Lietuvos ūkius gali išgelbėti modifikuotos kultūros ir „No till“ technologijos
Kamuojanti sausra baigia į neviltį nuvaryti ūkininkus. Nors dalį Lietuvos žemių krituliai palaistė ir žemdirbių nuotaikas kiek pataisė, tačiau dalis jų auginamo derliaus jau žuvo. Sausroms kartojantis, mokslininkai pataria ūkininkams rinktis tinkamus augalus, o specialistai sako, kad ateityje vyraujant nepalankiam klimatui teks auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos klerkai ūkininkus tik guodžia ir žada netaikyti jiems sankcijų bei sušvelninti keliamus reikalavimus numatytai europinei paramai gauti.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vaclovas Bogužas įsitikinęs, kad ūkininkai ne tik gali, bet ir turi prisitaikyti prie vis karštesnių orų.
„Žemdirbiai patys susikūrė tą problemą dėl to, kad netvariai ūkininkauja, nepasirenka tinkamų augalų, sėjomainos pakankamai skurdžios, vyrauja javai, rapsai. Tokiu atveju tos problemos ir taip aktualėja – ir taip dešimtmetis, kitas, ir turime tokį rezultatą“, – teigė V. Bogužas.
Kai kurie žemės ūkio specialistai pritaria, kad kartojantis sausroms neišvengiamai teks auginti genetiškai modifikuotas kultūras, mat tai nėra brangu, ir rezultatai, arba, kitaip tariant, būsimas derlius, garantuotesnis.
Profesoriaus V. Bogužo pastebėjimu, Lietuvoje vis daugiau ūkininkų imasi vadinamosios „No till“ technologijos, kai neatliekamas joks žemės dirbimas ir sėjama į neįdirbtą dirvą. Ir nors taip ūkininkaujant, anot jo, iššūkių tenka patirti taip pat nemažai, tačiau ši technologija šiemet per sausras esą pasiteisino[1].
Ūkininkus sausra verčia griebtis už galvų
Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas teigė, kad ši vasara privertė griebtis už galvos, nes dėl sausros laukia nekoks derlius.
„Rimti nuostoliai. Kiek girdėjau, grūdų supirkimo kainos krito daugiau negu 30 procentų. Kai kurie ūkininkai gali netekti net iki pusės derliaus. Šis sezonas bus nuostolingas“, – kalbėjo V. Buivydas.
Prisistatyti nepanoręs Kretingos rajono ūkininkas sakė, kad atsistatyti po tokių sausrų tampa vis sudėtingiau.
„Laukų laistyti neįmanoma, sausrai pasiekus tokį lygį tai – beprasmiška. Tai ne kiemas, o dideli plotai, su purkštuvu privažiuosi, tačiau žemė nepasisavins vandens tiek, kiek reikia, jokios naudos iš to nėra. Pasėliai net nepajaus vandens. Nieko nepadarysime, turime iškęsti sausrą. Šiuo metu ūkis laikosi iš gyvulių, tačiau ir pieno supirkimo kainos neįspūdingos. Svarstau galimybę žiemos metu ieškotis sezoninio darbo“, – apgailestaudamas kalbėjo ūkininkas[2].
Utenos rajone ūkininkaujantis Tautvydas Milys užsiima įvairių daržovių auginimu. Šiemet turi pasodinęs 4 hektarus kopūstų, panašiai tiek pat bulvių ir 12 hektarų cukrinių runkelių. Pašnekovas teigė, kad birželio mėnesį įsigalėjusi sausra nualino daržovių plotus.
„Laikosi tik tos daržovės, kurių plotai arčiau vandens telkinio ir yra laistomos. Tačiau prognozuoti gero derliaus šiais metais negalime“, – apie gresiančius derliaus nuostolius pasakojo ūkininkas ir teigė, kad pusės hektaro daržovių laistymas, skaičiuojant tik kurą, jiems atsieina apie 100 eurų.
T. Milio teigimu, tokia sausa vasara nulems ir pakankamai aukštas daržovių kainas.
Drėgmė daržovėms yra būtina jų vegetacijos pradžioje. Tuo tarpu dabar bulvės jau pradeda žydėti, ir nors lietus dar gali kiek pagelbėti, bet gero derliaus jau nebus. Tuo tarpu kopūstai po gero lietaus dar gali atsigauti.
„Net jeigu ir bus skiriama parama ūkininkams, ji tikrai nekompensuos galimų pardavimo pajamų. Tenka važinėti po Lietuvą, bendrauti su ūkininkais, matyti javų laukus, pievas, tai norisi tik susiimti už galvos, nes šiemet nebus nei šieno, nei grūdų“, – kalbėjo T. Milys.
