Ekspertai skelbia, kad šildymas šiais metais bus ženkliai pigesnis
Nepaliaujamai artėja šildymo sezonas, daugeliui lietuvių tampantis tikru galvos skausmu. Gyventojams nerimaujant dėl to, kiek gi šį sezoną teks pakloti šildymo sąskaitoms, į šiuos klausimus atsako Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
LEA atstovai teigia, kad šiais metais, vertinant būsimojo šildymo sezono kainas, matoma daug pozityvių ženklų. Pirmiausia, akcentuojama, kad Valstybinė miškų urėdija nuo šių metų pradėjo pilna apimtimi vykdyti biokuro žaliavos tiekimo įsipareigojimus.
Pabrėžiama ir tai, kad šilumos gamyboje 3 kartus išaugo miško kirtimo atliekų, importas pilnai pakeistas vietine žaliava, o biokuro tiekimo rinkoje išaugo konkurencija[1]. Dėl pastarųjų priežasčių šildymo kainos kis į gyventojams palankią pusę.
Kaip teigia LEA ekspertai, prognozuojama, kad dėl išaugintos pasiūlos biokuro kaina šį šildymo sezoną bus galbūt net iki 30 proc. mažesnė.
Vien dabar trumpalaikių sandorių kaina biržoje yra 19,68 Eur/MWh, o tai yra net 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Teigiama, kad 2023–2024 m. šildymo sezono šilumos kainos vidurkis Lietuvoje svyruos apie 6–8 ct/kWh.
„Turėtume matyti pigesnį šildymo sezoną ir pigesnį prognozuojame bent 20 procentų“, – teigė laikinoji Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, jog šildymo kaina Lietuvoje turėtų būti vidutiniškai 20 proc. mažesnė: esą rinkos reguliuotojas ketina nustatyti 7,44 ct/kWh tarifą.
Tačiau nurimti gali anaiptol ne visi Lietuvos gyventojai. Jau dabar pastebima, kad šilumos kainos itin skiriasi didmiesčiuose ir mažuose šalies miesteliuose. Tai reiškia, kad provincijoje gyvenantiems, sąskaitos už šildymą atkeliaus gerokai didesnės nei tiems, kurie gyvena sostinėje ar, pavyzdžiui, Kaune.
Vilniečiai už šildymą mokės panašiai kaip ir pernai
Vilniuje šildymo kainos turėtų būti panašios kaip pernai, nors kogeneracinė jėgainė ir pradės deginti biokurą. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,01 ct/kWh be PVM, dar prieš metus – 8,48 ct/kWh.
Didžioji dalis šilumos iki šiol Vilniuje buvo gaminama deginant dujas, kurių kainoms pernai išaugus, buvo priimtas sprendimas laikinai deginti mažasierį mazutą.
Šiemet mazutas nebus deginamas, kadangi pilnu pajėgumu turėtų veikti Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas[2].
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) šiuo metu yra užsitikrinusi apie 30 proc. reikiamo biokuro, tačiau LEA ekspertai sako, kad jėgainės biokuro blokas šiais metais dar neveiks pilnu pajėgumu.
Pasak agentūros laikinosios vadovės A. Bagočiutės, nevertėtų tikėtis, kad pirmaisiais veikimo metais jėgainė iš tiesų dirbs 100 proc., o kol kas blokas veikia tik bandomuoju režimu, karštieji bandymai jėgainėje pradėti rugpjūčio 31 d.
Įvertinęs tai, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Gerimantas Bakanas sako, kad šį šaltąjį sezoną šildymo kainos turėtų būti panašios kaip ir praėjusįjį, tačiau, anot jo, šiluma vilniečiams galbūt galėtų ir atpigti.
„Preliminariai, ką matome dabar pagal situaciją rinkoje, kaina bus labai panaši lyginant su praėjusiais metais. Bet nenoriu dalinti pažadų. Labai tikimės, kad mums pavyks padaryti geresnę kainą, nei buvo praėjusiais metais“, – sakė VŠT vadovas.
Sostinės šilumos tiekėjas šildymo sezonui jau pasiruošęs, šiuo metu stebimos orų prognozės, žiūrima, kokios yra tendencijos, o pagal tai ir bus priimami sprendimai, kada gi šildymo sezonas bus oficialiai pradėtas.
