Parlamentarai diskutuoja dėl Išmokų vaikams įstatymo pataisų
Ketvirtadienį Seime svarstomos net kelios iniciatyvos, susijusius su Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais ir pataisomis.
Parlamentarai sprendžia dėl vaiko priežiūros išlaidų kompensavimo ir svarstys, ar neišnešiotiems naujagimiams skirti papildomas išmokas.
Pirmąją iniciatyvą, susijusią su Išmokų vaikams įstatymo pataisa, kuria siūloma Lietuvoje įteisinti „šeimos darželius“, parengė ir pristatė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Antroji iniciatyva yra parengta Darbo partijos frakcijos narės Ieva Kačinskaitės-Urbonienės. Ja siūloma neišnešioto naujagimio tėvams paskirti didesnę vienkartinę išmoką.
„Šeimos darželių“ iniciatyva tikimasi išspręsti darželių trūkumo problemą ir įteisinti auklės vaidmenį
Dar pernai Seimo pirmininkė V. Čmilytės-Nielsen pateikė Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė jomis įteisinti vadinamuosius „šeimos darželius“ bei dalinai kompensuoti ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūros išlaidas.
Kompensacija už vaiko priežiūrą siektų iki 5,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) per mėnesį. Šiuo metu, kai BSI – 49 eurai, tai sudarytų 254,8 eurus, o kitais metais, kai numatomas BSI – 55 eurai, tai sudarytų 286 eurus. Išmokos būtų skiriamos vienam iš vaiką auginančių tėvų ar globėjų už kiekvieną auklės prižiūrimą ikimokyklinio amžiaus vaiką.
Manoma, kad tokią vaiko priežiūrą galėtų gauti apie 2500 mažamečių. Valstybės biudžetui tai atsieitų iki 8,64 mln. eurų.
Seimui pritarus šiems pokyčiams, įstatyme būtų numatyta galimybė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą galėtų vykdyti auklėtojai.
Taip būtų apibrėžta ir auklėtojo sąvoka: būtų nustatyta, kad auklėtojas yra asmuo, už atlygį prižiūrintis ikimokyklinio amžiaus vaiką arba vaikus.
Tokie auklėtojai ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą galėtų vykdyti savo arba tėvų (globėjų) gyvenamosiose patalpose. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, būtų tikrinama, ar auklei nėra taikomi apribojimai dirbti su vaikais.
Auklėtojas vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Ši vaiko priežiūros paslauga galėtų būti teikiama dirbant pagal individualios veiklos pažymą ar darbo sutartį.
Iniciatyva pasiūlyta įvertinus tai, kad šiuo metu tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose, patiria dideles išlaidas arba net turi likti namuose ir negali vėl įsilieti į darbo rinką.
V. Čmilytė-Nielsen kartu su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais Išmokų vaikams įstatymo pataisas parengė ir įregistravo dar 2021 m.
„Asmuo, pavyzdžiui, esantis vaiko priežiūros atostogose, arba pensininkas, prižiūrintis, pavyzdžiui, savo anūką, galėtų savo ar kliento namuose priimti dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir juos prižiūrėti. Auklėtojo prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų iš dalies kompensuojamos“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
2022 m. pavasarį Seimas projektą po pateikimo palaikė: tuomet „už“ balsavo 111 Seimo narių, 1 buvo „prieš“, 6 parlamentarai susilaikė. Vis dėlto, žiniasklaidos vėliau pakalbinti Seimo nariai demonstravo gana prieštaringas nuomones šiuo klausimu.
Liberalė Edita Rudelienė teigė, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų galimybę tėvams kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Savo ruožtu parlamentaras Petras Gražulis piktinosi, kad per 30 nepriklausomybės metų, Lietuvoje iki šiol nėra išspręsta vaikų darželių problema[1].
Iš tiesų, nors vietų skaičius valstybiniuose vaikų darželiuose didėja, eilės juose siekia net kelerius metus. Dėl to, daliai šeimų tenka rinktis privačius darželius, kurių neretai taip pat yra perpildyti, be to, brangiai kainuoja. Dėl to, dalis tėvų samdo aukles arba vienas iš tėvų atideda savo planus grįžti į darbą ir pats prižiūri vaiką namuose.
Primename, kad šiuo metu įstatymai ir poįstatyminiai aktai numato, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gali būti prižiūrimi šeimose ar darželiuose. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja alternatyvų atvejams, kai vaikui vietos darželyje neliko.
Tėvai turi galimybę samdyti auklę, bet įstatymuose auklėtojo statusas nėra įtvirtintas. Nėra numatyta ir galimybė kompensuoti tėvų išlaidas, patirtas samdant aukles.
2022–2023 mokslo metų pradžioje Lietuvoje veikė 715 ikimokyklinio ugdymo įstaigų: mieste – 621, kaime – 94. Veikė ir 426 bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės[2].
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdoma 125,2 tūkst. vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 10,5 tūkst. vaikų. Iš viso ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvavo 82,7 proc. 1–6 metų amžiaus vaikų.
Skyrus išmokas ankstukams, siekiama palengvinti tėvų finansinę naštą
Seime svarstoma ir dar viena iniciatyva, susijusi su Išmokų vaikams įstatymo pakeitimu. Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui skirti 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką.
Jei Seimas pritartų, kiekviena ankstuko susilaukusi šeima galėtų gauti 1078 eurų siekiančią išmoką. Šiuo metu Išmokų vaikams įstatyme nustatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Jokių papildomų išmokų gimus neišnešiotam naujagimiui nėra numatyta.
Seimo narės teigimu, ši iniciatyva reikalinga, nes gimus neišnešiotam naujagimiui, jo tėvai susiduria ne tik su stresu dėl atžalos sveikatos ir raidos, o kartais, net jo gyvybės, bet ir su finansiniais iššūkiais.
Anksčiau gimusiam naujagimiui reikia specifinių, medicinių, terapinių priemonių kasdienei jo priežiūrai.
„Tai reikalauja papildomų lėšų, kurių gimę ankstukai negauna, nes vienkartinė išmoka išnešiotiems naujagimiams ir ankstukams nesiskiria. Šios priežastys ir paskatino rengti pakeitimus Išmokų vaikams įstatyme, kurių tikslas dvigubai padidinti išmokas neišnešiotiems naujagimiams“, – sako projektą parengusi Seimo narė I. Kačinskaitė- Urbonienė.
Pasak jos, preliminariais skaičiavimais, kasmet gimsta 1300 ankstukų, todėl iš biudžeto papildomai išmokoms reikėtų maždaug 600 tūkstančių eurų[3].
Dar vasarą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlė iš esmės pritarti tokiai iniciatyvai[4]. Buvo pasiūlyta tik patobulinti projektą patikslinant, kad gavus padidintą išmoką mažesnė – 539 eurų išmoka šeimai jau nebūtų skiriama.
Vis dėlto, Finansų ministerija siūlymui prieštarauja ir nurodo, kad esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms, pirmiausia turėtų būti remiamos nepasiturinčios, vaikus auginančios šeimos.
Finansų ministerija nurodo, kad iš tiesų, šiai iniciatyvai įgyvendinti reikėtų ne 600 tūkstančių eurų, bet maždaug 760 tūkst. eurų per metus, o tai nėra suma, kurią būtų galima atriekti iš valstybės biudžeto.
