Suprasti akimirksniu
  • Ukrainai paramos technika gali būti mažai
  • Kare su Rusija reikės milijono ar net dviejų karių
  • Ekspertai: fronte niekas neturi pranašumo
Šaltiniai
Charkovas
Speciliastų teigimu, situacija Rusijos-Ukrainos fronte yra stabili ir nė viena iš pusių nerengia didesnių atakų, Eltos nuotrauka

Ukrainai paramos technika gali būti mažai

Pasak atsargos papulkininkio Leo Kunaso, jeigu Ukraina nori laimėti, tai karių skaičių reikės padidinti iki 1,5-2 mln. Tai jis pareiškė kalbėdamas ETV kanalo sekmadienio laidoje „Ukraina Stuudio“, kai komentavo naują karinės JAV pagalbos Kijevui paketą ir kai kurias kitas Ukrainos aprūpinimo ginklais bei amunicija iniciatyvas.[1]

Pasak estų atsargos karininko, net ir gavusi visą žadamą pagalbą, plataus mąsto kontrpuolimo Ukraina dar negalėtų pradėti.

„Jeigu įvertinsime visą pagalbą, kuri pasieks Kijevą vasarą ir rudenį: JAV pagalbą, čekų iniciatyvą perduoti Ukrainai 800 000 artilerijos sviedinių, iniciatyvą perduoti ukrainiečiams naikintuvus F16, jeigu visi pažadai bus išpildyti, tai jie galės išlaikyti stabilų frontą iki kitų metų vasaros ar rudens. Tačiau šių pajėgų ir išteklių bus per mažai plataus mąsto operatyviniam kontrpuolimui, nekalbant jau apie strateginį lygmenį, orientuotą į didesnės dalies okupuotų teritorijų susigrąžinimą“, - nurodė L. Kunasas.

Kare su Rusija reikės milijono ar net dviejų karių

Jo nuomone, Ukrainai galėtų padėti kitoks požiūris į mobilizaciją. Kariškis patikslino, kad praėjusiais metais Kijevas tikėjosi turėti milijoną karių, tačiau jam pavyko mobilizuoti tik 700 000 – 800 000 asmenų.

„Norint laimėti karą, Ukrainai būtina didinti armiją, kurią turėtų sudaryti mažiausiai pusantro milijono karių. Dar geriau, jeigu jų būtų du milijonai, nes tai leistų reguliariai rotuoti fronte esančius dalinius bei sukurtų puolimui būtiną rezervą“, - nurodė atsargos papulkininkis. Visgi, pasak jo, per šią vasarą Kijevui vargu ar pavyks tai realizuoti.
„Tai verčia peržiūrėti visą dabartinį požiūrį tiek į personalą, tiek į apmokymus – reikia ne tik mobilizuotis šalies viduje, bet ir pamėginti sudaryti sutartis su partneriais, kad šie perduotų jų teritorijoje esančius ukrainiečius. Tikėtina, kad visi šie pokyčiai vyks palaipsniui artimiausius metus-du. Dalis procesų yra labai inertiški ir jie nejuda labai greitai, - nurodė jis. – Ukraina labai tikėjosi ir tai gerai suveikė 2022 metais, kadangi jie turėjo nemažai 2014 m. Donbaso kare kovojusių rezervistų. Dabar jie visi – jau fronte, dalis sužeista arba žuvę. Dabar į mobilizaciją reikia visiškai naujo požiūrio.“

Ekspertai: fronte niekas neturi pranašumo

L. Kunaso teigimu, šiuo metu fronte niekas neturi pranašumo ir, įvertinus amunicijos trūkumą, ukrainiečiams sekasi palyginti gerai. Jis paaiškino, kad pagrindinės kovos šiomis dienomis vyksta dvejomis kryptimis: Očeretino kaimo, prie kurio rusai pralaužė ukrainiečių gynybą ir šalia Časov Jaro miesto.

„Očeretino kryptimi rusai balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje prasiveržė apie 10 km į krašto gilumą ir septynis-aštuonis kilometrus į plotį, kas reiškia, kad per pastarąją pusantros savaitės jie užėmė apie 80 km teritorijos. Tęsiasi kovos ties Časov Jaro miestu. Atstumas tarp Časov Jaro ir Bahmuto priemiesčių yra apie 10 km. Prisiminus, kad Bahmutas krito praėjusių metų gegužę, mes matome, kiek laiko prireikė rusams pasiekti kitą miestą“, - pabrėžė jis.

L. Kunaso teigimu, nė vienas iš šių miestų nėra strategiškai ar operatyviniai svarbus, o tikrai svarbiais miestais Donecko regione yra Slavianskas ir Kramatorskas.

„2022 metais rusų daliniai jau buvo priartėję prie jų per 10 kilometrų, dabar jie nuo šių miestų nustumti apie 30 km. Nuo Očeretino iki Donecko srities sienos 40 km į vakarus ir 100 km į šiaurę. Faktiškai visi pastarųjų pusantrų metų kovų veiksmai vyko teritorijoje, kuri sudaro 0,2 proc. visos Ukrainos, kurios plotas yra 603 00 kvadratiniai kilometrai. Tokiu atveju 1 proc. yra 3600 kv. kilometrai, o 0,1 proc. – 630 kv. kilometrai. Šis palyginimas leidžia geriau suprasti, kuo skiriasi 80 arba 10 kilometrų“, - paaiškino kariškis.

Jo nuomone, tai rodo, kad dabartiniame etape nė viena iš pusių neturi pranašumo, todėl galima teigti, kad Rytų fronte – nieko naujo. Taip pat šiuo metu nevyksta jos didelis rusų puolimas.

„Kas atakuoja? Mes galime kalbėti apie nedidelių dalinių, ne didesnių negu kuopa ar būrys, susidūrimus. Kai balandžio pradžioje rusai pabandė pulti visu batalionu, pastiprintu tankais ir kovinėmis pėstininkų mašinomis, jie iš karto užstrigo. Tai rodo, kad nė viena iš pusių seniai negali panaudoti didesnių pajėgumų“, - apibendrino jis.