Mistika – ir Titaniko tragedijoje, ir kiekvieno iš mūsų čiužinyje
Nuo pirmadienio netoli JAV pakrantės šiaurės Atlanto vandenyne, kaip žinia, ieškomas mažytis povandeninis laivas, kuris išvyko į ekspediciją prie Titaniko nuolaužų.
Detalės atskleidžia, jog povandeniniame laive iš viso buvo 5 žmonės: du milijardieriai, vieno iš jų sūnus, Titaniko ekspertas ir laivo inžinierius. Nepaisant to, ryšys su povandeniniu laivu nutrūko dar jam leidžiantis žemyn – ir dingusio laivo vis dar tebeieškoma.
Versijų, kas nutiko, yra įvairiausių.
Manoma, kad galbūt įvyko problemų su elektronika ir laivas prarado ryšį, todėl pakilo į paviršių ir dabar laukia, kol bus surastas. Kita vertus, galėjo įvykti problemų su slėgiu, dėl ko transporto priemonė buvo paskandinta – kadangi ji yra mažytė ir nepritaikyta atlaikyti stipraus slėgio vandenyno gilumoje. Tuo tarpu deguonies atsargų laive buvo tik 96 valandoms, kas padarė šią situaciją dar ekstremalesne.
Visgi galima į tai pažiūrėti ir iš „kosmoso“ perspektyvos.
Daugelis žinojome, jog per šią Jaunatį reikia būti atsargiems – daug kartų viską sutikrinti, pertikrinti detales bei nepasikliauti nuogirdomis; jog gali būti faktinių klaidų, apsižioplinimų ir pan. Ar galėjo tai būti lemiantis faktorius minėtoje nelaimėje? Dalies astrologų nuomone – garantuotai: kažkas buvo ne taip paskaičiuota, praleista pro akis ar per rožinių akinių filtrą. Situaciją taipogi „užaštrino“ su vandens telkiniu susijusios aplinkybės, dabar aišku, žadėjusios dužusias viltis. Nesakau, jog tai karminė bausmė, tačiau ekspedicija vyko prie Titaniko – ir čia iškyla dar viena įdomi paralelė.
Vis dar daug žmonių tiki, kad garsiausio laivo nuskendimas nebuvo atsitiktinis – tiesiogine ar mistine prasmėmis. Vėlgi, nenoriu jūsų gąsdinti, bet jei pagrindinis argumentas yra „veiksmas tolygus atoveiksmiui“, tada pasidaro aišku, jog jei sukčiausite – Titanike plaukė daugybė turtuolių, nemokėjusių mokesčių į federalinį rezervą – jums irgi gali baigtis katastrofiškai. Kitaip tariant, kaip žinome, pats likimas randa būdų „susidoroti“ su tais, kurie atrodo nepaliečiami, ir kuriuos visais kitais atvejais pinigai išgelbėja nuo pasekmių.
Belieka tikėtis, kad inžinierius bei ekspertas plaukė iš įkvėpimo, o ne „reikia“ būsenos, pasipelnant iš brangiai apmokėtų žygių.
Keiskite sapno turinį – vienu „paspaudimu“
Sąmoningas sapnavimas leidžia formuoti sapnų peizažą, nesvarbu, ar tikslai yra praktiški, ar fantastiniai.
Iš tiesų, ryškus sapnas – tarsi nemokama virtualios realybės patirtis, kurioje nereikia brangių ausinių: kol kūnas guli susigūžęs lovoje, protas nukelia į egzotiškus kraštus ir supažindina su nuostabiais personažais, turinčiais galių.
Dažnai atrodo, jog sapnai atsiranda atsitiktinai, tačiau nebūtinai: vadinamuosiuose „aiškiuose (sąmoninguose) sapnuose“ galima šiek tiek kontroliuoti tai, kas vyksta. Tai atveria daugybę galimybių, kaip panaudoti sapnus savo naudai, pavyzdžiui, kaip repeticiją prieš realius gyvenimo įvykius, generuojant idėjas arba tiesiog smagiai leidžiant laiką.
Kai kurie tyrimai rodo, kad maždaug pusė žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime patiria šią patirtį, kol ketvirtadalis – reguliariai. Nepaisant to, kurioje stovykloje esate, yra įvairių metodų, jog gautumėte atsakymus ar „įvaldytumėte“ intuiciją.
