Klimato kaitos konferencijos užkulisiuose – kritikos strėlės Saudo Arabijai
Egipto Šarm el Šeicho pakrantėje vykusi klimato kaitos konferencija COP-27 neapsėjo be kontraversijų.
Didelės kritikos dėl savo vaidmens naftos gavybos srityje susilaukusi Saudo Arabija pareiškė, kad ruošiasi tapti konkurencingiausia vandenilio gamintoja pasaulyje. Tuo tarpu Vokietija nė neketina atsisakyti branduolinės energetikos.
Pastaruoju metu Saudo Arabija tvarumo srityje demonstruoja puikius rezultatus ir yra beveik vienintelė valstybė, kuri turi konkrečius planus, kaip inovatyviai išnaudoti savo galimybes atsižvelgiant į klimato kaitos problemas. Nepaisant to, ji susilaukia nemažai kritikos.
Saudo Arabijos energetikos ministras, princas Abdulazizas bin Salmanas Egipte vykusio COP-27 aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos kuluaruose pareiškė, kad jo šalį nuolat atakuoja aktyvistai dėl jos pagrindinio vaidmens naftos gavybos srityje.
„Pasaulis nori mus nukryžiuoti“, – sakė jis[1].
Per kelis dešimtmečius planuoja visiškai atsisakyti teršalų išmetimų
Abdulazizo bin Salmano teigimu, Saudo Arabija gerai kontroliuoja išmetamųjų teršalų kiekį, plačiai finansuoja atsinaujinančiosios energijos mokslinius tyrimus ir ne vėliau kaip iki 2060 m. planuoja pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Saudo Arabijos energetikos ministras taip pat atskleidė, kad šalis Raudonosios jūros pakrantės mieste Neome planuoja didžiulę vandenilio gamyklą, kuri jau 2026 m. galėtų pradėti gaminti apie 650 tonų vandenilio kuro per dieną.
Dar vasario mėnesį Abdulazizas bin Salmanas sakė, kad jo šalis ketina rimtai įsitraukti į vandenilio sektorių ir tapti konkurencingiausia gamintoja pasaulyje.
Ketina gaminti net tris spalvotas vandenilio kuro rūšis
Šiuo metu kuriamos kelios spalvotos vandenilio kuro rūšys. Saudo Arabija jau investavo į tris iš jų.
Žaliojo vandenilio degalai gali būti gaminami iš vandens, mėlynasis vandenilis kuriamas skaidant metano dujų molekules, o rausvasis vandenilis – elektrolizės ir branduolinės energijos pagalba.
Vandenilio kuras šiuo metu yra tyrinėjama, bet dar neįrodyta technologija, tačiau Saudo Arabija, regis, yra tvirtai pasirengusi plėtoti šią sferą:
„Mes turėsime pranašumą gamindami mėlynąjį vandenilį, nes vėlgi esame pigiausių dujų gamintojai. Saudo Arabijoje darome didžiules investicijas į skalūnų dujas, ir mes būsime pasiryžę tas dujas naudoti mėlynojo vandenilio gamybai. Jei gaminsime mėlynąjį vandenilį, būsime mažiausių sąnaudų gamintojas, o jei pereisime prie žaliojo vandenilio, vis tiek būsime mažiausių sąnaudų gamintojas“, – penktadienį COP-27 konferencijoje kalbėjo Abdulazizas bin Salmanas.
Saudo Arabija nestokoja ambicijų anglies dvideginio surinkimo srityje
Saudo Arabijos nacionalinė naftos bendrovė „Aramco“ pasirašė bendrą susitarimą su tarptautinėmis korporacijomis SLB ir „Linde“ dėl didžiulio anglies dvideginio surinkimo centro statybos rytiniame Džubailo mieste.
Tikimasi, kad 2027 m. pradėjus veikti inovatyviam įrenginiui, jame bus galima saugoti iki 9 mln. tonų anglies dioksido per metus, o bendras Saudo Arabijos saugojimo pajėgumas padidės iki 44 mln. tonų.
