Laivų susidūrimas Šiaurės jūroje sukėlė didžiulį gaisrą ir baimę dėl ekologinės katastrofos
Šiaurės jūroje prie Jungtinės Karalystės krantų kovo 10 dieną susidūrus dviem dideliems laivams kilo rimtas gaisras, sukėlęs baimę dėl galimos ekologinės katastrofos. Pirmadienį ryte po Portugalijos vėliava plaukiojantis konteinerinis laivas „Solong“ įsirėžė į naftos tanklaivį „Stena Immaculate“, išnuomotą JAV kariuomenės reikmėms. Incidento metu laivuose kilo stiprus gaisras, iš jų sklido juodi dūmai, o po nelaimės buvo pradėtos intensyvios gelbėjimo operacijos[1].
Pradžioje pranešta, kad krovininiame laive „Solong“ buvo 15 konteinerių su pavojinga cheminė medžiaga – natrio cianidu. Ši medžiaga yra itin nuodinga, kontaktuodama su vandeniu virsta ypač pavojingomis dujomis – vandenilio cianidu.
Tačiau vėliau laivo savininkė „Ernst Russ“ patikslino, jog keturi konteineriai esą buvo visiškai tušti. Pasak bendrovės atstovų, tik anksčiau konteineriuose buvo laikytas cianidas.
Kol kas nežinoma, kas buvo likusiuose konteineriuose, todėl klausimų dėl tikrojo gabenamo krovinio pobūdžio vis dar yra[2]. Be to, nepaisant šio patikslinimo, aplinkos apsaugos organizacijos išreiškė rimtą susirūpinimą, pabrėždamos, jog net ir maži cianido likučiai gali būti labai pavojingi jūrinei ekosistemai.
Susidūrimo aplinkybės kol kas irgi lieka neaiškios, tačiau žinoma, kad incidento metu bent vienas iš 16 tanklaivio „Stena Immaculate“ kuro konteinerių buvo pažeistas ir į jūrą ištekėjo reaktyvinis degalų kuras Jet-A1, skirtas JAV kariuomenės reikmėms.
Be to, incidento metu iki šiol yra dingęs vienas įgulos narys. Jo paieška buvo nutraukta po intensyvių gelbėjimo operacijų, tad manoma, kad darbuotojas yra miręs. Likusi dalis įgulos – 36 žmonės – sėkmingai evakuota, nors kai kurie iš jų patyrė nesunkių sužalojimų. Šis įvykis sukėlė nerimą ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl ilgalaikio poveikio aplinkai, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienas iš laivų vežė pavojingas medžiagas, o kitas – aviacinį kurą.
Kol kas nėra aišku, kas galėjo sukelti laivų susidūrimą
Tiriant šį incidentą keliamos kelios hipotezės – nuo techninių gedimų ir žmogaus klaidos iki tyčinės diversijos. Laivai buvo aprūpinti pažangiomis radarų sistemomis ir navigacijos įranga, todėl ekspertai stebisi, kaip susidūrimas galėjo įvykti ramiomis oro sąlygomis.
Vienas iš svarstomų scenarijų – techninis gedimas arba autopiloto klaida. Pasak Martino Boyerso iš Grimsbio uosto, laivas „Solong“ galėjo būti paliktas autopiloto režimu, dėl ko įgula nesugebėjo išvengti susidūrimo[3].
Tačiau taip pat tiriama kita versija, jog susidūrimas galėjo įvykti dėl žmogiškojo faktoriaus ar net tyčinių veiksmų. „Solong“ kapitonas, 59 metų Rusijos pilietis, buvo suimtas įtariant aplaidžia žmogžudyste. Kol kas nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių tyčinį veiksmą, tačiau tai kelia rimtų klausimų, ar tikrai buvo laikytasi visų saugumo procedūrų, ir ar galėjo įvykti žmogiška klaida.
Taip pat buvo spekuliacijų, kad „Stena Immaculate“ galėjo būti specialiai užmaskuotas, išjungus radarų signalus dėl saugumo priežasčių, tačiau ši versija irgi kol kas nepatvirtinta.
Įtariama, kad iškilo rimtas pavojus aplinkai ir vietinei ekosistemai
Incidentas kelia rimtą grėsmę Šiaurės jūros ekosistemai, ypač atsižvelgiant į laivuose vežamus kenksmingus krovinius. „Stena Immaculate“ tanklaivyje buvo apie 220 tūkst. barelių reaktyvinio kuro, dalis kurio išsiliejo tiesiai į jūrą.
Mokslininkai pažymi, jog reaktyvinis kuras nėra toks klampus kaip žalioji nafta, todėl jo tarša mažiau pavojinga laukinei gamtai, nes jis greičiau išgaruoja arba suyra veikiamas bakterijų[4]. Vis dėlto net ir nedidelis kuro kiekis gali būti toksiškas žuvims bei kitiems vandens gyvūnams.
Didesnį pavojų kelia laivuose esantis sunkusis mazutas, naudojamas laivų varikliams. Ši medžiaga yra tiršta, sunkiai pašalinama, ir gali uždengti gyvūnus, dėl ko jiems sunku reguliuoti kūno temperatūrą. Tokia tarša galėtų būti pražūtinga regiono jūrų gyvybei – ruoniams, paukščiams ir net banginiams.
Ekologinės organizacijos, perspėja, jog kuro nutekėjimas gali būti katastrofiškas vietos ekosistemai, įskaitant žuvų išteklius, dešimtis tūkstančių migruojančių paukščių ir ruonių kolonijas. Specialistai šiuo metu intensyviai stebi situaciją, laukdami oficialių duomenų apie ekologinės žalos mastą.
Žinoma, po įvykusio susidūrimo gelbėjimo ir aplinkosaugos tarnybos ėmėsi skubių priemonių. Pirmiausia buvo pradėti oro kokybės tyrimai, kurie, laimei, neparodė pavojingų toksinų. Tačiau specialistai įspėja, jog šie duomenys dar nereiškia, kad pavojus aplinkai išnyko.
Dabar svarbiausia užduotis – sustabdyti tolimesnį teršalų plitimą jūroje. Tarnybos jau parengė planus, kaip naudoti plūduriuojančias užtvaras ir mechanines siurbimo sistemas, kurios surenka teršalus nuo vandens paviršiaus. Jei cianidas ar sunkieji degalai plačiau patektų į jūrą, jų surinkimas būtų ypač sudėtingas[5].
