Pilietis pasidalino, kad su Aplinkos ministerijos žinia kertamas didžiulis miško plotas
Gyventojai netveria pykčiu, kad Lietuvos labui dirbanti Aplinkos ministerija iš tiesų ne saugo gamtą, o priešingai – prisideda prie jos „išparceliavimo“. Štai gamtai neabejingi tautiečiai pasidalino nerimą keliančia žinute, kad pastaroji jau davė „palaiminimą“ vieno iš Panevėžyje esančių didelio ploto miškų kirtimui ir ne bet kada, o tada, kada yra paukščių perėjimo metas ir tokius darbus atlikti yra griežtai draudžiama.
„Vien Panevėžio r. geležinkelio statybai AM palaimino 30 hektarų miško sunaikinimo, per patį paukščių perėjimą, nusikaltimą“, – liūdna informacija pasidalino vienas gyventojas.
Dar praėjusią savaitę 77.lt paviešino, kaip Kauno Ramybės parke be leidimo buvo ardomi kovų paukščių lizdai – nors įstatymai tai draudžia nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Savivaldybė teigia, kad darbai vykdyti su Aplinkos apsaugos departamento leidimu, tačiau ornitologai primena, kad kovai lizdus suka jau kovo pradžioje, tad leidimas neatitinka gamtos apsaugos poreikių.
Tai tik vienas iš daugelio gamtos niokojimo atvejų – vasario pabaigoje Vilniaus Žvėryne iškirsti brandūs medžiai, įskaitant beržus ir liepas, paliko gyventojus bejėgius. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad paukščių lizdų naikinimas be leidimo yra neteisėtas ir už tai gresia baudos, tačiau pažeidimai vis dar kartojasi.
Dėl kelio „Rail Baltica“ numatyta iškirsti dar ne vieną Lietuvos mišką
Tuo tarpu Susisiekimo ministerijos pateiktoje ataskaitoje apie „Rail Baltica“ projektą minima, kad miško plotai, į kuriuos pateks Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) sprendiniai, esą turės būti paversti kitomis naudmenomis[1].
„Iš viso planuojama sunaikinti apie 42,9 ha miškų, iš jų: ūkiniai – 42,2 ha, apsauginiai – 0,7 ha, ekosistemų apsaugos – 0,0054 ha.“ – teigiama ataskaitoje.
Taip pat nurodyta, kad remiantis Miškų įstatymo nuostatomis ir įgyvendinant valstybei svarbius projektus esą nėra draudžiama paversti kitomis naudmenomis pirmiau nurodytus miškus.
2023-aisiais Seimas priėmė sprendimą, kuriuo buvo atvertas kelias sparčiau tiesti europinę „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę – net ir per valstybinius miškus. Miškų kirtimas, anksčiau griežtai draudžiamas, buvo leistas, kad svarbus projektas nebūtų sutrikdytas[2].
Miškų įstatymo pataisomis buvo numatyta, jog apribojimai dėl kirtimų valstybei svarbiuose projektuose nebus taikomi. Taip pat buvo leista laikinai tiesti privažiavimo kelius per miškus, nesilaikant visų miškotvarkos reikalavimų. Pasibaigus darbams, keliai turėjo būti demontuoti, o pažeista žemė – atsodinta.
Įstatymu taip pat buvo numatyta, kad siauros, iki 10 metrų pločio žemės juostos, kuriomis tiesiami inžineriniai tinklai, pėsčiųjų ir dviračių takai, taip pat priskiriamos miškui.
Aplinkos ministras P. Poderskis: ilgiausias norų sąrašas ir teistas patarėjas brakonierius
O ko tikėtis iš Aplinkos ministerijos, kai jos vadovas – naujutėlio BMW ir „iPhone“ reikalaujantis Povilas Poderskis, dar be visa ko savo dešiniąja ranka išsirinko už aplinkos pažeidimus teistą Rolandą Masilevičių?
Rolandas Masilevičius, buvęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas, 2019 m. pripažintas kaltu dėl neteisėtos medžioklės: nubaustas bauda, neteko visureigio ir šautuvo, o medžioti jam drausta dvejus metus.
Nepaisant to, kad jam pavyko išsikovoti svarbias pozicijas greta P. Poderskio, ilgai garbės išlaikyti nepavyko – jau po kilusio skandalo R. Masilevičius nusprendė trauktis iš pareigų[3].