Anglies dioksido surinkimo technologija iš iškastinio kuro deginimo ir pramoninės veiklos generuojamą medžiagą suspaustų, o tuomet ji būtų gabenama į saugojimo vietą ir pumpuojama giliai į žemę. Tuomet ją būtų galima panaudoti būsimose pramonės operacijose. Tobulėjant technologijoms, tokia anglis galėtų būti naudojama net vandenilio kurui gaminti.
Be to, Saudo Arabijos energetikos ministras Abdulazizas bin Salmanas neseniai paskelbė apie dar kelių naujų projektų, kuriais bus skatinamas nacionalinis ir regioninis karalystės indėlis į kovos su klimato kaita sritį, pradžią.
Tarp šių projektų – Žiedinės anglies dioksido ekonomikos (CCE) žinių centras. Saudo Arabija bendradarbiaus su Jungtinių Tautų Vakarų Azijos ekonomine ir socialine komisija (ESCWA), siekdama įsteigti regioninį centrą, kuris skatins išmetamųjų teršalų mažinimą.
Saudo Arabija taip pat bendradarbiauja su JTBKKK, kad 2023 m. surengtų kitą MENA klimato savaitę. Šis renginys vyks prieš COP28 (JAE), jame dalyvaus svarbiausi regiono ir pasaulio suinteresuotieji subjektai, kad būtų skatinami kovos su klimato kaita veiksmai.
Saudo Arabija tapo kovos su klimato kaita lydere
Per pastaruosius metus Saudo Arabija padidino savo indėlį kovoje su klimato kaita. Manoma, kad karalystė pasieks tikslą iki 2030 m. apsaugoti 30 proc. savo sausumos ir jūros teritorijos ir per tą patį laikotarpį pasodins daugiau kaip 600 mln. medžių.
Šalies įsipareigojimas iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 278 mln. tonų per metus taikant VESP metodą taip pat vykdomas pagal planą.
Atsižvelgiant į karalystės siekį iki 2030 m. pasiekti, kad 50 proc. elektros energijos gamybos pajėgumų sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, šiuo metu plėtojama 13 naujų atsinaujinančiosios energijos projektų, kurių bendras pajėgumas – 11,4 GW, o numatoma investicijų vertė – 9 mlrd. dolerių.
Be to, Saudo Arabijos Karaliaus Abdulazizo universitetas (KAU) užėmė penktą vietą pasaulyje pagal universitetų, įsipareigojusių imtis klimato kaitos veiksmų, indeksą.
Šis pasiekimas akcentavo universiteto tyrimus, susijusius su klimato kaitos poveikiu nacionaliniu ir pasaulio mastu. Universitetas taip pat yra sukūręs klimato duomenų bazę, kurioje tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis klimato kaitos poveikis ir projektai karalystei[2].
Vokietija eina priešingu keliu
Kol Saudo Arabija deda pastangas tam, kad pasiektų savo įsipareigojimus ir tikslus klimato apsaugos srityje, Vokietija elgiasi priešingai, tačiau analogiškos kritikos nesulaukia.
Kalbų apie klimato išsaugojimą fone, Vokietijos įstatymų leidėjai patvirtino planą, pagal kurį trys likusios šalies atominės elektrinės bus eksploatuojamos iki balandžio vidurio, taip pratęsiant jų eksploatavimo laiką po iš pradžių planuoto uždarymo šių metų pabaigoje[3].
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir jo vadovaujami aplinkosaugininkai žalieji teigė, kad tik dvi branduolinės elektrinės pietų Vokietijoje turėtų toliau veikti po numatyto uždarymo gruodžio 31 d., kad sumažintų galimą elektros energijos trūkumą žiemą.
Finansų ministras Christianas Lindneris, atstovaujantis verslą remiantiems laisviesiems demokratams, siūlė, kad visos trys likusios elektrinės veiktų ilgiau.
Dalis vokiečių parlamentarų netgi paragino vėl įjungti tris kitas pernai uždarytas atomines elektrines, nes energijos kainos yra didelės, o elektros energijos tiekimas gali nutrūkti.
Tačiau galiausiai nuspręsta, jog vis dar veikiantys reaktoriai galės veikti iki balandžio vidurio, bet ne ilgiau. Terminas uždaryti paskutines Vokietijos atomines elektrines šių metų pabaigoje buvo nustatytas 2011 m., netrukus po Fukušimos branduolinės katastrofos Japonijoje.
