Klystame galvodami, kad gavę daug pinigų, išspręstume savo problemas
Sutuoktiniai Lara ir Rogeris Griffith‘ai iš Anglijos pasakoja gyvenę taikai ir nesipykę iki tol, kol laimėjo didįjį loterijos prizą – beveik du milijonus svarų. Už trečdalį laimėtos sumos jie nusipirko namą ir prabangų Porsche automobilį, keliavo po pasaulį ir mėgavosi milijonierių gyvenimo patogumais. Vėliau jų naujuose namuose kilo gaisras, o jie, deja, buvo neapdrausti. Netrukus Rogeris paliko savo žmoną Larą. Dėl įtarimų, kad jis turi kitą moterį, keturiolika metų trukusi santuoka baigėsi, kaip ir jųdviejų laimėto prizo pinigai[1].
Kita loterijos laimėtoja – Sharon Tirabassi – vieniša motina nusipirkusi laimingą bilietą ir taip savo banko sąskaitą papildžiusį dešimtimi milijonų Kanados dolerių. Didelis namas, prabangūs automobiliai, dizainerių drabužiai, egzotiškos kelionės, paskolos draugams ir mažiau nei po dešimtmečio ji vėl važinėjo autobusu į darbą ir su savo šeima gyveno išnuomotame name.
Istorijų, kaip susiklosto žmonių gyvenimas, jiems laimėjus didelius piniginius prizus, apstu žiniasklaidoje ir net yra interneto svetainių, kuriose aprašyti jų likimai. Yra tyrimų teigiančių, kad apie septyniasdešimt procentų žmonių, netikėtai laimėjusių dideles pinigų sumas, per keletą metų jų greičiausiai neteks[ref lt- 2]. Knygos „Gyvenimo pamokos iš loterijų. Kaip apsaugoti savo pinigus baugiame pasaulyje“ („Life lessons from the lottery. Protecting your money in a scary world“) autorius Donas McNay‘ius sako, kad dauguma žmonių nėra pasirengę tokiam perversmui – jie nusižudo, skiriasi, juos apima depresija, jie iššvaisto visą turtą – pinigai lengvai ateina ir lengvai išeina.
Jeigu taip pat esate iš tų, kurie kada nors galvojote, kad, gavęs didelę pinigų sumą, pagaliau išspręstumėte visas savo problemas, pagalvokite, kad galbūt klystate. Ir klystate galbūt net ir manydami, jog būtumėte labiau finansiškai išprusę ir gautų turtų nepaleistumėte vėjais kaip minėti loterijų laimėtojai. Šiandien jau yra nemažai mokslinių tyrimų pagrindžiančių, kad savo gyvenimu siekdami daugiau turtų, visai netampame laimingesni. O argi ne to, kaip sako senoji pasaulio dvasinė išmintis – mes visi čia ir susirinkome?
Patenkinus svarbiausius poreikius, didesni pinigai laimės nebesuteikia
Socialinės psichologijos profesorius Edwardas Dieneris, kai kurių dar vadinamas „daktaru Laime“ (Dr. Happiness). Jis žinomas kaip mokslininkas tyrinėjantis ryšį tarp pinigų ir pasitenkinimo gyvenimu. Tyrinėti laimę jis pradėjo dar studijuodamas psichologiją. E. Dieneris užaugo nepasiturinčių ūkininkų šeimoje, bet jo tėvai jam visad atrodė optimistiški žmonės. Šiam psichologui nuo pat pradžių rūpėjo klausimas, ar pinigai padaro žmones laimingais. Jo idėjos universitete buvo sutiktos tokiomis profesoriaus replikomis: „Pone, Dieneri, jūs negalite atlikti tokio tyrimo, nes ūkininkai nėra laimingi žmonės, ir nėra būdų išmatuoti laimės“[2].
Pasirodo būdų yra. Edwardas Dieneris yra vienas tokių tyrimų pradininkų ir lyderių pozityviosios psichologijos srityje, kuri iš esmės padeda žmogui atsirinkti, kokių dalykų gyvenime verta siekti, jei nori būti laimingas. Savo tyrimų išvadas jis pateikė, išanalizavęs beveik du milijonus tiriamųjų iš daugiau nei pusantro šimto įvairių šalių. Edwardas Dieneris pasakoja[3]:
„Ką mes atskleidėme pirmą kartą, kad kai kuriose šalyse didėjančios pajamos, kai jos viršija tam tikrą ribą, iš tiesų veda žmones link sumažėjusio pasitenkinimo gyvenimu. Galbūt tie žmonės dirba taip sunkiai, kad jie negali pasimėgauti gyvenimu ar per daug susitelkia tik į materialius siekius.“
Pasak socialinio psichologo, žmonėms derėtų labiau susitelkti į santykius su kitais ir laisvalaikį ar kitas veiklas, kuriose sulauktų kitokio grįžtamojo ryšio ne tik uždirbti pinigai.