Panevėžio rajono ūkininkė Milda Mikelionienė tikino, kad lietaus laukia kaip išganymo.
„Ši sausra labai kenkia derliui, ypač kviečiams. Didžiausius nuostolius patirs būtent jų augintojai. Na, o kitiems augalams, žinoma, sausra irgi kenkia. Ant augalų dedasi vaškinis sluoksnis, dėl kurio darosi sunku nupurkšti augalus, kad nedygtų piktžolės, nepultų kenkėjai. Laistymas irgi nepadeda. Šiuo metu mums reikėtų bent 25 mm kritulių, kas reiškia bent dvi dienas trunkančią stiprią liūtį“, – pasakojo kviečių, bulvių, pekino kopūstų ir brokolių augintoja[3].
Sausra Lietuvoje išlieka
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių informacija, nepaisant vietomis pasitaikiusių kritulių, sausra Lietuvoje išlieka.
2023 m. birželio 26 d. duomenimis stichinė sausra toliau fiksuojama visoje Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
Remiantis standartizuoto kritulių indekso (SPI) skaičiavimais pavojingas reiškinys – meteorologinė sausra, pagal SPI1 ir SPI2 indekso reikšmes – fiksuojama tik nedidelėse Lietuvos teritorijos dalyse.
Daugelyje vietovių stebimas vidutinis gaisrų pavojus. Labai didelė gaisrų pavojaus tikimybė išlieka šiaurės rytiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose.
Ministerijoje ieškoma būdų, kaip palengvinti ūkininkų dalią
Žemės ūkio ministerijoje galvojama kaip pagelbėti Lietuvos ūkininkams dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius ir palengvinti sausros pasekmes.
Pasak Žemės ūkio ministro, ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai: švelninama kontrolė, nebus taikomos sankcijos prisiimtų įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams.
„Esame susirūpinę dėl užsitęsusios sausros, matome iššūkius, su kuriais susiduria žemdirbiai. Esama situacija mums kelia didelį nerimą dėl sausros pasekmių bei masto, vis labiau pastebimo klimato kaitos poveikio žemės ūkio sektoriui. Šie metai žemdirbiams yra itin sudėtingi. Jie prasidėjo pieno krize, vėliau užsitęsė neįprastai didelės šalnos, remiantis mūsų ministerijos skaičiavimais, sunaikino iki 80 proc. sodų ir uogynų būsimo derliaus, dabar turime užsitęsusią sausrą, kuri, jeigu nesikeis oro sąlygos, gali virsti stichine sausra, padarysiančia daug nuostolių žemdirbiams“, – kalbėjo Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Anot ministro, birželio mėnesio pabaigoje Europos Komisijai (EK) patvirtinus 2023 tiesioginių išmokų reglamentus, galimi tiesioginių išmokų avansai bus padidinti nuo 50 iki 70 proc., o kaimo plėtros plotinių ir su gyvūnais susijusių priemonių – nuo 75 proc. iki 85 proc.
„Mes, kaip valstybė, pasinaudosime galimybe taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus visa apimtimi, kai tik naująjį reglamentą bus galima taikyti Lietuvos ūkiams. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pašarų gyvuliams trūkumą, taip pat kreipiasi į EK dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – teigė K. Navickas.
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai. Nukentėjęs nuo sausros ūkininkas turės informuoti Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) ir pateikti savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per ,,NMA AGRO” mobilią programėlę faktui įrodyti. Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.
Žemės ūkio ministerijoje kartu su Nacionalinio krizių valdymo centro, hidrometorologų ir draudikų atstovais taip pat buvo aptartos galimybės tobulinti kriterijus, pagal kuriuos nustatoma stichinė sausra ir dabartinių kriterijų atitikimas aštrėjant klimato kaitai ir jos keliamiems padariniams Lietuvos žemdirbiams.
Pasak. K. Navicko, akivaizdu, kad dabartinius sausros nustatymo kriterijus reikia tobulinti, nes jie nebeatitinka šiandienos realijų.
