Savaitės įvykių apžvalga: G. Nausėda ir G. Jeglinskas žygiuotų pirmose „Vilnius Pride“ gretose

Rinkiminė savaitė kaip niekad įvairi – nuo kai kurių kandidatų „atsivertimo“ iki kai kurių vertybinių politikų keistų nukrypimų populizmo link. Tačiau, jeigu dar neatidavėte savo balso, rekomenduojame tą daryti atsakingai – įsidėmėkite, už ką šie kandidatai pasisakė atidavę savo balsą išankstinio balsavimo metu, mat ne visiems teko garbė balsuoti už kitą žmogų. Vienai iš kandidačių pasirodė, kad geriausiai ji pažįsta save pačią, todėl ir balso sau nepagailėjo.

Konservatoriai pasiruošę tiesioginiam karui su Rusija

4 proc. BVP Lietuvos gynybai „projektas“ sudegė. Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad Lietuvos karinio pasirengimo didinimui pritartų vos 2 proc. visos šalies populiacijos (50 tūkst. gyventojų), nors iniciatyva „4 procentai“ buvo gausiai reklamuojama viešojoje erdvėje. Šį kartą žmonės renkasi patys gyventi geriau, o ne kažkam dėti į kišenę ar tuo labiau skolinti iš savo santaupų (taip siūlė ministrė A. Armonaitė).

Nepaisant to, bent jau Lietuvos premjerė I. Šimonytė nusiteikusi karingai ir, nepriklausomai nuo to, ar „4 procentų“ iniciatyva pasiteisins ar ne, bent jau užsienio leidiniui „Financial Times“ atskleidė, neva Lietuva jau yra pasiruošusi mokymosi tikslais siųsti savo karius į Ukrainą, nors Vakaruose ši idėja vertinama itin atsargiai dėl galimybės išprovokuoti tiesioginį konfliktą tarp NATO ir Rusijos. Žinoma, tokia idėja skamba gal ir neblogai, kai premjerė neturi savo vaikų, kurie ir eitų kariauti.

Pasak parlamentaro M. Puidoko, net ir esant karingam nusiteikimui, tą esą galima daryti daug protingiau (kaip tą daro kitos NATO šalys) – ukrainiečių karius apmokant griežtai tik savo valstybės viduje.

Paskutinę savaitę prieš Prezidento rinkimus politikai aktyviai dalyvavo išankstiniame balsavime – vieni balsavo už save, kiti neatskleidė, už ką

Antradienį visoje Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas dėl naujojo Prezidento ir galimybės turėti dvigubą pilietybę. Šia proga pasinaudoję „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga garsiai atskleidė ir už ką balsavę – abu vienbalsiai savo balsą atidavė teisininkui Ignui Vėgėlei. Šia tema jau pasisakė ir generolas Valdas Tutkus, atkreipęs rinkėjų dėmesį, kad dabartinės valdžios blokadą (I. Šimonytę ir G. Nausėdą) gali nugalėti tik vienas opozicijos kandidatas (susipraskite patys), o balso atidavimas visiems kitiems esą reikštų tik balsų išsiskaidymą, kuris naudingas konservatoriams.

Ir, nors šią savaitę savo rinkėjus kaipmat nustebino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, pasirinkdama ir garsiai pranešdama, kad šiuose Prezidento rinkimuose remsianti dabartinio Lietuvos vadovo G. Nausėdos perrinkimą antrajai kadencijai, Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas P. Gražulis jau sudalyvavo išankstiniame balsavime, kur parėmė teisininką I. Vėgėlę, mat būtent šis kandidatas, pasak jo, turi didžiausius šansus į šoną nustumti konservatorius.

Išankstiniame balsavime jau pranešė dalyvavęs ir prezidento posto siekiantis R. Žemaitaitis. Tiesa, už kurį kandidatą atidavė savo balsą – neatskleidė, tik pagyrė G. Nausėdos tvarkymąsi gynybos klausimais. Visgi, R. Žemaitaitis pakaitino orą prasitardamas, kad balsavo už dvigubą pilietybę.

Anksčiau balsavo ir kita kandidatė į prezidentus – I. Šimonytė. Ji atskleidė savo balsą atidavusi „kandidatei, kurią geriausiai pažįsta“. Taip išeina, kad premjerė savo balsą atidavė sau, kadangi daugiau kandidačių moterų į šalies vadovo postą nėra.