Pagrindinės ilgalaikių ir didelės apimties Edwardo Dienerio tyrimų išvados žinomos psichologijos mokslui – tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių, kurie priversti kasdien galvoti apie išgyvenimą, didesni pinigai prisideda prie laimės jausmo. Vis dėlto, kai jau patenkinami svarbiausieji žmogaus poreikiai, santykis tarp turto ir laimės vis silpnėja.
Turtuoliai nėra kur kas laimingesni už vidutines pajamas gaunančius žmones. Pastebima ir tai, kad, nepaisant to, jog per paskutinį pusšimtį metų daugelyje išsivysčiusių šalių gyvenimo lygis pakilo keletą kartų, bet laimės pojūtis ir pasitenkinimas gyvenimu nė kiek nesikeitė, o sergančių depresija netgi padaugėjo.
„Didesni namai, automobiliai, televizoriai, maitinimasis restoranuose, geresnė sveikata ir ilgesnis gyvenimas greitai tapo normaliomis gyvenimo sąlygomis, visi prie jų prisitaikė ir ėmė laikyti savaime suprantamais dalykais, taigi, žmonės nepasijuto nei laimingesni, nei labiau patenkinti“, – apie žmonių polinkius greitai priprasti prie to, kas gera, ir to nebepastebėti, pasakoja psichologas Jonathanas Haidtas[4].
Materialių siekių daugiausiai turi žmonės, kurie nepasitiki savimi ir jaučiasi nesaugūs
Ne vienas mokslininkas, tyrinėjantis nuo ko priklauso žmogaus laimė, atkreipia dėmesį ne tik į tai, jog pinigų ir laimės ryšys yra silpnas, bet būtina pasakyti ir tai, jog materialistiniai siekiai yra svarbi nelaimingumo priežastis. Psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky, parašiusi knygą apie moksliškai pagrįstus būdus, kaip padidinti laimės pojūtį, pastebi, jog materialistai labiau nei nematerialistai kenčia nuo įvairių psichinių sutrikimų.
„Materialūs žmonės turi nerealiai didelių lūkesčių, ką materialūs daiktai gali jiems suteikti, – sako Sonja Lyubomirsky. – Štai vienas tėvas man aiškino, kad, nupirkdamas 42 colių įstrižainės televizorių, jis taip pagerins santykius su sūnumi. Deja, tai nepadėjo“[5].
Kaip pasakoja mokslininkė, nors gaunantys didesnes pajamas teigė esantys labiau patenkinti gyvenimu, tačiau pasižiūrėjus, kaip jie iš tiesų leidžia savo laiką, neatrodo, kad jie užsiimtų džiaugsmingesnėmis veiklomis nei tie, kurie uždirba mažiau.
„Jie iš tiesų yra labiau linkę išgyventi kasdienį nerimą ir pyktį“, – apibendrina ji.
Ir ne tik tai – priduria knygos „Didelė materializmo kaina“ („The hight price of materialism“) autorius psichologas Timas Kasseris.
„Kuo labiau žmonėms rūpi jų materialistiniai tikslai, tuo mažiau jie linkę bendrauti tam, kad padėtų kitiems, – rašo mokslininkas. – Daugiau materialistinių siekių turintys žmonės yra mažiau empatiški ir mažiau nori bendradarbiauti, taip pat jie labiau linkę į manipuliacijas bei konkurenciją. Be to, kuo žmonių tikslai materialesni, tuo jiems mažiau rūpi ekologija ir jų gyvenimo būdas kenksmingesnis Žemei“[6].
Taigi, iš esmės labiau materialius išorinius dalykus vertinantys žmonės, pasak T. Kasserio, yra labiau linkę ir į narcisizmą. Šią vakarų visuomenėje vis stiprėjančią savybę dar būtų galima pavadinti pasipūtimu, arogancija ar egocentriškumu.
Pats profesorius Kasseris su šeima gyvena paprastai. Jie neturi kabelinės televizijos, interneto namuose, užsiaugina didžiąją dalį maisto patys ir stengiasi gyventi sąmoningai nematerialiai[ref lt -8].
