmonių gyvybių, nukentėjo dar tūkstančiai aplinkinių miestų gyventojų, bet katastrofos padaryta žala gamtai niekada taip ir nebuvo įvertinta.

Kaip įvertinti į gamtą paleistą taršą, kuri yra nesugrąžinama

Aplinkos apsauga nuo piktavališkų teršėjų – ypač svarbi, tačiau kaip ji yra įvertinama pinigais? Tai klausimas, kuris gali iškilti ne vienam, ypač atsižvelgiant į tai, kad į gamtą paleista tarša yra nesugrąžinama: juk į upę ar jūrą ištekėjusių pavojingų medžiagų atgal surinkti dažniausiai nepavyksta.

Lietuvoje aplinkai padarytos žalos apskaičiavimą reglamentuoja Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika. Vis tik, kaip turėtų būti įvertinta padaryta žala nėra aiškiai nustatyta.

Ekspertai pastebi, kad dažniausiai už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos apskaičiuoja žalą tik preliminariai. Tokiu atveju visos abejonės vertinamos įtariamojo naudai, ir tokie ikiteisminiai tyrimai negali būti perduodami teisminiam nagrinėjimui. Būtent todėl, neretu atveju didžiausi ir net pasikartojantys teršėjai gali išvengti atsakomybės^[3].

Teoriškai, Aplinkos apsaugos įstatymas įtvirtina gamtos išteklių naudotojų ir ūkio subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją padarius įpareigoja atkurti aplinkos būklę, esant galimybei iki pirminės būklės buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dažniausiai atsižvelgia į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mąstą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan.

Teisme įprastai yra akcentuojama, kad pirmiausia turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Vis tik, atvejais, kai žalos nustatyti nepavyksta, pasirenkama netaikyti ir baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvoje padidintos baudos už aplinkos taršą

Seimas šiais metais pritarė įstatymų projektams, kuriais sugriežtinamos sankcijos už aplinkosaugos pažeidimus fiziniams ir juridiniams asmenims^[4].

Priimtais įstatymo pakeitimais sugriežtintos baudos už saugomų rūšių, laukinių gyvūnų žalojimą, saugomų rūšių, laukinių augalų ir grybų žalojimą, naikinimą ir jų naudojimą, prievolės atkurti mišką nevykdymą, invazinių rūšių naudojimą, nustatyta atsakomybė juridiniams asmenims, neteisėtai laikantiems laukinius gyvūnus; sugriežtinta atsakomybė už Žvejybos taisyklių pažeidimus.

Priimtomis Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis taip pat nustatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Žemės gelmių registre neįregistruotos geoterminių gręžinių sistemos, neįregistruoto požeminio vandens gavybos gręžinio, neįregistruoto angliavandenilių gręžinio naudojimas taip pat užtraukia baudą.