<h2>Sparčiai senėjani visuomenė verčia spręsti senjorų atskirties problemas</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Globali visuomenė sparčiai senėja, tai neišvengiamybė, kurią sukuria mažėjantis gimstamumas, nepaliekantis kitų perspektyvų – tokia mūsų planetos ateitis. Jungtinių Tautų duomenys signalizuoja, kad 2050-aisiais vienas iš penkių žmonių bus vyresnis nei 60 metų[1].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Tokie rodikliai negali stebinti – XXIa. visuomenė pasižymi neribotomis galimybėmis ir parankiomis sąlygomis, kurių stigo ankstesnėms kartoms. Modernios, informacinėmis technologijomis grįstos visuomenės bumas ir daugelį gyvenimo sričių palietusi inovacijų plėtra, atveria daug pasaulio pažinimo galimybių, taip užmarštyje paliekant tradicijas, šeimos ryšius ir senus artimuosius.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Laisvu ir neįpareigojančiu gyvenimu susižavėjęs jaunimas užmiršta ligotus ir metų naštos slegiamus vyresnius artimuosius, kuriems dienas tenka leisti senelių namuose. Neturintiems šeimos ar ryšius su artimaisiais nutraukusiems seneliams, socialinė globa yra bene vienintelė išeitis, o sunkios ligos atveju, ši socialinė paslauga padeda net šeimas turintiems senjorams, kurie susiduria su emocine ir fizine našta prižiūrint ligotąjį.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos bei pasaulio valstybių, visuomenė linksta į kosmopolitines pažiūras, vėlesnis šeimos kūrimas tampa vis dažnesnis pasirinkimas, o šalies piliečiai sparčiai senėja. Remiantis Eurostat duomenimis, Lietuvoje 45,9% senų asmenų gyvena vieni[2]. Ši tendencija verčia sparčiai keistis socialinę rūpybą ir siūlyti alternatyvas, aktualūs tampa slaugos ir socialinės priežūros paslaugas galintys pasiūlyti rūpybos namai.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Senelių globos namai suteikia nuolatinę priežiūrą ir saugią aplinką, tačiau senoliai, nuolat gyvenantys atskirti nuo įprastų visuomenės veiklų ir šiltų, artimųjų ryšių, susiduria su sunkumais. Lygiai taip pat sudėtinga ir senelių globos namams, privatiems ar valstybiniams, kurie susiduria su socialinėmis, finansinėmis ir moralinėmis dilemomis, siekiant užtikrinti laimingą likusį gyvenimą vienišiems seneliams.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Socialinės integracijos ir rūpybos klausimu, mūsų šalies visuomenė nors sparčiu žingsniu keliauja į priekį, ypač lyginant su praėjusio amžiaus pabaiga, vis dėlto atsiduria tam tikroje moralinėje kryžkėleje. Ypač aktualūs tampa senelių socialumo, poreikių užtikrinimo ir geros emocinės būklės klausimai, kurios svarbu atsakyti dėl visų senjorų, gyvenančių globos bendruomenėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jana-sabeth-sndumdyf7o8-unsplash.jpg" alt="Jaunoji ir senoji karta" /></p>
<h2>Nuoširdaus ryšio neatstoja nei savanoriai, nei įvairius įgūdžius lavinantys mokytojai</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Senjorai, gyvendami globos namuose susiduria ne tik su senėjimu, ligomis, bet ir su liūdinančiu, apatiją keliančiu vienišumo jausmu. Nors visą laiką yra prižiūrimi slaugos darbuotojų ir kitų specialistų, artimo ir nuoširdaus kontakto stoka gali sukelti emocinių problemų: depresiją, apatiją aplinkai, net nenorą gyventi. Šiuo atveju svarbi tampa socialinių globos ir slaugos namų veikla, užtikrinanti ne tik ramią ir saugią senjorų gyvenimo pabaigą, tačiau ir emocinius poreikius atitinkantį kontaktą bei priežiūrą.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šiai problemai spręsti vis dažniau pasitelkiami savanoriai. Moksleiviai, studentai ar įmonių darbuotojai, medikai ar buhalteriai, po darbo ar savaitgaliais, visi jie vis dažniau prisijungia prie savanoriškos veiklos bei užsiima įvairiomis lavinimo programomis su senjorais, taip praskaidrindami jų kasdienybę ir palengvindami įstaigų darbuotojų veiklą[3].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Tai ypač paranku ir patogu pačioms įstaigoms, kuriose susiduriama su darbuotojų trūkumu ar finansavimo stoka. Nemokamas savanorių darbas yra patogi param air pagalba, kartu užtikrinant bent minimalius socializacijos procesus, kurie yra itin svarbūs visais gyvenimo tarpsniais, ne išimtis ir senatvė.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vis dėlto, svetimi, nepažįstami žmonės vargiai gali atstoti artimųjų ryšį ir bendrystės jausmą. Ne paslaptis, kad senatvės ar ligų prislėgti senjorai gali būti irzlūs ar ūmaus būdo, todėl ne visiems bendravimas su nepažįstamuoju gali kelti teigiamas emocijas ir būti priimtinas.