Jauni žmonės laikosi įsikibę „tapiniškų“ tiesų, bet savo politinę valią išreiškia vis daugiau Lietuvos piliečių

Ne visai malonių įvykių sūkuryje atsidūrė kandidatas į prezidento postą, profesorius E. Vaitkus, dažnai apibūdinamas kaip tas, kuris Lietuvoje užtikrins taiką ir pats neslepiantis savo planų sukirsti rankomis su Rusija. E. Vaitkus, atvykęs į susitikimą su gyventojais Kauno J. Basanavičiaus mokykloje, susidūrė su mokinių priešiškumu – vos įėjusį į mokyklą pasitiko protesto „laiškai“, klausiantys Putino bandelių skonio ir pan. Galima tik įsivaizduoti, kokiu greičiu švietimo įstaigose ir šeimose sukasi propagandinis propeleris.

Tačiau galima pasidžiaugti, kad vis dėlto tauta į rinkimus žvelgia vis atsakingiau, o tai reiškia, kad kuo daugiau mūsų balsavimo dieną ateis, tuo mažiau „tuščių“ balsų išsisklaidys dėmesio nevertiems kandidatams. Prasidėjus išankstiniam balsavimui į sales sugūžėjo jau daugiau kaip 40,6 tūkst. rinkėjų, kas reiškia, kad savo politinę valią norinčių išreikšti asmenų per šiuos prezidento rinkimus atėjo dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Tiesa, vien atsakingai žvelgti į patį procesą nepakanka, juk jei visi balsuos už „pažadukus“, ar patys nežinos, už ką, Lietuva nuo to Gerovės valstybe netaps.

Nepaisant to, rinkiminis laikotarpis neapsiėjo be „liapsusų“ – Lietuva panoro neįleisti tarptautinių rinkimų stebėtojų iš Rusijos bei Baltarusijos argumentuodama šių šalių režimo kišimųsi į šalyje vykstančius vidinius procesus. O štai A. Lukašenka skambiai priminė, kad žmonės bėga ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš Vakarų į Baltarusiją. Jis pareiškė suteikęs politinį prieglobstį Varšuvos administracinio teismo teisėjui T. Szmydtui ir prilyginęs jo istoriją 2022 metais mirtimi pasibaigusioms lenkų kareivio E. Czeczko prieglobsčio paieškoms.

Sekmadienį įvyksiant pirmajam rinkimų turui, jau sunerimo ir Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, mat tuo atveju, jei prezidentu taptų I. Vėgėlė, šis pavadinimas būtų pakeistas, o Taivanas pareiškė to nenorintis.

Nepamirškite rinkimų dienos išvakarėse rezultatų laukti kartu su 77.lt feisbuko paskyroje 77.lt žinios.

Šią savaitę seimas pažėrė ir gerų žinių ateityje rinkimuose į Europos parlamentą ketinančioms dalyvauti jungtinėms partijoms. Antradienį balsų dauguma nuspręsta nuo 7 iki 5 proc. sumažinti kartelę, kurią perlipęs koalicinis kandidatų sąrašas jau galėtų dalyvauti rinkimuose.

G. Nausėda ir G. Jeglinskas LGBT eitynėse dalyvautų

O štai likus kelioms dienoms iki rinkimų ir išankstiniam balsavimui jau įvykus, dar daugiau „perliukų“ pažėrė antros kadencijos siekiantis G. Nausėda bei Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ iškeltas kandidatas G. Jeglinskas.

G. Nausėda, vykusių debatų metu paklaustas, ar sutiktų su LGBT bendruomenės kveitimu „Vilnius Pride“ eitynėse sostinės Gedimino prospektu eiti pirmose gretose, atsakė teigiamai.

„Man nėra problemų praeiti su žmonėmis ir pabūti kartu su jais“, - teigė dabartinis šalies vadovas^[3].

Su tuo sutiktų ir G. Jeglinskas, tokį dalyvavimą pavadindamas būtinu „diplomatiniu dalyku“.

Eurovizija tapo nebe politiniu, bet gėjų festivaliu

Antradienį prasidėjus pirmajam „Eurovizijos“ pusfinaliui, kuriame dalyvavo ir atlikėjas iš Lietuvos Silvester Belt, internautai nerimo po pasirodymuose regėtų nešvankybių. Kai kurie jų tiesiog atvirai prasitarė, kad „Eurovizija“ patapo ne tik politiniu dainų konkursu, bet ir LGBT irštva, mat scenoje nuolatos šlaistėsi vyrai, nuogais ir plaukuotais užpakaliais, kuriuos dengė vos virvutė, kita.

Aišku kaip viena, norint šiemet laimėti „Euroviziją“, nebeužtenka tik būti homoseksualu. Reikia ir kaip reikiant šokiruoti. Tad finale (arba kitąmet) jau galime tikėtis ir išvysti vyriškas nuogybes.

