- Eurovizija kratosi etikečių, tačiau aišku kaip dieną: politinis seksualinių mažumų festivalis
- Į Eurovizijos dainų šventę šalys dažnai siunčia homoseksualus
- Aiškiau nebūna: Eurovizijos proga vyksta homoseksualų vestuvės
Eurovizija kratosi etikečių, tačiau aišku kaip dieną: politinis seksualinių mažumų festivalis
Kasmet prieš Eurovizijos dainų konkursą atsinaujina kalbos apie tai, koks iškreiptas tai vis dėlto muzikos festivalis. Nors Eurovizija yra laikoma didžiausiu ir garsiausiu Europos muzikos šou, vis dėlto tikrosios pop kultūros sostinei JAV jis kelia tik juoką. Ir nenuostabu kodėl – Eurovizija jau seniai tapo politiniu konkursu, pabarstytu homoseksualų blizgučiais. Šalys balsuoja už kaimynines šalis, išreikšdamos politinį palaikymą, net jei daina, muzikologų vertinimu, yra absoliuti nesąmonė. O kur dar ekrane metai iš metų šmėžuojantys vaivorykščių gerbėjai, barzdotos moterys, suknelėmis apsirengę vyrai, besibučiuojantys homoseksualai ir kita…
Eurovizija ko gero užsidėjo ryškiausią štampą, kaip homoseksualų muzikos šou po to, kai viso pasaulio vaikams, mačiusiems 2014 metų Austrijos pasirodymą, teko paaiškinti, kodėl moteris turi ūsus ir barzdą, arba kodėl vyras vilki suknelę ir yra prisidažęs gausiau, nei čigonė savo vestuvių dieną.
Visos Europos tėvai tąkart suko galvas, kaip gi čia mažiesiems paaiškinti, kas čia per žmogus ir kodėl jis taip atrodo. Tačiau dar iki tol gėjai buvo pamėgę Euroviziją, o visų šalių atlikėjai, ne išimtis, ir Lietuvos, vis stengdavosi įtikti homoseksualų auditorijai.
2015 metais Lietuvai atstovavo Vaidas Baumila ir Monika Linkytė. Dainos pabaigoje jiedu pasibučiavo, pasibučiavo ir pritariantieji vokalistai – moteris su moterimi ir vyras su vyru.
Jau tada visiems buvo aišku, kad lietuvaičiai bando įšokti į įsibėgėjusį eurovizinį homoseksualizmo traukinį, bėda, tik kad pritarimo šitam bučinių festivaliui buvo mažai.
„Kai bučiavomės scenoje, mes nesiekėme nustebinti „Eurovizijos“ žiūrovų. Norėjome parodyti, kad pasisakome už lygias teises ir Lietuvoje žingsnis po žingsnio judame to link“, – tada sakė Vaidas Baumila.
„Nevadinčiau tų bučinių pigiu triuku. Dėl šio momento mes daug galvojome, svarstėme. Tai buvo tik vienas momentas, vienas kadras. Juk visas mūsų pasirodymas nebuvo sukoncentruotas į bučinius... Be to, tai turi socialinę žinutę – mes esame prieš homofobiją“, – sakė ir Justė Kraujelytė[1].
Į Eurovizijos dainų šventę šalys dažnai siunčia homoseksualus
Ne paslaptis, kad dažniausiai Eurovizija yra tiesiog praėjusių metų finalininko kopijų rinkinys. Žmonės kažkodėl galvoja, kad jei jau vienais metais kažkam pavyko ją laimėti, tai kažko panašaus siuntimas padės išplėšti pergalę.
Tad nenuostabu, kad po garsiojo suknele pasidabinusio austro pergalės šalys į Euroviziją it pašėlusios ėmė siųsti homoseksualus. Ir kas čia tokio, sakysite?
Na būtų nieko, jei daina būtų pagrindinis akcentas, kaip ir turėtų būti dainų konkurse. Tačiau dažniausiai daina lieka antraplaniu reikalu, mat visa kalba sukasi apie tai, kad atlikėjas homoseksualas ir apie tai, kokią homoseksualizmo žinutę jis neša pasauliui.
Štai, tarkime, Izraelis, kuris 2022 metais į konkursą siuntė homoseksualų atlikėją ir, aišku, nepraleido progos apie tai kuo garsiausiai kalbėti.
M. Ben-Davidas – 25-erių Izraelio atlikėjas į „Euroviziją“ keliavo nešdamas ir tolerancijos žinutę.
Atlikėjas atvirai pasakojo apie sunkumus, kuriuos patyrė vaikystėje. Mokykloje jam teko kentėti patyčias dėl dainavimo aukštu balsu, o mama sunkiai priėmė dainininko prisipažinimą, jog jis – homoseksualus.
Kaip rašoma oficialiame „Eurovizijos“ portale, šie smūgiai jam padėjo atrasti vidinių jėgų, o eurovizinė daina „I.M“ yra himnas apie tai, jog save reikia priimti tokį, koks esi[2].
