Radinį išties sunku paaiškinti
Nors mokslininkai teigia, kad mūsų saulės sistemą neva supa „vaiduokliškas švytėjimas“, tačiau jie nėra tikri, iš kur jis sklinda[1].
Švytėjimas, be kita ko, prilygsta nuolatinei 10 ugniagesių šviesai, pasklidusiai visame danguje, tuo tarpu, blankus švytėjimas tęsiasi net ir tada, kai nusisukama nuo visų numatomų šviesos šaltinių.
Naujame tyrime mokslininkai užtemdė šviesą, sklindančią iš žinomų šaltinių, pavyzdžiui, žvaigždžių ir galaktikų, ir nustatė, kad šiek tiek šviesos vis dar liko. Pastarieji atradimui taipogi panaudojo 200 000 NASA Hablo kosminio teleskopo vaizdų.
Mokslininkai spėliojo, jog švytėjimas gali atsirasti dėl nežinomos Saulės sistemos struktūros ir gali apimti dulkių sferą, sudarytą iš kometų, patenkančių į Saulės sistemą ir atspindinčių saulės šviesą. Ir štai, jei dulkių apvalkalas pasirodys esąs tikras, o ne hipotetinis, tai absoliučiai pakeis supratimą apie Saulės sistemos architektūrą.
Įdomu tai, jog erdvėlaivis „New Horizons“ 2021 metais Saulės sistemoje taip pat aptiko nedidelį fono šviesos kiekį, ir tai taip pat lieka sunkiai paaiškinama. Galimi paaiškinimai – nuo tamsiosios medžiagos irimo iki didžiulės nematomos tolimų galaktikų populiacijos.
Vis tik „New Horizons“ stebėta šviesa buvo ne tokia intensyvi, kaip matoma Hablo įrenginio nuotraukose, galbūt todėl, jog „New Horizons“ buvo toliau – maždaug 4–5 milijardai mylių nuo saulės – nei Hablo.
Tai verčia tyrėjus manyti, kad šviesa sklinda iš Saulės sistemos arba šalia jos.
Saulės sistemoje gali būti anksčiau neišmatuotas elementas
Švytėjimas, kaip žinia, tęsiasi net atėmus numatomus šviesos šaltinius, nors pastebėtos šviesos kiekis yra gana nedidelis. Vis tik kai kurie tyrimai rodo, jog gyvybė Žemėje galėjo atsirasti dėl specialios radioaktyvios kosminės uolienos iš netoliese esančios galaktikos[2].
Apskritai, galimi paaiškinimai apėmė viską: nuo paslėpto tolimų galaktikų rinkinio iki nykstančios tamsiosios materijos. Tačiau bet kokiu atveju akivaizdu, kad Saulės sistemoje gali būti elementų, kurie anksčiau nebuvo aptikti.
„Vaiduokliškas švytėjimas“ – tai naujas „papildymas“ mūsų suvokimui
Timas Carletonas iš Arizonos valstijos universiteto (ASU) pareiškime sakė: „Jei mūsų analizė teisinga, greičiausiai yra dar vienas dulkių komponentas[3].
T. Carletonas, be kita ko, ir toliau aiškino, jog kadangi „New Horizons“ duomenyse šviesa buvo silpna dėl savo atstumo, švytėjimas turi sklisti iš Saulės sistemos ribų.
„Tai gali būti naujas Saulės sistemos turinio elementas, kuris buvo iškeltas hipoteze, bet iki šiol nebuvo kiekybiškai išmatuotas“, – sakė jis.
Tai, kaip žinia, paskatino naudoti Hablo teleskopą, kuris yra maždaug 340 mylių virš Žemės paviršiaus.
Galime pasidžiaugti ir tuo, kad šiuose dangaus fotonuose yra daug svarbios informacijos, kurią galima išgauti dėl unikalaus įtaiso gebėjimo itin tiksliai išmatuoti silpną šviesumo lygį per tris gyvavimo dešimtmečius, nors šis ir rodo tam tikrus senėjimo požymius, nepaisant daugybės kosminių astronautų taisymų ir atnaujinimų. (Jis atliko daugiau nei 1,5 milijono visatos stebėjimų; remiantis jo duomenimis buvo paskelbta daugiau nei 18 000 mokslinių straipsnių.)