Nepaisant iškrypėlių gausos, viešojoje erdvėje jau mirga diskusija apie vėl galimą Ukrainos dainos pergalę... O organizacija „Blue/Yellow“ viso šio parado žiūrovus skatina ne tik atiduoti savo balsą patikusiems dalyviams, bet nepamiršti mobiliuosiuose surinkti ir trumpojo numerio bei paaukoti Ukrainos kariams. Puikus duetas.

Rusija ir Baltarusija, apsuptos Vakarų, pradeda jaustis nesaugiai

Šveicarija labai aiškiai pasirinko savo pusę nusprendusi šią savaitę į svečius pasikviesti Šventąjį Sostą – Popiežių Pranciškų – ir taip pradėti taikos derybas dėl Ukrainos. Kaip žinia, Popiežius jau ne kartą nuo karo Ukrainoje pradžios buvo gausiai kritikuotas Vakarų dėl savo nepopuliarių ir, kaip teigta, Rusijai palankių pasisakymų, kuriais ragino pagaliau nutraukti šį nekaltų žmonių kraują liejantį karą Ukrainoje pastarajai sėdant prie derybų stalo su Rusija.

Tuo tarpu Rusija siunčia aiškų signalą įtampą regione keliantiems Vakarams, nuspręsdama surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvaus ir netoli Ukrainos dislokuoti kariai. Prieš tai V. Putinas buvo aiškiai įspėjęs, kad „branduolinio karo pavojus yra realus“, bet įtampai ir toliau augant, šalims derantis dėl karių siuntimo į Ukrainą bei ginkluojantis, nieko kita nebelieka kaip tik parodyti, kad tai – ne tik tušti įspėjimai.

Aršios kaimyninių šalių pozicijos pro akis nepraleido ir Baltarusijos prezidentas A. Lukošenka, kurį neramina staigus Lenkijos ir Lietuvos ginklavimasis. Vis dėlto, Baltarusija esą laikosi taikios pozicijos ir tol, kol į jų teritoriją niekas piktybiškai neįsibraus, karinių veiksmų A. Lukošenka patikino neplanuojąs imtis.

Visame šiame kontekste it feniksas iš pelenų išniro Estija, kurios ekspertai pareiškė, kad tam, jog Ukraina laimėtų karą, reikės visų įsitraukimo, mat dabar jai skiriama parama esą yra nepakankama, o ir karių fronte neva turėtų būti bent jau du milijonai.

Tačiau Vengrija iš šio žaidimo pasitraukė jame nė nesudalyvavusi ir tvirtu stotu pasižymintis jos premjeras V. Orbanas kaipmat nugesino garsėjančias kalbas apie ukrainiečių siuntimą atgal į Ukrainos frontą. V. Orbanas, remdamasis elementariu žmogiškumu, pareiškė neišduosiąs Ukrainai iš jos atvykusių pabėgėlių ir neva kariauti tinkamų vyrų, prisiglaudusių Vengrijoje, mat tai būtų ne kas kita, kaip jų „siuntimas į mirtį“.

Pats V. Putinas Rusijoje, rodos, nenugalimas antradienį jis vėl iš naujo pradėjo savo, kaip prezidento, karjerą, kai „netikėtai“ sutriuškino opozicijos atstovus.

Žengtas žingsnis link Palestinos valstybės pripažinimo

Keturios šalys – Airija, Slovėnija, Ispanija ir Malta – sukruto dėl Palestinos valstybės pripažinimo, kuriam pritaria ir, kaip teigiama, yra pasiruošusios žengti šį žingsnį ją pripažįstant visateise JT nare. Penktadienį įvykęs JT Generalinės Asamblėjos balsavimas parodė, kad šalių dauguma pritarė Palestinos siekiui tapti visateise nare, todėl buvo rekomenduota šį klausimą dar kartą peržiūrėti JT Saugumo Tarybai^[1].

Nors remiantis dabartine rezoliucija ir nėra palestiniečiams suteikiama visateisė narystė, tačiau jau žengtas žingsnis į priekį pripažįstant, kad jie tokią teisę turi, o Palestinai tuo pačiu suteikiama daugiau galimybių dalyvauti JT Generalinėje Asamblėjoje ir dar tam tikrų teisių.

Palestinos klausimu pasisakė ir drąsiausi kauniečiai, šeštadienį sudalyvavę eitynėse „Laisvė Palestinai“ ir taip pasmerkdami Izraelio veiksmus Gazoje^[2].