Artimas ryšys su kaimynais – geriausia vagysčių prevencija
Jeigu atkreiptume dėmesį, pamatytume, kad beveik visi vyresnio amžiaus žmonės bičiuliaujasi su kaimynais, nesvarbu, ar gyventų nuosavame name, ar bute. Tačiau išsikelkime klausimą ar tikrai tai vyksta dėl to, kad senyvo amžiaus žmonės jaučiasi vieniši?
O galbūt dėl to, kad kaimynai dažnai būna artimesni nei kiti giminės ar šeimos nariai, į juos galima atsiremti sunkią akimirką, reikiamu metu gauti pagalbą, o svarbiausia – veiklios kaimynystės dėka galima sukurti saugią visiems aplinką. Jauni žmonės galbūt nepasižymi itin aktyviu tiesioginiu bendravimu su kaimynais, tačiau namų bendruomenės dažnais atvejais kuriamos jau socialiniuose tinkluose, o tai pagerina informacijos sklaidą ir prieinamumą.
Sukurta kaimyninė bendruomenė gali tapti ne tik puikia terpe kartu organizuoti talkas, kuriose kaimynai bendruomeniškai kastų sniegą, padėtų vieni kitiems užkurti automobilį šaltą žiemos dieną ar jaunai mamai pasisiūlytų užnešti vaiko vežimėlį, bet ir puikiai pasitarnauja išvykus ir nebūnant namuose.
Ypatingai gyvenant nuosavų namų kvartale, kaimynai dažnai linkę atkreipti dėmesį į įtartinai atrodančius užklydusius automobilius, stebi keistai besielgiančius asmenis ir komunikuoja tarpusavyje.
Deja, kai kuriais atvejais skambinimas policijai nepadeda iki kol nėra padaryta nusikalstama veika, todėl ryšio su kaimynais kūrimą drąsiai galima laikyti prevencija nuo galimų vagysčių ar užpuolimų. Nuolat užsiėmusių ir gana mažai namuose būnančių kaimynų komunikacijai puikiai pasitarnauja ir, pavyzdžiui, Facebook puslapyje sukurta kaimynų grupė, kurioje galima dalintis visa namo ar kvartalo bendruomenei aktualia informacija.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigė, kad daugiausia vagysčių įvyksta šeimininkams nebūnant namuose:
2020 m. fiksuota dešimtys atvejų, kai vagystes ar bandymus apvogti žmonės pastebi grįžę namo. Tokiomis aplinkybėmis įvykdyta ir daugiausiai žalos sukėlusi pernai mūsų bendrovėje užregistruota vagystė, kuomet žala siekė 8 tūkst. eurų – išlaužus duris pavogti grynieji pinigai, auksiniai dirbiniai, televizoriai, spausdintuvas, įvairūs įrankiai[1].
Lietuvos policija pataria, kaip sukurti saugios kaimynystės grupę
Kad būtų paprasčiau įgyvendinti saugios kaimynystės idėją, Lietuvos policija gyventojus ragina būti aktyviais, patiems burtis į susitikimus, tarpusavyje pasikeisti savo kontaktiniais duomenimis, kuriais, esant reikalui, būtų galima nedelsiant susisiekti.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad norint padidinti bendruomenės saugumą, rekomenduojama išsirinkti saugios kaimynystės vadovą (šiuo atveju tai gali būti ir bendrijos ar namo pirmininkas, gyvenantiems daugiabučiuose) bei aptarnaujantį apylinkės inspektorių ar bendruomenės pareigūną, į kurį gyventojai galėtų kreiptis dar iki nusikalstamos veikos įvykdymo, pavyzdžiui, apylinkėse važinėjant nepažįstamam automobiliui, ar matant įtartinai besielgiančias netoliese vaikštinėjančias gaujas.
Labai svarbi tvarkinga gyvenvietės aplinka – reikia pasirūpinti, kad nebūtų šiukšlių, piešinių ant namų sienų, krūmais netvarkingai apaugusių vietų – tai puiki pasala vagims, galvosiantiems, kad namuose retai kas būna, todėl ir neskiria dėmesio teritorijos priežiūrai.
Gyventojų pagrindinė užduotis įgyvendinant saugią aplinką – saugumą padėsiančių užtikrinti priemonių aptarimas su pirmininkaujančiu asmeniu: ar tai būtų kamerų įrengimas teritorijai stebėti, apšvietimo tamsiu paros metu užtikrinimas, o galbūt net kelio užkardų įrengimas.
Puikiai pasitarnauja ir jaunimo užimtumas – dažnai neturėdamas veiklos jaunimas įpratęs slampinėti gatvėmis ir veiklos prisigalvoti niokojant objektus, laužant medžius ar vykdant kitą, visiškai nenaudingą veiklą. Tad jaunimą reikia kuo anksčiau įtraukti į bendruomenės veiklą – jaunieji gyventojai galės padėti prižiūrėti aplinką, ar stebėti, ar niekas nesikėsina į išvykusių kaimynų namus[2].