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kai kuriais atvejais, ypač pandemijos laikotarpiu, savanorystė tampa apskritai neįmanoma, todėl socialinis kontaktas lieka tik su darbuotojais ir kitais gyventojais. Maži, natūraliai sudaryti socialiniai burbulai gali tapti kitonišku socializacijos palaikymo būdu – tokie kontaktai paremti bendra kasdienybe, gali būti tvirtesni ir priimtesni patiems senoliams.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vyresnės kartos integracija ir įtrauktis į visuomenės veiklą ir informatyvumo palaikymas yra aktualus, ypač siekiant senolius kuo ilgiau išlaikyti aktyvius. Senų asmenų atmintis sparčiai prastėja, o asmenybė kinta, buvę pomėgiai dažnai pamirštami ir apleidžiami. Vis dėlto, senatvėje svarbu palaikyti aktyvią smegenų veiklą, kartu suteikiant prasmę kasdienybei, priežastį susikaupti bei susimąstyti, išlikti budriais ir kritiškais.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Senelių namuose vykdomos veiklos dažniausiai apsiriboja rankdarbiais ar meniniais užsiėmimais. Platesnis pasirinkimo galimybių spektras suteiktų šansą senjorams užsiimti labiau išsiskiriančia, galbūt su buvusia profesija ar pomėgiais susijusia veikla. Tam ypač svarbus senelių gyvenimo įstaigos finansinis planas ir šios problemos pastebėjimas: galimybė skirti lėšų senjorų užimtumui ir lavinimui gali būti itin nelygi, o tai gali dar labiau padidinti atskirtį tarp savarankiškai gyvenančių vyresniųjų, privačių bei valstybinių globos namų gyventojų</p>
<h2>Finansinė nelygybė persekioja tiek gyvenančius globoje, tiek ir vienišus senjorus</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Lietuvoje veikia tiek valstybiniai, tiek ir privatūs senelių globos namai. Į beveik visus jų patekti yra itin sunku – sąrašuose didžiulės eilės, o laukti tenka net po keletą metų, dalis senolių savo vietos apskritai nebesulaukia. Nors šių įstaigų veiklos principai panašūs, jos susiduria su skirtingomis problemomis[4].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Pelno siekiančių, privačių slaugos namų problema yra aiški, jie skatina dydį – kuo didesnę gyventojų bendruomenę. Tačiau, didelis senjorų skaičius gali sukliudyti gauti tinkamas paslaugas ir aprūpinimą, stigs dėmesio ir jaukios, ramios atmosferos.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kita vertus, valstybiniai senelių globos namai dažnai yra valdomi vietinių politinių intrigų ir savivaldos aktualijų, į viešumą iškylą skaidrumo trūkumas ir įvairūs skandalai. Šalies ir<span class="Apple-converted-space"> </span>savivaldų parama bei dėmesys taip pat siejamas su gyventojų skaičiumi – jų pensijų dalis tampa įstaigų nuosavybe. Abu šių įstaigų tipai nėra tobuli ir susiduria su veiklos problemomis, tačiau tai viena iš būtiniausių gyvenimo alternatyvų senatvėje.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/sheggeor-laker-5frmhnkrx1e-unsplash.jpg" alt="Vyresnioji karta jaučiasi pamiršta" /></p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Asmeniniuose gyvenimuose ar žiniasklaidoje galime rasti daugybę pavyzdžių, kai senyvi žmonės puikiai gyvena vieni. Vis daugėja diskusijų, siūlančių praktinę, realią paramą namuose, taip derinant slaugos, socialinių darbuotojų, jei reikia psichologo ar kitų buitinių paslaugų tiekėjų ir meistrų paslaugos. Taip senyvi žmonės ilgiau išlieka funkcionuojantys, aktyvūs visuomenės nariai, užtikrinamas realus kontaktas, tokie žmonės gali džiaugtis savarankiškumu ir nepriklausomybe.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kita vertus, tokia alternatyva turi keletą minusų. Visų pirma, tik fiziškai ir psichologiškai geros sveikatos senolis gali tinkamai pasirūpinti savimi vienas. Turint rimtą negalią ar silpną sveikatą, saugiau ir ramiau gyventi bendruomenėje, kurioje skubiai galima gauti pagalbą ir paramą. Taip pat, svarbu paminėti finansinį aspektą.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Valstybė siūlo paramos funkcijas senjorams, tačiau išgalėti mokėti slaugei ir kitiems samdomiems specialistams, kurie galėtų atvykti į namus ir tinkamai pasirūpinti senoliu yra finansinė prabanga[5]. Jeigu nėra artimųjų, galinčių prisidėti pinigine prasme, retas Lietuvos senjoras iš savo pensijos gali leisti sau slaugą namuose.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kai kuriais atvejais bendruomeniška globa tampa prieinamiausiu pasirinkimu. Gyvenimas senelių globos namuose visuomenėje dar kartais stigmatizuojamas. Iš tiesų tai negali būti vienpusiškai vertinamas dalykas. Vieniems tai patogi paslauga, užtikrinanti ramybę ir saugumą, kitiems tai varžanti laisvę ir džiaugsmą gyvenimu, prievolė.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vis tik, vienišiems seneliams kartais tai neišvengiamybė, todėl visi baziniai emociniai ir fiziniai poreikiai šiose vietose turėtų būti deramai užtikrinami, o senjorams suteikiama teisė į orų likusį gyvenimą ir senatvę.</p>
