Sapnų tyrimas atskleidžia, kas slypi anapus

Sapnai ir mūsų ateitis susiję tampriau, nei galvojate

Christophe'as Nolanas savo mokslinės fantastikos filme „Pradžia“ (angl. „Inception“) įsivaizdavo, kaip jo herojus atsiduria kitų žmonių sapnuose ir netgi formuoja jų turinį^[1]. Tačiau kas būtų, jei ši istorija nebūtų taip toli nuo realaus gyvenimo – to, kurį matome kitapus lietaus lašais išmarginto automobilio lango, palydėdami saulę paplūdimyje ar paskutinio iškvėpimo melancholijoje?

Kai kurie tyrimai rodo, kad įmanoma bendrauti su žmonėmis jiems miegant ir, tam tikrais atvejai, netgi su jais aiškiai kalbėtis.

Tvirtinama, esą per savaitę vidutiniškai prisimename nuo vieno iki trijų sapnų^[2]. Visgi pasauliečių, kurie sako, kad niekada gyvenime nėra sapnavę, yra labai mažai – 0,38 proc. Tai, ar prisimename sapnus, priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip lytis (moterys sapnus prisimena dažniau nei vyrai), domėjimosi anapusiniu pasauliu, taip pat nuo to, kokiu būdu sapnai yra kaupiami (kai kuriems gali būti patogu juos fiksuoti, pavyzdžiui, naudojant „sapnų žurnalą“ arba diktofoną)^[3]. Nors dėl trumpalaikio sapnų pobūdžio mokslininkams sudėtinga juos užfiksuoti, džiaugiamasi, jog dėl neuromokslų srityje įgytų žinių galima klasifikuoti žmogaus budrumą pagal jo smegenų veiklą, raumenų tonusą bei akių judesius; tokiu būdu nustatoma, ar žmogus miega ir kokioje miego stadijoje jis yra.

Įdomiausia, jog pranašiškų sapnų klausimu į pagalbą ateina sąmoningi sapnuotojai, kartais dar vadinami aiškiaregiais, leidžiantys nuspėti vaizdinių interpretacijas bei jų reikšmę ateities gyvenimui.

Sapnuotojai pateikia tinkamus atsakymus į matematines užduotis miego metu

Dauguma iš mūsų tik pabudę supranta, kad sapnavo. Tačiau yra ir kita rūšis žmonių – tie, kurie turi unikalų gebėjimą sapnuoti REM miego metu, t. y. miego stadijoje, kuomet smegenų veikla yra artimesnė budrumo stadijai. Tai reiškia, jog sąmoningus sapnus sapnuojantys asmenys kartais gali iš dalies kontroliuoti savo sapno siužetą – išskristi, priversti žmones atsirasti arba išnykti, pakeisti lauko temperatūrą arba virsti gyvūnais. Pasąmonėje galimybės yra absoliučiai neribotos, o kaipgi gyvenime?

Apie tai, kad egzistuoja sąmoningi sapnai, žinoma nuo seniausių laikų, nepaisant to, jog ilgą laiką tai buvo laikoma ezoteriniu reikalu, nevertu mokslinio tyrinėjimo. Šią nuomonę pakeitė XX a. devintajame dešimtmetyje psichologo Keitho Hearne'o ir psichofiziologo Stepheno Laberge'o sumaniai atliktas eksperimentas^[4].

Tyrėjai, siekdami įrodyti, kad aiškius sapnus sapnuojantys žmonės iš tiesų miega, kai supranta, jog sapnuoja, uždavė sau tokį klausimą: ar būtų įmanoma pasinaudoti šia savybe ir paprašyti miegančiojo išsiųsti „telegramą“ iš sapno į aplinkinį pasaulį? Kad tai išsiaiškintų, K. Hearne'as ir S. Laberge'as pasamdė sąmoningus sapnus sapnuojančius žmones. O viskas vyko taip…

Prieš užmigdami jie susitarė dėl siunčiamos telegramo žinutės aplinkybių: dalyviai turės atlikti tam tikrus akių judesius, pavyzdžiui, tris kartus perkelti žvilgsnį iš kairės į dešinę, kai tik suvoks, jog sapnuoja. Galutiniai bandymo rezultatai buvo stulbinantys ir atveriantys kelią daugeliui mokslinių tyrimų projektų, kuriuose aiškiaregiai-sapnuotojai dabar veikia kaip slaptieji agentai sapnų pasaulyje, gebantys, pavyzdžiui, sulaikyti kvėpavimą, ir apie šiuos pokyčius įspėti aplinką. Taip, mes jau žinojome, kad transcendentinius sapnus sapnuojantys žmonės geba siųsti informaciją į išorę. Tačiau ar jie taip pat gali ją gauti?

Kad tai išsiaiškinti, buvo užduoti klausimai, tarkime, „Ar mėgstate šokoladą?“. Dargi buvo pateikiamos matematinės lygtys. Kad ir kokia užduotis tuo metu buvo, tiriamieji pateikė tinkamus atsakymus miegodami. Žinoma, sąmoningus sapnus sapnuojantys žmonės ne visada reaguodavo, bet 18 proc. atlikusių užduotį galėjo komunikuoti ir miegoti vienu metu, laikinai atverdami ryšio su išoriniu pasauliu langą.

Kad ir kaip tai mistiškai beskambėtų, keliama hipotezė, kad smegenys išsivystė tokiomis sąlygomis, kai miego metu reikėjo atlikti minimalų pažintinį apdorojimą (galbūt mūsų protėviai miegodami turėjo išlikti dėmesingi išoriniams dirgikliams, jei priartėtų plėšrūnas ir pan.). Aišku viena: tyrimai atveria kelią dialogui su miegančiaisiais realiuoju laiku, suteikdami galimybę tyrinėti pasąmonines paslaptis, o galbūt netgi dar toliau už jų.

Senovės egiptiečiai sapnus laikė ypač svarbiais

Apie gyvenimą daugialypėje erdvėje kalba ir Marina Abramović – kontroversiškai vertinama menininkė, garsėjanti ryžtingais ir provokuojančiais kūriniais, verčiančiais iš naujo apmąstyti žmogaus ribas, savo žinias dar kartą aptarsianti kovo 8 d. vyksiančiame renginyje Vilniuje^[5]. Sapnai, anot kūrėjos, būna įvairių rūšių: tie, kurie kartojasi, sapnai, kurie yra tik mūsų dienos atspindys, filmas ar perskaityta knygas. Vis dėlto, svarbiausi yra pranašiški sapnai, po kurių viskas įvyksta būtent taip, kaip sapnavome...

Senovės egiptiečiai sapnus laikė tiesiog kitokia regėjimo forma, o „apmokyti“ sapnuotojai tarnavo kaip aiškiaregiai, padedantys planuoti mūšius ir priimti valstybinius sprendimus^[6]. Astrologija ir kitos pseudomokslu laikomos sritys taipogi aiškina, neva gyvename gyvenimą po gyvenimo, sapnams apie skrydį ar naujų namų paiešką žymint galimybių bei naujovės troškimą.

Tikėtina, kad mūsų naktys būtų ramesnės, jei visai nesapnuotume. Tačiau tokiu atveju gyvenimas nebūtų toks viltingas ir paslaptingai ypatingas.