Už šildymą ypač mažai mokės gyvenantys Kaune
O įvertinus šalies šilumos tiekimo bendrovių šilumos kainos rugsėjo mėnesį statistiką, galima išskirti keletą miestų, kuriuose šilumos kaina pernelyg nesikandžioja ir tikriausiai, liks pakankamai prieinama šildymo sezonui prasidėjus.
Pavyzdžiui, buitiniams vartotojams taikoma vienanarė šilumos kaina Kaune siekia 5,30 ct/kW. Tai yra pati palankiausia kaina vertinant didžiųjų miestų statistiką. Vilniuje šilumos kaina siekia 6,51 ct/kW., Klaipėdoje – 5,96 ct/kW., Šiauliuose – 5,98 ct/kW., o Panevėžyje – 7,00 ct/kW[3]. Tai reiškia, kad iš didžiųjų miestų gyventojų, labiausiai nepasisekė būtent panevėžiams.
Kainos ženkliai didesnės pažvelgus į mažesniuosius šalies miestus bei miestelius. Pavyzdžiui, Nemenčinėje buitiniams vartotojams taikoma vienanarė šilumos kaina siekia net 13,28 ct/kW. Tai yra didžiausia kaina visoje šalyje.
Su problemomis susidurti gali ir kitų Lietuvos miestelių gyventojai. Štai, Biržuose šilumos kaina rugsėjo mėnesį siekia 12,06 ct/kW. Neatsilieka ir Lazdijai su 11,34 ct/kW. bei Nemėžis, kur kaina siekia 10,75 ct/kW.
O kaip šios kainos atrodo skirtingų metų kontekste? Į šį klausimą atsakyti gali padėti vidutinės mėnesio šilumos kainos apžvalga. Šių metų rugsėjo mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,61 ct/kW. Palyginus su rugpjūčio mėnesiu, kilovatvalandės kaina padidėjo 4,59 proc[4].
Palyginimui, 2022 m. rugsėjo mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 11,02 ct/kWh ir lyginant su tų metų rugpjūčio mėnesiu, kilovatvalandės kainos pokytis siekė net 33,58 proc[5].
Didieji miestai už šildymą mokės mažiau, provincijose gyvenantys – ženkliai daugiau
Įvertinus skirtingus miestų šilumos kainų rodiklius tampa aišku, kad pigiausia šiluma šiais metais turėtų būti Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius taip pat atkreipia dėmesį į prieštaringą situaciją, kai didmiesčių gyventojai Lietuvoje mokės pigiau, o kuo mažesnis miestas – tuo šilumos kainos bus didesnės.
„Pati blogiausia situacija bus tose žiedinėse savivaldybėse, kur daug mažų miestelių, biokuro nedaug, daug gamtinių dujų, ten kaina gali siekti ir 15, ir 16 centų už kWh“, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas V. Lukoševičius.
Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo teigimu, tai reiškia, kad Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio rajonų, kuriuose šilumą tiekia mažos įmonės, gyventojai mokės net triskart daugiau nei jų kaimynai iš gretimo miesto ir didmiesčių.
Šildymo sezono metu bus galima gauti kompensaciją
Šildymo sezonas Lietuvoje įprastai skelbiamas spalį, o baigiamas jis yra balandį. Tai tampa didele našta nepasiturintiems šalies gyventojams, todėl nemažai daliai jų, prireikia pagalbos. Šiais metais, norintiems sulaukti kompensacijos, teks susipažinti su tam tikrais pokyčiais.
Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nustatyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., skiriant piniginę socialinę paramą, vėl būtų pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas[6].
Tai reiškia, kad siekiant kompensacijos, bus vertinamas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas.
Turto vertės normatyvas skirtingose teritorijose skirsis: didmiestyje jis bus net keletą kartų aukštesnis. Tai yra dėl to, kad tokio paties dydžio namas Vilniuje yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei, pavyzdžiui, Akmenės rajone.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje (miesto centre), gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkst. Eur, šeima, gyvenanti Akmenės rajone – apie 40 tūkst. Eur.
Verta pažymėti, kad piniginė socialinė parama galės būti skiriama net ir viršijant turimo turto normatyvui – įstatyme numatyta nuostata, kad turtas 3 mėnesius nebus vertinamas, kai dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.
Skiriant piniginę socialinę paramą, labai svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį, t. y. ar žmogus gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan., nes nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat svarbu ir tai, kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį.