„Mes su žmona daug gyvenimo pasirinkimų padarėme siekdami būti kuo mažiau paveikti materialių vertybių ir labiau siekti vidinių vertybių. Mes abu pasirinkome dirbti trumpiau ir uždirbti mažiau nei mes galėtume, – apie mokslinių tyrimų įtaką asmeniniam gyvenimui pasakoja psichologijos profesorius Timas Kasseris. – Tai suteikia mums galimybių užsiimti mėgstama veikla, leisti laiką su sūnumis, savanoriauti.“
Knygoje „Didelė materializmo kaina“ T. Kasseris rašo, kad Vakarų pasaulis priėmė pasaulėžiūrą, kurioje nebeužtenka turėti pakankamai, bet svarbu tampa turėti daugiau nei kiti[7]. Knygos autorius pastebi:
„Noras turėti vis daugiau ir daugiau stumia mus dirbti vis daugiau, bet, jau gavę tas gėrybes, mes turime jas išlaikyti, atnaujinti, pakeisti, apdrausti ir nuolat jas prižiūrėti. Materializmas labiausiai bręsta tarp žmonių, kurie jaučiasi netikri dėl meilės, pasitikėjimo savimi, kompetencijos ir kontrolės. Daugumai žmonių tai atrodo kaip būdas išsilaisvinti iš patiriamo nerimo ir nesaugumo jausmo. Masinė žiniasklaida kuria įtaigią žinutę, kad turėdami tuos daiktus, kurie yra vertės simboliai, jausimės geriau.“
Materializmą gydo dėkingumo praktikos
Deja, dažniausiai turto ir daiktų kaupimas nepadeda pasijusti geriau. Prastėja ne tik psichinė sveikata, bet ir labiau linkstama į tokius žalingus įpročius kaip rūkymas, alkoholis ar narkotikai, taip pat dažniau kankina įvairūs negalavimai – skauda galvą, nugarą, gerklę ar raumenis. Ir ką dar parodo T. Kasserio tyrimai – labiau į materialias vertybes linkę žmonės net ir miegodami negali gerai pailsėti, nes dažnai sapnuoja kritimą ir mirtį.
Vieni sapnuoja, o kiti, gyvenimą praleidę vaikydamiesi didesnių turtų, iš tiesų numiršta anksčiau nei reikėtų. Lietuvos mokslininkų komanda ilgą laiką stebėjo kelių tūkstančių vyrų požiūrį į įvairias gyvenimo vertybes ir jų įtaką jų gyvenimui. Stebėti pokyčiai per beveik keturiasdešimt metų – tie tiriamieji, kurie materialioms vertybėms skyrė pirmąją vietą, mirė anksčiau, o tie, kurie svarbiausiu laikė naudingumą kitiems, išgyveno ilgiau.
Robertas A. Emmonsas, pozityviosios psichologijos mokslininkas, sako, kad materializmas visų pirma atsiranda tada, kai žmogus nepakankamai įvertina tai, ką jau turi. Anot jo, siekius turėti vis daugiau turtų galėtų padėti sumažinti dėkingumo ugdymas. R. A. Emmonsas knygoje „Dėkingumas veikia!“ („Gratitude works!“) rašo:
„Savo pačių tyrime mes atradome, jog žmonės siekia prestižo ir kaupia turtą dėl to, kad tai padėtų susitvarkyti su nesaugumo jausmais ir žema saviverte. Dėkingumas gali padidinti pasitikėjimą savimi, nes yra nukreiptas į tai, ką gauname iš kitų. Dėkingi žmonės susitelkia į tai, kaip kiti jiems padeda ir mato savo gyvenimus kaip saugesnius ir visavertiškesnius, todėl mažiau linksta kaupti materialias gėrybes, kuriomis paprastai siekiama sustiprinti nesaugų savęs įvaizdį.“
Kaip išmokyti save būti dėkingą? Galima rašyti dėkingumo žurnalą apie kasdienes gyvenimo dovanas, laišką tam, kuriam jautiesi dėkingas, aplankyti tuos žmones, kurie tau ką nors gera padarė ir pasakyti „ačiū“ – tai keletas patarimų, kuriuos kaip moksliškai pagrįstus ir veiksmingus aprašo psichologas Robertas A. Emmonsas. Kaip priešnuodį norui vaikytis didesnių turtų, pozityviosios psichologijos atstovai taip pat siūlo puoselėti draugystę su aplinkiniais. Tvirti, gilūs ir šilti santykiai su kitais mus taip pat apsaugo nuo su laime nieko bendro neturinčiu, tačiau gyvenimo džiaugsmą atimančiu nesibaigiančiu turto kaupimu.
