- Minsko netenkina Lenkijos ir Lietuvos karinio potencialo didinimas
- Baltarusija ramina, kad jokio pavojaus iš jų pusės nekyla ir nekils
- A.Lukašenka pasakė kada gali prasidėti karas
- Dar rudenį Baltarusija kalbėjo apie draugiškus santykius su Lietuva
Minsko netenkina Lenkijos ir Lietuvos karinio potencialo didinimas
Lenkija ir Baltijos šalys didina karinį potencialą, interviu „RIA Novosti“ pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Aleinikas.[1]
Pasak jo, Minskas stebi pasienio teritorijų militarizaciją.
„Mes matome augantį karinį potencialą, puolamojo karinio potencialo augimą tiek iš Lenkijos, tiek ir iš Baltijos šalių pusės“, - teigė jis.
S. Aleinikas pabrėžė, kad Baltarusija atsakomųjų adekvačių priemonių imasi tik reaguodama į kaimynų veiksmus ir galvodama apie savo suvereniteto ir nepriklausomybės apsaugą bei kovinės gynybinės galios palaikymą.
Baltarusija ramina, kad jokio pavojaus iš jų pusės nekyla ir nekils
Kiek anksčiau tas pats S. Aleinikas teigė, kad iš Baltarusijos teritorijos joks pavojus nekyla ir jokios agresijos iš čia sulaukta nebus.[2]
„Esminis momentas yra tame, kad Baltarusija visuomet buvo ir bus taiki šalis. Iš Baltarusijos teritorijos niekada ir niekam nekilo joks pavojus“, - pabrėžė jis.
Pasak S. Aleiniko, Visuotiniame Baltarusijos liaudies susirinkime priimtose nacionalinio saugumo koncepcijoje ir karinėje doktrinoje pabrėžiamas tik šalies pasirengimas užtikrinti savo nacionalinį saugumą, pasirūpinti savo gynyba, panaudojant tam turimas priemones ir jėgas. Tiesa, pastaroji formuluotė apima ir sąjunginius santykius su Rusija bei dviejų valstybių sąveiką gynybos sferoje.
Baltarusijos karinėje doktrinoje įvardintas siekis įtraukti šalį į konfliktą. Dokumente akcentuojamas aktyvus Rytų Europos šalių pasirengimas tam. Doktrinoje nurodoma, kad šios šalys, kolektyvinių Vakarų nurodymu, taip rengiasi kovai su Baltarusija ir jos sąjungininkais.
A.Lukašenka pasakė kada gali prasidėti karas
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pabrėžė, kad jo šalis kariaus tik tuomet, jeigu kažkas įžengs į jos teritoriją.[3]
„Kariausime tik tuomet, jeigu kažkas įsibraus į mūsų žemę“, - karo pradžios aplinkybę įvardino jis. Tiesa, tuoj pat prezidentas patikino, kad Baltarusija nenori karo ir paragino neinicijuoti jo.
Taip pat jis paprašė Visuotinio Baltarusijos liaudies susirinkimo delegatų būti kaip vilkšuniai ir niekam neleisti kėsintis į šalies tautos vienybę bei trukdyti jos strateginiam vystymuisi.
Anksčiau A. Lukašenka yra minėjęs, kad NATO nori įtraukti šalį į Ukrainos konfliktą.
„Jiems labai reikia Baltarusijos šiame konflikte ir jie daro viską, kad mes įsitrauktume į karą su Ukraina“, - patikino šalies vadovas.
Dar rudenį Baltarusija kalbėjo apie draugiškus santykius su Lietuva
2023 m. lapkritį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė besitikintis, kad ateityje Baltarusijos santykiai su Lietuva ir Lenkija vėl bus geri, nes kaimynai esą negali nesutarti.[4]
„Absoliučiai dėl to neabejoju. Lietuva – mes atkursime santykius, Lenkija – jie niekur nedings. Pagrindinis principas, kad kaimynai negali nesutarti. Visada sakau: kaimynus davė Dievas, jų nepasirinksi“ – viešėdamas Astravo atominėje elektrinėje (AE) kalbėjo A. Liukašenka, kurį citavo valstybinė agentūra „BelTA“.
Jis neigė Baltarusijos režimo kaltę dėl prastėjančių santykių, esą Lietuvos priekaištai Astravo AE saugumui yra nepagrįsti. Todėl Baltarusijos režimas yra pasirengęs samdyti specialistus iš Lietuvos ir tiekti šaliai Astravo AE pagamintą elektros energiją.
Lietuva pabrėžia, kad statant ir valdant Astravo AE fiksuota daug pažeidimų, nesilaikyta branduolinės saugos taisyklių, todėl elektrinė kelia grėsmę Lietuvai. A. Lukašenka Astrave kritikavo Lietuvos valdžią, kuri dėl nesaugios AE Baltarusijos režimo atstovams įteikė notą.
Dabartinius „nesutarimus ir ginčus“ A. Lukašenka vadino „pereinamąja faze“. „Ateis laikas, kai gyvensime su jais taip, kaip anksčiau, taip pat ir sovietmečiu“, – aiškino A. Lukašenka.
