Seimas padidino skolinimosi limitą iki 800 mln. eurų
Jau kitąmet pradedamos įgyvendinti naujos Vyriausybės programos nuostatos, didesnį dėmesį skiriant gynybos finansavimui, šalies išorės ir vidaus saugumo situacijos gerinimui, Lietuvos keliams, mokinių neformaliajam ugdymui. Už 2025-2027 m. biudžeto projektą balsavo – 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė – 16.
2025-2027 m. biudžete pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatą siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo bei į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Biudžete numatyta teisė skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.
Numatytos didesnės lėšos gynybai ir vidaus saugumui
Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatyta, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu kitąmet viršys 2,5 mlrd. eurų. Prisidėti prie gynybos finansavimo gali kiekvienas – skirti savanorišką įmoką arba paskolinti valstybei įsigyjant gynybos obligacijų.
Tobulinant biudžetą taip pat buvo numatytos papildomos lėšos saugumo srityje veikiančioms institucijoms, didesnes lėšas skiriant informacinėms technologijoms, darbo užmokesčiui bei kitoms reikmėms: Valstybės saugumo departamentui papildomai, lyginant su 2024 m. biudžetu, skirta 11,9 mln. eurų, Vadovybės apsaugos tarnybai – 2,9 mln. eurų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrintibei Specialiųjų tyrimų tarnybai – 1,1 mln. eurų darbuotojų atlyginimams padidinti bei naujoms pareigybėms įsteigti.
Daugiau lėšų keliams ir neformaliajam švietimui
Teikiant Seimui patikslintą 2025-2027 m. biudžetą papildomas dėmesys buvo skirtas Lietuvos keliams, pradedant vykdyti dar ankstesnėje Vyriausybės kadencijoje parengtą žvyrkelių asfaltavimo programą ir tam numatant 20 mln. eurų. Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25-30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus. Iš viso kitąmet Lietuvos keliams, įskaitant minėtus 20 mln. eurų, bus skirta 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai – 583,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui – 59,1 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021-2027 m. ES fondo lėšų) – dar 161,2 mln. eurų. Be to, patobulintas biudžetas buvo papildytas nuostata, pagal kurią Finansų ministerijai būtų suteikiama teisė skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti.
Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, padidintas finansavimas ir šiai sričiai. Atnaujintame biudžete buvo rasta galimybė ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui (šalia 20 mln. eurų, numatytų supirminiu biudžeto projektu). Tai turėtų paskatinti savivaldybes skirti žymiai daugiau lėšų šiai savivaldybių savarankiškai funkcijai.
Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą, tam kitąmet papildomai skiriama 6,5 mln. eurų (lėšos numatytos nuo 2025 m. balandžio 1 d., kai bus priimti atitinkamų įstatymų pakeitimais). Patobulintame biudžeto projekte papildomos lėšos (3,5 mln. eurų iš minėtų 6,5 mln. eurų) skirtos visiems žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Pirminiame biudžeto projekte jau buvo numatytos lėšos lengvatoms vaikams, juos lydintiems asmenims bei nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane).
Kitąmet 799,8 mln. eurų skirta dirbančiųjų pajamų didinimui. Didžiausia dalis šios sumos – 394 mln. eurai – atiteks mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. 230 mln. eurų skirti medikų atlyginimams kelti, 112,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų atlyginimams, taip pat kultūros įstaigų ir meno darbuotojų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Skaičiuojama, kad, lyginant su 2024 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo 2025 m. rugsėjo 1-osios mokytojų atlyginimas didės 142 eurų (8,2 proc.), dėstytojų atlyginimai taip pat nuo rugsėjo – 164 eurais (8,2 proc.).
Kitąmet minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 12,3 proc. nuo 924 iki 1038 eurų
Šis pakeitimas reikš papildomą 68,97 eurų pajamų augimą „į rankas“ mažiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.