Tais pačiais metais San Marinas į konkursą siuntė Achille‘as Lauro su daina „Stripper“ (striptizo šokėjas). Dainą „Stripper“ jis vadina feministiniu ir teigia, kad ji atspindi vyrų ir moterų dvilypumą.
„Kūrinys apie vyrą, kuris jaučiasi kaip moteris ir nesijaudina, ką kiti galvoja“, – sako A. Lauro[3].
Aišku, scenoje jis buvo gausiai pasidažęs ir apsivilkęs blizgantį permatomą triko su aukštakulniais.
Ir taip, tai yra visiškai normalu Eurovizijos matavimo skalėje.
Šiemet scenoje vyko ir vienas gėjiškiausių pasirodymų Eurovizijoje – Jungtinei Karalystei atstovauja Oliveris Aleksandras Thorntonas, geriau žinomas Olly Alexander vardu. Tiesa, sulaukta gausaus pasipiktinimo, kad pasirodymas buvo vulgarus, gašlus ir visiškai nederamas jaunoms akims, kurios žiūri Euroviziją.
Bet ką gi apie tai sako kai kurie Lietuviai?
Ogi, kad vaikai TURI tai matyti.
Europos parlamente dirbantis, buvęs Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pareiškė, kad „pagaliau ant scenos buvo ne tik heteroseksuali aistra“.
Tiesingiau sakant, vyko savotiška homoseksuali orgijukė, bet, tikriausiai, skirtumo mažai.
„Pagaliau ant Eurovizinės scenos ne tik heteroseksuali aistra. Praeityje buvo ir tarp moterų, bučinukai tarp vyrų, trumpos užuominos – bet tokio pasirodymo dar ne.
Šiandien Olly pasirodymas rodo, kad egzistuoja gėjų kultūra. Taip, dalis jos kupina aistros, kūniškumo –bet ji yra ir turi teisę būti.
Ir taip – apie ją turi žinoti ir vaikai.
Ateina laikas – kai vis daugiau žmonių atsisako neigti kitą, nes kažkam nepatinka kas jis yra. Pagaliau“, – sako EP dirbantis ir dosnią mokesčių mokėtojų pinigais surinktą algą gaunantis M. Norbutas[6].
Dar 1998 metais Euroviziją laimėjo Izraleio atstovė Dana International, kuri yra… na, vyras, tapęs moterimi. Taigi akivaizdu, kad lytinių mažumų užuovėja Eurovizija yra jau labai labai seniai. Panašu, kad būtent su šiuo Izraelio laimėjimu ir buvo atverta homoseksualizmo Eurovizijoje Pandoros skrynia.
Aiškiau nebūna: Eurovizijos proga vyksta homoseksualų vestuvės
O jei jūs visgi manote, kad čia tėra sutapimas, ir kad homoseksualai juk, kaip ir visi kiti, gali mėgautis muzika, festivaliais ir konkursais, ir kad tai toli gražu nereiškia, jog Eurovizija yra homoseksualizuota, tai jums teks nusivilti.
Patys homoseksualai nei kiek neslepia savo simpatijos Eurovizijai, o šio konkurso proga net rengia masines tuoktuves.
Štai 2014 metais 14 homoseksualų porų iš Rusijos, Izraelio, Danijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų trečiadienio rytą susitiko Kopenhagos Operos teatre, kur Eurovizijos dainų konkurso proga surengė masines tuoktuves[4].
Na, o garsusis SOHO gėjų klubas Vilniuje, kuriame laiką leidžia ir laisvietis, profesionalus gėjus Tomas Vytautas Raskevičius, ir į kurį jis vyko už mokesčių mokėtojų pinigus, taip pat sakosi esantis tikra „Eurovizijos“ meka.
„Gal net kiek ir simboliška, jog „Soho“ kasmet tampa tikrų tikriausia „Eurovizijos“ ambasada Vilniuje, tad nacionalinės atrankos finalo išvakarėse organizuotas vakarėlis pradžiugino ištikimiausius ir nekantriausius „Eurovizijos“ gerbėjus. Šeštadienio vakarą susirinkę klubo svečiai galėjo išgirsti gyvai ne tik „Monsters“ ar „No Fear“, bet ir kitas atlikėjos dainas.
Vilniaus gėjų klubo scenoje jau ne kartą yra koncertavę ryškiausi „Eurovizijos“ dalyviai, tarp kurių ir Donatas Montvydas bei Europos dainų konkurse duetu pasirodę Vaidas Baumila ir Monika Linkytė, stilingasis Beissoul, Erica Jennings, Kurt Calleja iš Maltos ar net Norvegijos atstovas Alexander Rybak. Šis pasirodymas yra kiekvieną mėnesį klube vykstančios „Soho Live“ renginių serijos dalis. Dar šį mėnesį „Soho“ klube koncertą ketina surengti ir vienas ryškiausių televizijos projekto „X Faktorius“ dalyvių Alen Chicco“, – rašo klubas[5].