„Kartu su hidrometeorologais ir draudikais tariamės, kokius papildomus veiksnius turime įsivertinti, nustatydami sausros mastą. Keičiantis klimatui, ekstremalių reiškinių daugėja ir toliau daugės. Suprantama, kad turime pagelbėti Lietuvos ūkiams čia ir dabar, tačiau ilgainiui būtina peržiūrėti visus sausros įvertinimo kriterijus, nes dabar galiojantys nebeatliepia realybės. Manome, kad turi būti vertinami ne tik tokie fiziniai parametrai, kaip temperatūra ir kritulių kiekis, bet ir atliekamas vizualus vertinimas, nustatant pasėlių žuvimo atvejį, todėl inicijuojame naują sausros kriterijų nustatymo standartą, kad būtų galima lengviau ir greičiau priimti sprendimus dėl sausros padarinių“, – sakė K. Navickas.
Vis tik Žemės ūkio ministras yra įsitikinęs, kad ne ką mažiau svarbu Lietuvos ūkininkams pasinaudoti galimybėmis apsidrausti nuo sausros padarinių. Draudikų duomenimis, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, taikomos vienos didžiausių draudimo išmokų apsidraudusiems ūkiams, kai išmokama net 60 procentų siekianti išmoka žalai kompensuoti. Deja Lietuvoje nuo stichinės sausros padarinių yra apdrausta vos 40 ūkių[4].
Force majeure pažymos gali būti kaip pagrindas atleisti nuo atsakomybės
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) direktorius dr. Almantas Danilevičius primena, kad nenugalimos jėgos sąlygos nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, teritoriniams prekybos, pramonėms ir amatų rūmams išnagrinėjus asmens prašymą. Force majeure pažymos gali būti sutarties šalių panaudotos kaip įrodymas, kai viena iš sutarties šalių negali vykdyti savo įsipareigojimų ir tai pagrindžia dokumentais. Tuomet ji atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.
„Pirmiausia, ką turi padaryti ūkininkas, įmonė ar kitas komercinę veiklą vykdantis subjektas, susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis, tai informuoti kitą sandorio šalį apie tokių aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties vykdymui. Jei kita sandorio šalis tokio pranešimo per protingą laiką negauna, tai sutarties neįvykdžiusi šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Antra, ką svarbu atlikti sunkumų dėl sausros patiriantiems ūkio subjektams, – rinkti kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju tai būtų nustatyta tvarka fiksuoti stichinės sausros padarinius“, – pažymėjo Vilniaus PPAR advokatė Jūratė Radzevičienė.
Komercine veikla užsiimantiems asmenims taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, kokios force majeure aplinkybės nustatomos pačioje sutartyje, ar yra nustatytas konkretus pranešimų apie aplinkybių atsiradimą terminas ir būdas.
Advokatė J. Radzevičienė pabrėžė, kad visi asmenų prašymai vertinami individualiai, kruopščiai nagrinėjant subjektų pateiktą informaciją, sutartis, kitus dokumentus, siekiant, kad force majeure aplinkybės būtų įvertintos kokybiškai, o pažyma tiktų pagrįsti subjekto negalėjimą vykdyti įsipareigojimų.
Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarka pagal eiliškumą yra tokia:
1. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas išduoda Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai pagal veiklos zoną, jeigu tos aplinkybės atsirado ir egzistavo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Pažymos išduodamos asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine – ūkine veikla.
3. Asmenys, norintys gauti pažymą, turi pateikti šiuos dokumentus:
Prašymą rūmų generaliniam direktoriui, kurį pasirašo administracijos vadovas ar savininkas, ar jų įgalioti asmenys; sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų; kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą; dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai; dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių mastą; dokumentą apie rūmams sumokėtą rinkliavą; prireikus – kitus papildomus dokumentus.
4. Rūmai turi išnagrinėti asmens prašymą per ne ilgesnį nei 20 darbo dienų nuo jo gavimo laikotarpį.
5. Rūmai išduoda pažymą, jeigu asmens pateikti dokumentai įrodo aplinkybes ir sąlygas nuo atleidimo ir atsakomybės esant nenugalimai jėgai (force majeure).
6. Asmens prašymu rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą.
7. Jeigu asmenų pateikti dokumentai ar rūmų nustatyti faktai neįrodo šios tvarkos 5 punkte numatytų aplinkybių ir sąlygų, rūmai išduoda asmeniui motyvuotą atsisakymą išduoti pažymą.
8. Pažyma įforminama firminiame rūmų blanke. Joje nurodomas numeris, data, pateikusio prašymą asmens vardas ir pavardė (arba pavadinimas) ir adresas, sutarties šalys, sutarties sudarymo vieta, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jų egzistavimo laikotarpis ir pateikti dokumentai.
9. Pažyma pasirašoma rūmų direktoriaus ar jo įgalioto asmens ir patvirtinama antspaudu[5].