Parama pažeidžiamiausiems 2025 m. papildomai sulauks 487 mln. eurų finansavimo. Iš jų socialinių išmokų indeksavimui, kuris apima išmokas vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, šalpos išmokas, bus skiriama 425 mln. eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet didės 10,6 proc. iki 42,29 eurų (šią išmoką gauna apie 230 tūkst. žmonių). Taip pat biudžete numatyti sprendimai valstybinių pensijų bazės indeksavimui, mažų pensijų priemokoms ir nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų didinimui, tam iš viso numatant 52 mln. eurų.
Senatvės pensijos kitąmet didės 12,7 proc., tam numačius 616 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 81 euro didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didėja nuo 640 eurų iki 721 eurų). Šis sprendimas palies 637 tūkst. žmonių.
2025 m. Lietuva investuos beveik 3,6 mlrd. eurų į pažangą (per 3,2 mlrd. eurų sudaro ES programų lėšos ir apie 0,3 mlrd. eurų sudaro nacionalinės lėšos ES programų lėšų investicijoms į pažangą užtikrinti). Didžiausios investicijos – per 1,71 mlrd. eurų – bus skirtos žaliajai pertvarkai, švietimui atiteks 263 mln. eurų, mokslui, verslui ir inovacijoms – 206 mln. eurų, skaitmeninei pertvarkai – 147 mln. eurų.
2025 m. valstybės biudžete numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Lyginant su 2024 m. pajamos auga 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų.
Projekte numatyta beveik 23,1 mlrd. eurų valstybės biudžeto išlaidų (jos auga 12,1 proc. lyginant su 2024 m., arba beveik 2,5 mlrd. eurų).
Kitąmet augs ir savivaldybių pajamos – jos viršys 6,67 mlrd. eurų (lyginant su 2024 m. auga 832 mln. eurų arba 14,2 proc.). Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 112,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos parengtame 2025-2027 m. biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarytų -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola 2025 m. pabaigoje gali sudaryti 44,4 proc. BVP.
„Už“ 2025-2027 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 114
„Už“ 2025-2027 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 114, „prieš“ – 1, susilaikė 16 parlamentarų. Vienintelis prieš balsavo „valstietis“ Valius Ąžuolas. Balsavimo metu susilaikė 8 liberalai – Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Jevgenijus Šuklinas, Edita Rudelienė, 7 „valstiečiai“ – Rita Tamašunienė, Dainius Gaižauskas, Jaroslavas Narkevičius, Česlovas Olševskis, Bronis Ropė, Eimantas Kirkutis, Ligita Girskienė ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica,
Vyriausybės patikslintame 2025 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 23,02 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks tiek pat, o išlaidos 23,1 mlrd. eurų (dabar – 78,5 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2024 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Vyriausybė trečiadienį apsvarsčiusi parlamentarų siūlymus nutarė palaikyti du, kurių bendra vertė 700 tūkst. Finansų ministras Rimantas Šadžius posėdžio metu teigė, kad kitiems pasiūlymams nebuvo galima pritarti, nes beveik pasiekta 3 proc. deficito riba.
Ministrų kabineto posėdžio metu pritarta premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai 2025 m. numatomus skirti asignavimus 250 tūkst. eurų., kurie būtų panaudoti švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 35 metams.
Taip pat pritarta parlamentaro Raimondo Šukio pasiūlymui padidinti Teisingumo ministerijai numatomus asignavimus 454 tūkst. eurų kitiems metams, tuo metu 2026 m. asignavimai didėtų 590 tūkst. eurų, o 2027 m. – 726 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirtos Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų, vykdančių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo veiklą, atlyginimams didinti.
Seimas tai pat pritarė šiems pasiūlymams bendru sutarimu.
Taip pat Seimas pritarė S. Skvernelio siūlymui didinti Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimams 2025 m. papildomai numatyti 300 tūkst. eurų. Už šį siūlymą balsavo 108 Seimo nariai.
