<h2>Mėlynom uogom „aplipęs“ krūmas tuoj „aplimpa“ vaikais</h2>
<p style="text-align: justify;">Turguje ar prekybos centre akys tikrai dažnai užkliūva už mėlynų, stambių uogų, kiek panašių į mėlynes. Tai šilauogė, dažnai vadinama XXI amžiaus uoga ir tikru vitaminu šaltiniu. Lietuvoje tai sparčiai populiarėjanti uoga, o apie jos auginimą susimąsto ir vis dažnesnis sodininkas, turintis laisvą žemės kampelį ir norintis palepinti save ar savo šeimą gardžiomis ir, svarbiausia, sveikomis sodo gėrybėmis.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors Lietuvos soduose vis dažniau pasirodo ir aukštoji, siauralapė ar kaukazinė šilauogė, populiariausia ir toliau lieka sodinė šilauogė (Vaccinium covilleanum)[1]. Vaikų itin mėgstamos stambios gražuolės mėlynos uogos dažnam sodininkui tampa vasaros delikatesu. </p>
<p style="text-align: justify;">Šilauogių veislės gali skirtis ankstyvumu-vėlyvumu ir krūmų aukščiu: žemaūgės ir aukštaūgės. Mūsų klimate verta rinktis ankstyvąsias ir vidutines veisles, nes jos spėja subręsti vasarą, iki pašalimo laikotarpio, skirtingai nuo vėlyvųjų. Tiesa, kai kurios vėlyvosios šilauogės gali būti atsparios ir minimaliam šaltukui[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Priklausant nuo konkrečios veislės ir laikotarpio kada perkama, sodinuko kaina gali prasidėti nuo 4 eurų ir dažnai pasiekia 7-8eurus. Pasisekus, šilauogių sodinukus galima įsigyti ir už 3,50 eurų už vienetą[3]. </p>
<h2>Šilauogių krūmai pasižymi ilgaamžiškumu ir lengva priežiūra</h2>
<p style="text-align: justify;">Dar prieš skubant įsigyti sodinukų ir planuojant gausų uogų derlių, svarbu įvertinti, ar turite visas reikiamas sąlygas šioms uogoms augti. Šillauogės puikiai auga puriuose durpių arba durpių ir smėlio, priesmėlio dirvožemiuose. Nors augalas mėgsta drėgmę, itin svarbus saikas – perteklinis vanduo, sodinukui taps pražūtingu.</p>
<p style="text-align: justify;">Geriausių rezultatų sulauksite, jei šilauogių krūmą pasodinsite užuovėjoje, tačiau ne visiškame pavėsyje, tai saulę mėgstantis augalas. Atsižvelkite ir į tai, kad tinkamai prižiūrimas, augalas vienoje vietoje gali augti ir apie 30 ar daugiau metų, todėl atidus vietos parinkimas yra ypač svarbus[4].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Remiantis Vilniaus universiteto botanikos sodo informacija, šilauogių sodinimui geriausia kasti 1,0×1,0 m dydžio ir apie 0,6 m gylio duobes, pilti į jas mišinį iš aukštapelkinių durpių, spygliuočių pjuvenų (papuvusių) ir rupaus smėlio (ne šarminio) be molio dalelių santykiu 4:1:1. Pilti mišinį į duobę geriausia dalimis, kiekvieną kartą suslegiant substratą, paskui gerai sulieti vandeniu, kad durpė pilnai įmirktų.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Patariama, kad sodinti krūmus geriausia 1,5 – 2,0 m atstumu vienas nuo kito, o paviršių pravartu užmulčiuoti 5-10 cm sluoksniu spygliuočių pjuvenomis (papuvusiomis) arba medžio žievėmis. Mulčiavimas būtinas ir labai svarbus augalo gerovei – jis palaiko drėgmę, pastovią dirvos temperatūrą, apsaugo šaknis nuo iššalimo, piktžolių, išdžiūvimo.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Augalo priežiūra nėra sudėtinga ar reikalaujanti daug dėmesio. Jei krūmas yra kasmet užmulčiuojamas, su piktžolių gausa susidurti neturėtumėte. Jei jos vis dėlto auga, plotą aplink krūmą rekomenduojama ravėti rankomis, nes naudodami įrankius, galite pažeisti augalo šaknis.