Gaila, bet vis dar yra gyventojų, netikinčių saugios kaimynystės efektyvumu. Tiesa ta, kad pasitelkus bendruomenę ir į programą tinkamai įtraukus visus jos narius, nusikaltimų skaičių galima sumažinti net iki 80 proc.[3]
Neabejingi kaimynai ne tik apsaugojo turtą, bet ir išgelbėjo gyvybę
Kaunietė Aldona (vardas redakcijai žinomas) vis dar su baime prisimena prieš kelis metus įvykusį incidentą, už kurio laimingą baigtį dėkinga neabejingai kaimynei:
Vėlų žiemos vakarą įprastai nuo autobusų stotelės ėjau namo, įtartinų asmenų aplink save tikrai nepastebėjau. Kadangi gyvenu trečiame daugiabučio namo aukšte, visuomet pirmame aukšte kviesdavausi liftą – taip daug lengviau pasiekti namus su pilnais maišais pirkinių. Tuo metu pirmajame aukšte kaip tik buvo perdegusi laiptinės apšvietimo lempa, todėl buvo labai tamsu. Nedelsdama išsitraukiau telefoną, kad turėčiau kuo pasišviesti ir ėjau link lifto. Tik staiga pajutau, kaip mano kaklą kažkas stipriai sugriebė ir pradėjo smaugti. Grasino, kad jei neatiduosiu visų su savimi turimų daiktų, jis su manimi susidoros. Nepamenu kaip, bet sugebėjau sucypti, o neįprastą garsą išgirdo kaimynė iš antro aukšto, matyt, jau buvo besiruošianti palikti namus, tad iškart atidarė savo duris ir garsiai paklausus, kas čia vyksta, pradėjo leistis laiptais žemyn. Užpuolikas išsigandęs, kad tuojau pat gali būti atskleista jo tapatybė, kaip mat pabėgo.
Pašnekovės teigimu, tai buvo vienkartinis toks atvejis tame daugiabutyje, vėliau kaimynai pasimokę.
Nuo tada įrengė tokias lempas, kurios įsijungia tik kai kažkas tame aukšte yra. Taip esame apsaugoti nuo dažno jų perdegimo, o kilimą liftu pakeičiau lipimu laiptais – taip ne tik jaučiuosi saugesnė, bet ir pasportuoju, – tikino Aldona.
Apie kaimynų rūpestį taipogi kalba kita pašnekovė Lina (vardas redakcijai žinomas). Moteris pasakoja, kaip praeitais metais, rūpestingo kaimyno dėka atsikratė įkyraus persekiotojo:
Pamenu, kad ėjau namo, buvo vasara, saulė švietė, dar kokia 17 valanda tebuvo. Kaip ir visi jauni žmonės, mėgau eidama klausytis muzikos per ausinukus, tad nelabai galėjau girdėti, kas vyksta aplink – kiek mačiau, tiek ir užteko. Buvau netoli namų (gyvenu daugiabutyje) ir tik mačiau kaip vyresnio amžiaus kaimynė iš antro aukšto man per langą kažką rodė gestais. Išsitraukiau ausinukus ir išgirdau žingsnius už savo nugaros.
Vis dėlto, sekimu einant namo ši istorija nesibaigė:
Mane visą kelią sekė ganėtinai jaunas asmuo, už mane gerokai aukštesnis. Išsigandusi sparčiu žingsniu ėjau namo, o šis man sekė iš paskos. Kaimynė nepasimetė – atidarė savo buto duris ir pasikvietė mane užeiti.
Linos teigimu, paslaptingas asmuo dar kurį laiką sėdėjo ant laiptų prie ją priglaudusios kaimynės durų:
Tas vaikinas, įėjęs į laiptinę iškart užsimaukšlino kapišoną ir sėdėjo netoliese mano kaimynės durų ant laiptų. Atrodė grėsmingai. Vėliau kaimynai jį nuvaikė, bet sekančią dieną jis vėl lūkuriavo prie laiptinės durų.
Tik gerų kaimynų dėka, pašnekovė teigianti išvengusi pasekmių.
Džiaugiuosi, kad turiu neabejingus kaimynus. Vienas jų, iš mane priglaudusios kaimynės sužinojęs apie tokią situaciją, vakarop paskambino į mano buto duris ir pasiūlė savo pagalbą pagąsdinti tą jaunuolį. Aš sutikau, o kitą dieną jau jo nebemačiau, – džiaugėsi Lina.
Tad svarbu nepamiršti, kad kaimynai – tai tie žmonės, su kuriais mes matomės dažniau nei su artimaisiais. Nuolat palaikomas ryšys, bendradarbiavimas ir neabejingumas – tai gali padėti sukurti puikią prevenciją visiems gyvenantiesiems nuo galimų nusikaltimų įvykdymo.