Iš viso, dėl beveik pasiektos 3 proc. deficito ribos, buvo atmesta parlamentarų pasiūlymų biudžetui už beveik 2 mlrd. eurų.
Konservatoriai palaikė biudžetą: pokyčiai nuo mūsų projekto – mikroskopiniai
Dar prieš balsavimą, buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė tikino, kad jos frakcija palaiko biudžetą. Anot jos, nors Vyriausybė atliko pakeitimus, jie tik simboliniai.
„Šalies biudžete Vyriausybė padarė tam tikrų korekcijų, bet jos nedidelės, nors kai kurios keliančios antakį. Bet matysime, kaip metų eigoje tai atrodys, nes deficito rėžis išliko tas pats, tai 3 proc. nuo BVP, kurie nustatyti Mastrichto kriterijuose. Korekcijos simbolinės, kai kur būtų galima dėl smulkmenų kabinėtis. Bet biudžeto projektą palaikysime, nes tai mūsų projektas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Tai, kad konservatoriai palaiko šį biudžetą patvirtino ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kadangi pokyčiai biudžete nuo mūsų pateikto biudžeto yra mikroskopiniai, tai manau, kad TS-LKD palaikys biudžetą. Jame atliepti esminiai prioritetai, tai buvo ir žmonių pajamų didinimas, investicijų skatinimas ir gynybos finansavimas“, – tvirtino G. Skaistė.
Valstiečiai ir žalieji kritikavo biudžetą: valdantieji laužo pažadus
Tuo metu vienintelis prieš biudžetą balsavęs Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Valius Ąžuolas tvirtino, kad biudžetas beviltiškas ir turės būti peržiūrimas iš esmės.
„Iš tikrųjų biudžetas toks blogas, kad valdantieji nesiryžo kažką koreguoti. Turbūt beviltiška tai daryti. Tai dabar belieka patvirtinti tik situaciją, bet tada metų viduryje peržiūrėti iš esmės“, – posėdžio metu tvirtino V. Ąžuolas.
„Tai yra kelių būklė, pareigūnų atlyginimai, kas palikta pakraštyje“, – trūkumus vardino jis.
V. Ąžuolui paantrino ir balsavimo metu susilaikę frakcijos kolegos Bronis Ropė ir Eimantas Kirkutis. Anot jų, priimdami tokį biudžetą valdantieji parodo, kad nesilaiko rinkiminių pažadų ir taip išduoda savo rinkėjus.
„Šiek tiek keistokai atrodo, kada prasidėjus rinkimams į Seimą dauguma partijų akcentavo, kad esame pasiruošę, jog dirbs nuo pirmos dienos, suras finansavimą ir pradės klausimus spręsti, o konservatorių projektas tik į šiukšlinę tinka. Mes gyvensime pagal tą sistemą, kuria gyvename iki šiol, nors visuomenė tvirtino, kad nenori gyventi pagal tai“, – aiškino B. Ropė.
„Gerbiamieji, praėjusią savaitę patvirtinome Vyriausybės programą. Daug šnekėjome, kad Vyriausybės programoje daug pažadų ir reikės išteklių. Praėjo savaitė, nauja Vyriausybė, bet tvirtiname praeitos daugumos biudžetą. Tai reiškia, kad naujos valdžios programa bus vykdoma tik po metų“, – komentavo E. Kirkutis.
Tokie „valstiečių“ pasisakymai susilaukė socialdemokrato Algirdo Syso atsako. Anot jo, nepriėmus šio biudžeto, nebūtų lėšų finansuoti valstybės veiklai kitų metų pradžioje.
„Neturime kito pasirinkimo. Iki Kalėdų liko savaitė, iki naujų metų, dvi. Ir Lietuvai kažkaip reikės gyventi nuo sausio 1 d.“ – tvirtino A. Sysas.
„Kalbėti, kad tai idealus biudžetas nedrįstų ne vienas“, – pabrėžė jis.
Parengta remiantis elta.