Vėlgi, nepamirškite, jog jei turite miego problemų ar psichikos sveikatos sunkumų, „aiškiaregiškas“ sapnavimas gali dar labiau pabloginti situaciją.
Sąmoningas sapnavimas – raktas į geresnę nuotaiką ir naujus gebėjimus
Sąmoningas sapnavimas susijęs su mažesniu stresu ir didesne savigarba bei pasitenkinimu gyvenimu. Tačiau mane labiausiai vilioja mintis, jog tai galime naudoti įgūdžiams, kurių mums reikia realiame gyvenime, lavinti.
Žmonės pasitelkia šiuos sapnus, jog praktikuotų konkrečią užduotį – pastarieji patobulėja tiek, kiek ir tie, kurie užduotį atlieka realybėje, pavyzdžiui, rengdamiesi muzikinių pasirodymų repeticijoms, kalbų sakymui ir nepatogiems pokalbiams. Kitos priežastys, dėl kurių galite naudoti sąmoningus sapnus, yra kūrybiškumo skatinimas, prašant sapnų personažų pateikti savo idėjas jums.
Tokiu būdu taip pat galite kovoti su košmarais.
Kai suvokiate, kad sapnuojate, susiduriate su košmaro turiniu, kuris vargina, nesvarbu, ar tai būtų baisus namas, ar nemalonus žmogus. Šiuo atveju tiesiog nueikite ir pasakykite: „Ei, ką tu čia veiki? Tai mano sapnas“. Žmonės apibūdina, kad po to košmarai paprastai išnyksta. Kitaip sakant, kuo labiau jaučiate, jog kontroliuojate sapnų turinį, tuo didesnė tikimybė, kad šis metodas bus naudingas. Ir tam praktikuoti yra keli būdai.
Realybės testavimas. Įpraskite kelis kartus per dieną paklausti savęs, ar esate budrus, ar sapnuojate. Manoma, kad tai darant pakankamai dažnai, įprotis persikels į sapnus. Tuo tarpu persikeliant šiam klausimui į miego būseną, galite pasirinkti, ar tiesiog stebėti sapną, ar jį kaip nors paveikti.
Mnemoninis šviesių sapnų sukėlimas. Tai pabudimas baigiantis įprastam miego laikui ir sąmoningas ketinimas vėl užmigus valdyti savo sapnus. Kai kurie ekspertai siūlo kartoti mantrą: „Kitą kartą, kai sapnuosiu, prisiminsiu, jog sapnuoju“. Sudėtingesnė šio metodo versija – vesti įprastų simbolių, kuriuos matote sapnuose, dienoraštį, o tada pagal vaizdinius formuoti sapnavimo ketinimą. Tarkime, jei sapnuose matote skraidančias karves, prieš grįždami į miego būseną galite sau pasakyti: „Kai pamatysiu skraidančią karvę, žinosiu, kad tai sapnas“.
Pojūčių inicijuotas aiškių sapnų metodas. Pabudę užmerkite akis ir greitai kelis kartus perbėkite per kai kuriuos savo pojūčius, iš pradžių sutelkdami dėmesį į regėjimą (užmerktomis akimis), paskui į tai, ką girdite, tada įsijauskite į savo kūną. Padarę tai kelis kartus greitai, pakartokite ciklą dar kelis kartus, bet šį kartą lėtai. Baigę lėtus pojūčių ciklus, leiskite sau vėl užmigti.
Aiškiaregystės aktyvavimas. Dienos metu kelias minutes apmąstykite savo mintis, pojūčius ir sąmoningumo būseną (šiek tiek panašu į „realybės testavimą“) ir tuo pat metu veikite save tam tikrais ryškiais vaizdais ar garsais, pavyzdžiui, raudona mirksinčia šviesa ar elektroniniu pypsėjimu. Paskui, kai miegosite, turite vėl susidurti su jutiminiais dirgikliais, galbūt paprašant šalia esančio draugo pagalbos, – jis turėtų gebėti nustatyti, kada pusiau miegate, stebėdamas, kaip mirga jūsų akys po vokais; tada leisti elektroninį garsą. Alternatyva – nusipirkti specialią kaukę, nustatysiančią, kada būsite tam tikroje miego būsenoje, kuri mirksės šviesa bei skleis garsinį signalą.