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Remiantis Vilniaus universiteto botanikos sodo pateikiama informacija, pirmuosius metus, augalo geriau netręšti. Vėliau, kiekvieną pavasarį rekomenduojama tręšti amonio sulfatu, o rudenį, nurinkus derlių – kalio sulfatu.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Taip pat, nepamirškite šilauogių krūmus nuolat genėti, nes tai leis užtikrinti tinkamą krūmo augimą. Genėjimu užsiimti geriausia ankstyvą pavasarį, prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru, didesnes žaizdas patepant sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Oficialiame Vilniaus universiteto botanikos sodo puslapyje primenama, kad po genėjimo, krūmus patariama nupurkšti fungicidais. Svarbu atsiminti ir tai, jog nugenėtos šilauogės žydi truputį vėliau, sustambėja uogos, tų metų derlius sumažėja, bet sekančiais metais žymiai išauga.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Savo sodo puošmeną siekiant apsaugoti nuo įvairių ligų, svarbu apžiūrėti, atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Vilniaus universiteto botanikos sodo duomenimis, labiausiai paplitusios ligos – stiebų deguliai (sukėlėjas Fusicoccum putrefacens Shear), vėžys (sukėlėjas Phomopsis vaccinii Shear), kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.), filostikozė (sukėlėjas Phyllosticta vacinii), moniliozė (Monilia vacinii) ir kt. </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Su grybinėmis ligomis kovojama naudojant įvairius fungicidus, su kenkėjais – insekticidus. Tiesa, uogomis pasmaguriauti mėgsta ir žvėreliai bei paukščiai, krūmai būti iškapojami, o jūsų lauktas derlius nubyrės ir taps pulko paukščių pietumis. Siekiant to išvengti, verta pagalvoti apie tinklų tiesimą, ypač uogų nokimo metu.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/pexels-karolina-grabowska-4022096.jpg" alt="Šilauogės" /></p>
<h2>Gardžios uogos garantuos gerą nuotaiką ir apsaugą nuo ligų</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šilauogės gali būti tikru jaunystės eliksyru, nes jose sukaupiamas didžiulis antioksidantų kiekis. Būtent dėl to, šios skanios uogos gali būti naudojamos kovojant ar užkertant kelią vėžiniams susirgimams, ypač prostatos ar krūties, taip pat, padeda išvengti alergijų[5]. Šilauogių sultys gali būti naudojamos kaip vaistas, sergant bronchitu, sloga, nuovirais galima gydyti egzemą, nudegimus ar opas. </p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Remiantis Vilniaus universiteto botanikos sodo informacija, uogose gausu A, E ir C vitaminų, kurie yra natūralūs antioksidantai, esantis antocianinas gerina regėjimą ir mažina akių nuovargį, todėl užkandžiauti šilauogėmis patariama ilgai dirbantiems kompiuteriu.</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Uogose gausu ir bioaktyvių medžiagų, kurios gerina apetitą ir žarnyno darbą, gali apsaugoti nuo šlapimo takų uždegimo. Šilauogėse aptinkama ir daug geležies, todėl uogos rekomenduojamos vegetarams, veganams.</p>
<p class="p2" style="text-align: justify;">Botanikos sodas skelbia, kad optimali šilauogių norma per dieną – 100 g uogų. Geriausia šilauoges valgyti šviežias, nes tada visų gerųjų substancijų aktyvumas didžiausias. Visi perdirbimo procesai, tokie kaip virimas, kepimas, džiovinimas, ar šaldymas sumažina šių junginių aktyvumą net iki 50-60%.</p>
